Pasyvus namas - tai pastatas, reikalaujantis labai mažo šilumos energijos kiekio, kurio energijos poreikis per metus kvadratiniam metrui vidutiniškai būtų apie 10 kWh. Vienas iš svarbiausių statybos klausimų yra stogo konstrukcija ir jos įtaka energijos efektyvumui. Apie stogo šiltinimą būtina pagalvoti jau namo planavimo etape, nes stogas yra viena iš svarbiausių namo atitvarų, per kurią galima netekti net iki 40 proc. šilumos.
Stogo Konstrukcijos Ypatumai Pasyviame Name
Pasyvių namų stogas gali būti dengiamas taip pat kaip ir įprastų namų. Kaip atrodys Jūsų namas - tai jau Jūsų skonio reikalas. Tačiau, projektuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Ir nors dažnas įsivaizduoja, kad šis statybų etapas nekels didelių iššūkių, nuomonė pasikeičia, kai tenka susidurti ne tik su didėjančiais reikalavimais energijos išsaugojimui, tačiau ir su reikalingo izoliacinio sluoksnio mastais.
Šlaitinio Stogo Šiltinimas: Iššūkiai ir Sprendimai
Šlaitiniai stogai yra populiariausi mažaaukštėje gyvenamojoje statyboje. Dažniausiai tai yra apšiltinti stogai, nes leidžia išnaudoti erdvę po stogu gyvenamosioms patalpoms įrengti. Apšiltuose šlaitiniuose stoguose šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Šlaitinį stogą pasirinkus šiltinti mineraline vata, ji turi būti dedama tarp gegnių, kitu atveju, vata nesilaikytų ir visas termoizoliacijos sluoksnis „nušliaužtų“ žemyn.
Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama šiltinant stogą - kuomet termoizoliacija dedama tarp gegnių ir neišlaikomas medžiagos vientisumas. Taip gegnės tampa dideliais šilumos tilteliais, per kuriuos prarandama net iki 30 proc. šilumos. Tokiais atvejais iškyla ir daugiau problemų: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, padidėja šilumos nuostoliai, o blogiausiu atveju, ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai.
Visgi, daugeliu atvejų karkaso negalima išvengti, kadangi stogo gegnės atlieka ne tik stogo laikymo funkciją, bet ir yra būtinos kaip atrama pluoštinei izoliacijai. Geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir atitikti reikalavimus pasyvaus namo stogui - termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių.
Reikalavimai Pasyvaus Namo Stogui
Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus, jeigu statomas pasyvus - A energinės klasės ir aukštesnės - namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,08 W/m²K. Šis skaičius reiškia, kad tokiam stogui reikės mažiausiai 455 mm storio akmens vatos. Kadangi akmens vata dedama tarp gegnių, stogo varža dar sumažėja - termoizoliacijos storis turi būti didinamas iki beveik 500 mm, ar retu atveju, net iki 680 mm storio!
Alternatyvūs Šiltinimo Sprendimai
Stogą šiltinant FINNFOAM FF-PIR plokštėmis, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,023, kai šilumos izoliacija dedama ne tarp gegnių, o ant jų, sumažinamas konstrukcijos storis, svoris ir išsprendžiama šilumos tiltelių problema. Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų nereikia didinti - užtenka tokio skersmens gegnių, kad jos atlaikytų susidarančias apkrovas.
Gegnių aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis sudarytų 590 mm izoliaciją, o gegnės ir FF-PIR plokštės bendras storis būtų tik 380 mm.
FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis - FF-PIR šilumos laidumo koeficientas λD = 0,023 W/mK yra vienas žemiausių rinkoje. Šis rodiklis reiškia, kad norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos varžą, reikės iki dviejų kartų plonesnio izoliacijos sluoksnio, lyginant su kitomis medžiagomis. Plokštės yra standžios, todėl uždėtos ant gegnių nenusmuks, išlaikys savo formą ir tvirtumą. FF-PIR plokštės netrupa ir nedulka, jas galima apdirbti įprastais staliaus įrankiais. Plokštės yra paruoštos montavimui, aliuminio folijos danga iš abiejų plokštės pusių sudaro sandarų sluoksnį. Džiugina ir tai, kad vis daugiau užsakovų atsižvelgia ir į tai, kad FF-PIR yra aplinkai draugiškas gaminys, į aplinką neišskiriantis jokių kenksmingų dalelių ar dujų.
Šiltinimo Medžiagų Palyginimas
Šilumos izoliacijos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių etapų statant pasyvų namą. Žemiau pateikta lentelė, kurioje lyginamos skirtingos medžiagos pagal jų šilumos laidumo koeficientą ir reikalingą storį, siekiant atitikti pasyvaus namo reikalavimus.
| Šiltinimo medžiaga | Šilumos laidumo koeficientas (λD) | Reikalingas storis (U = 0,08 W/m²K) |
|---|---|---|
| Akmens vata | ~0.035 W/mK | ~455-680 mm |
| FF-PIR plokštės | 0.023 W/mK | ~300 mm |
Stogo Sandarumas ir Vėdinimas
Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą.
Šlaitiniuose stoguose, kai vandens garams naudojama mažai laidi vandens garams hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008.
Jei hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,2 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis - ne mažesnis kaip 50 mm.
Medienos Paruošimas ir Impregnavimas
Mediena stogo murlotams, kraiginėms sijoms, grebėstams, pakalimams ir vėjalentėms turėtų būti paruošta tinkamai. Protėvių patirtis nuo seno mena, kad mediena pjauta žiemą turi mažesnį drėgnumą, ateityje tokios medienos gaminiai neturi polinkio į puvimą. Paruoštus medienos gaminius reikia nedelsiant impregnuoti ir sudėti po stogeliu bei su oro tarpais tarp sluoksnių. Medienos impregnavimas statybų aikštelėje gali būti atliekamas mirkant voniose, arba tepama teptuku. Antiseptiko paskirtis yra apsaugoti stogo medinę konstrukciją nuo grybo, pelėsio ir papildoma priešgaisrinė apsauga.
Kadangi namo konstruktyvas jau buvo paruoštas, buvo aišku, kad reikės nestandartinės medienos ilgio - septyni metrai. Kalbant apie standartinius rąstų dydžius lentpjūvėse - 3 metrai ir 6 metrai. Už nestandartinį medienos ilgį lentpjūvėje bus prašoma "kitokios" kainos už kubinį metrą. Ne tik medienos nupjovimas turi įtakos jos kokybei, bet ir jos supjovimas. Medieną stogui reikėtų paruošti numatytais gaminiais iki gegužės mėnesio - su žieve medis pradeda, kaip liaudyje sakoma, šusti.
Namelio statyba nuo nulio. 12. Gegnių supjovimas ir montavimas.
Termovizija ir Stogo Matavimai
Dažnu atveju jūs ir be termovizoriaus galite pamatyti stogo defektus - ar stebėjote žiemą kelis šalimais esančius pastatų stogus kuomet vienas su stora sniego pagalve, antras stogas su dalimis sniego ir dalimis nutirpusių vietų, gal net krūvos varveklių ties nutirpusiomis stogo vietomis. Kodėl žiemą stogai skirtingais sluoksniais? Yra dvi pagrindinės priežastys: nepakankamas šiltinimo sluoksnis stoge ir netinkamai įrengtas garo barjeras arba net jo nebuvimas.
Namo šiluma kyla į viršų ir taip sniegas tirpdamas sudaro varveklius stogo žemiausiose vietose, bei nuo šlaitų sniegas "mandagiai" nučiuožia nors galėtų būti papildomas gamtos šiltinimo elementas. Gali pasirodyti keistai, tačiau stogui, o ir visam namui, sniego danga padeda saugoti šilumą. Tad žiemą labai dažnai mūsų prašoma surasti šalčio vietas stoge. Tačiau gerai apšiltintas stogas jus saugos nuo šalčio žiemą, tačiau nemažiau svarbu ir apsauga namo nuo perkaitimo vasarą, o ši stogo savybė vis daugiau ir daugiau bus reikalinga mūsų šiltėjančiame klimate. Pastebėjome, kad vasarą mūsų pilotinio stogo molinė čerpė gali įkaisti ir iki +65 laipsnių pagal celsijų kuomet žiemą stogo čerpė gali atšalti tik iki -25 laipsnių pagal celsijų.
Kas liečia sandarumo testo rezultatų, tai jei matuodami jūsų pastatus siekiame oro srauto koeficientą n50 apie 0,6-1 karto per valandą, o stebime 1,5-2,5 karto oro apykaitą per valandą beveik visais atvejais išvada būna viena - labai nesandari stogo konstrukcija. Ar jūs panaudosite stogo konstrukcijoje čerpinę ar skardinę dangą, gal kita pasirenkama danga plokščiame stoge tai neįtakos pastato sandarumui, tačiau garo barjieras kuris stabdys šilto oro patekimą į lauką yra labai svarbu tinkamai sutvarkyti.
Akustika Stogo Konstrukcijose
Jei turime čerpinį stogą su storu vatos sluoksniu (turime omenyje 40-50 cm. šiltinimo sluoksnį) ir gerai įrengtu garo barjeru tuomet turėsite sekančius džiaugsmus. Lietus ir vėjas jums bus negirdimas, sniego "čiuožimas" pavasario pradžioje bus girdimas ir gali susidaryti jausmas, kas su sniegu visos čerpės paskui sniegą ir nukrenta. Tačiau nei sniegas nei stipresnis vėjas molinių ar betoninių čerpių neturi nuo jūsų stogo pašalinti. Jei pabandytumėte savarankiškai paskaičiuoti akustinę varžą tokios stogo konstrukcijos suskaičiuoti, tai preliminariai tai gali sudaryti tarp 65-80 decibelų kas tikrai būtų labai geras akustinis mazgas visame namo konstruktyve.