Pasyvaus namo statyba tampa vis populiaresnė Lietuvoje dėl didėjančio dėmesio energijos efektyvumui ir aplinkosaugai.
Šie namai užtikrina minimalias energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui, todėl yra ne tik draugiški aplinkai, bet ir padeda sumažinti ilgalaikes eksploatacijos išlaidas.
Pasyvus namas - tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo.
Pagrindinis reikalavimas tokiam namui - energijos sąnaudos pastato šildymui ir vėdinimui per metus negali viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui (tai atitinka apie 1,5 kub. m dujų).
Pasyvus namas kaip termosas, ilgą laiką išlaiko sukauptą energiją. Jos pakanka iš maisto gaminimo, karšto vandens ar net žmogaus šilumos.
Pasyvaus namo pagrindiniai pranašumai - ekologija ir ekonomija. Jie neteršia aplinkos kurioje gyvename, nes efektyviai panaudoja energiją.
Pagrindiniai Pasyvaus Namo Kriterijai
Pagrindiniai pasyvaus namo kriterijai - labai geras pastato sandarumas, didelė sienų, stogo ir visų konstrukcijų šiluminė varža, įrengta aukšto naudingumo koeficiento vėdinimo sistema, optimalus nemokamų šilumos šaltinių panaudojimas (saulės, buitinių prietaisų ir kt.).
Esminiai reikalavimai pasyviajam namui - sandarumas, didelė šiluminė varža ir rekuperacinė vėdinimo sistema.
Kadangi pastatas turi būti ypač sandarus, jam privaloma priverstinė patalpų ventiliacija.
Sumontuota rekuperacinė šildymo-vėsdinimo sistema pagal poreikius atšaldo arba pašildo į patalpas įleidžiamą šviežią orą.
Jie neteršia aplinkos kurioje gyvename, nes efektyviai panaudoja energiją.
Kad namas greitai neatauštų ir išsaugotų sukauptą šilumą, viduje įrengiamos termo akumuliacines pertvaros ir grindys.
Langai specialios konstrukcijos izoliuojančiais rėmais ir dvikameriniais selektyviniais stiklo paketais.
Didesniam efektyvumui pasiekti langai turėtų būti orientuoti į pietinę pusę taip panaudojant daugiau natūralios saulės šilumos, o apsaugai nuo perteklinės šilumos vasarą vertėtų įrengti slankiojančios žaliuzės.
Namas privalo būti itin sandarus ir nelaidus orui, todėl jam būtina priverstinė patalpų ventiliacija.
Pasyvaus Namo Statybos Etapai ir Reikalavimai
Visas procesas prasideda nuo kruopštaus projektavimo, kuris atitinka pasyvaus namo standartus.
Pasyviems namams naudojamos itin gerai izoliuotos sienos, stogai ir grindys.
Statybų metu ypač svarbu užtikrinti pastato sandarumą.
Aukštos kokybės langų ir durų montavimas yra vienas iš svarbiausių etapų.
Įdiegiamas rekuperacinis ventiliacijos įrenginys, leidžiantis efektyviai išlaikyti šilumą.
Baigus statybas, atliekamas sandarumo testas ir pastatas įvertinamas pagal pasyviųjų namų standartus.
Pasyvaus namo statyba reikalauja preciziško planavimo ir aukštos kokybės statybos darbų, tačiau ilgainiui šie namai atsiperka.
Jie suteikia komfortą, mažas energijos sąnaudas ir prisideda prie aplinkos tausojimo.
Esminiai reikalavimai pasyviajam namui - didelė šiluminė varža, sandarumas ir rekuperacinė vėdinimo sistema.
Išorinėms atitvaroms ir stogui tinka daugelis tradicinių konstrukcijų, tačiau jos turi buti itin gerai apšiltintos.
Architektūriniai Sprendimai
Pasyvių namų architektūrinių sprendimų laisvei apribojimų nėra, tačiau projektuojant siūloma laikytis tam tikrų rekomendacijų.
Pageidautina, kad pasyviajame name lauko atitvarų šiluminė varža R būtų lygi 10 m2K/W (dabar Lietuvoje reikalaujama sienų šiluminė varža gyvenamųjų pastatų sienoms yra ne mažiau nei 5 m2K/W).
Pastato architektūrai rekomenduojamos nesudėtingos formos, kuo mažiau kampų, siekiant išvengti šilumos tiltelių konstrukcijų jungtyse.
Efektyviausia yra mažiausią išorės sienų plotą turinti namo forma, t.y. kubas arba stačiakampis gretasienis.
Pasyviajam namui rūsio nereikėtų, arba jį būtina apšiltinti.
Be to, rekomenduojama kuo daugiau langų orientuoti į pietinę pusę, taip panaudojant daugiau natūralios saulės šilumos.
Name gali buti židinys, tačiau jis mažina namo sandarumą, todėl patariama įrengti dujinius ar kitokius bedūmius židinius.
Karštam vandeniui ruošti gali būti naudojama elektra, tačiau rekomenduojami saulės kolektoriai.
Pavyzdziui namo forma efektyviausia ta, kuri turi mažiausia išorės sienų plotą, tai gali būti kubas arba stačiakampis, svarbu kuo mažiau kampų.
Namo konstrukcija rekomenduojama medinio karkaso, taip sumažinamas sienų storis, ir statybos kaina.
Kokios procedūros, kokie dokumentai būtini 100 procentų namo pridavimui?
Energetinis Efektyvumas ir Sertifikavimas
Šiandien statant naują namą vis dar didelis dėmesys skiriamas statybos išlaidoms, tačiau vis dažniau atliekamas ekonomiškai naudingas sprendimas - pasirenkama statyti energetiškai ir ekonomiškai efektyvų namą, ką daugelis vadina - pasyviu namu (vok. Passivhaus).
Šis pavadinimas kilo Vokietijos institutui pirmą kartą pastačius pastatą, naudojantį mažiau nei 12kW/h vienam kv. m. per metus.
Lietuvoje oficialiai tokie namai vadinami „Energetiškai efektyvūs pastatai“ ir yra skirstomi į A, A+ ir A++ klasės namus.
Tokie namai yra jaukūs, šilti, komfortiški, energetiškai efektyvūs ir ekonomiški.
Jie nereikalauja galingos šildymo sistemos, nes ypatingai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: saulės energiją, dirvožemio šilumą, žmogaus kūno temperatūrą, apšvietimo bei buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą.
Tai aplinkai draugiškas namas, nuo įprastų pastatų besiskiriantis itin gera šilumos izoliacija, kur kas kokybiškesniais ir ekonomiškai išdėstytais langais, vėdinimo sistema bei daug mažesniais energijos kaštais.
Aukščiausios energetinės A+ ir A++ klasės bei „Passivhaus“ sertifikuoti namai daugiausiai skiriasi nuo B, C, D ir žemesnių klasių namų energijos sunaudojimo kaštais.
„Passivhaus“ sertifikuoti namai sunaudoja ne daugiau kaip 15 kW/h energijos per metus vienam kv. m., lyginant su įprasto namo energijos suvartojimo kiekiais - tai yra 80-85 % didesnė energijos ekonomija.
Energetiškai efektyviuose pastatuose dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės, kas apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą.
Svarbiausia, kad aukšto energetinio efektyvumo namas yra ir maksimalaus sandarumo, todėl žiemą nesiskverbia šaltis, o vasarą karštis.
Gyvenantiems triukšminguose vietovėse svarbus faktorius, kad tokiame name netrukdo išoriniai garsai, dėl atitvarų didesnės izoliacijos ir langų su trimis stiklais triukšmas sunkiau patenka į namo vidų.
Todėl A+, A++ arba „Passivhaus“ klasės namų gyventojai visuomet gali džiaugtis grynu, švariu oru, ramuma, vasaros metu lengva vėsa, o žiemą jaukia šiluma.
Be to šildymui gyventojai išleidžia vos 10-20 € per mėnesį, o gyvenant A++ klasės name išlaidos beveik lygios 0 €!
Minimalūs reikalavimai A+, A++ ir Passivhaus namams:
| Parametras | A+ | A++ | Passivhaus |
|---|---|---|---|
| Stogai | 0,09 W/m2K | 0,08 W/m2K | 0,08 W/m2K |
| Sienos | 0,11 W/m2K | 0,10 W/m2K | 0,10 W/m2K |
| Grindys | 0,12 W/m2K | 0,10 W/m2K | 0,10 W/m2K |
| Langai ir durys | 0,80 W/m2K | 0,70 W/m2K | 0,80 W/m2K |
| Rekuperatoriaus naudingumas | <80% | <90% | <75% |
| Metinės sąnaudos | <170xAp-0,30 | <173xAp-0,36 | <15kwh*m2 |
| Atsinaujinantys ištekliai | - | Didžiąją dalį sudaro | - |
A++ klasės namas privalo didžiąją sunaudojamos energijos dalį naudoti iš atsinaujinančių išteklių energiją.
Sertifikavimas Lietuvoje ir Vokietijoje
Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - sertifikatą, įrodantį savo ekonomijos klasę bei aukščiausius kokybės ir energetinio efektyvumo standartus.
„Passivhaus“ namų energetinis projektavimas atliekamas su „PHPP“ vokiška programa, o A+ ir A++ su lietuviška „NRG3“.
Pasyvusis namas sertifikuojamas Vokietijoje „Passivehaus“ institute, o A+ ir A++ Lietuvos institucijose.
Lietuvos ir Vokietijos reikalavimai namams yra skirtingi, todėl „Passivehaus“ namai ne visada atitiks A++ klasės reikalavimų, o A+ klasės namai ne visada atitiks „Passivehaus“ reikalavimus.
Jei norima papildomai gauti „Passivehaus“ sertifikatą reikia iš anksto projektuoti namą taip, kad jis atitiktų abu standartus, tiek lietuvišką tiek vokišką.
Namui sertifikuoti reikalingas oficialus sandarumo testas, kuris atliekamas sukeliant 50 paskalių slėgio skirtumą tarp namo vidaus ir išorės.
Prie tokių sąlygų oro apykaita neturi viršyti 0,6 namo tūrio per valandą.
Pasyvus namas Europoje ir pasaulyje
Europoje pasyvaus namo koncepcija sėkmingai taikoma jau nuo 1991 m.
Austrijos Alpėse ar kitose šaltose vietovėse statomiems mediniams namams nereikia papildomo šildymo šaltinio - jie pakankamai įšyla nuo žvakių, maisto ruošos ar žmogaus spinduliuojamos šilumos.
Tokie namai turi pasyvaus šildymo sistemą - pietinėje pastato dalyje įmontuojami didžiuliai langai, pro kuriuos šviesdama saulė įšildo masyvias grindis.
Naktį jos iš lėto atiduoda sukauptą šilumos energiją.
Žinoma, toks šildymas įmanomas tik saulėtose teritorijose.
Pasyvūs namai nėra naujovė, Europoje jų jau pastatyta virš 5000, o pirmieji namai atsirado dar 1991 metais Vokietijoje.
Nuo 1996 metu veikia Pasyvių Namų Institutas (Passivhaus Institut) tiriantis tokių namų efektyvumą ir teikiantis rekomendacijas projektuotojams.
Pagal pasyvių namų technologija projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai.