Knyga - tai vienas didžiausių žmonijos atradimų, keitęs ir keičiąs savo formas nuo akmens, medžio, audinio, augalų lapų, kaulų, brangakmenių, metalo, odos, molio lentelių iki popieriaus ir kompiuterio ekrano.
Knygų pirmtakai Lietuvoje - dideli akmenys su paslaptingais ženklais, kurių dar galima rasti įvairiose Lietuvos vietovėse.
Šiame straipsnyje aptarsime patalpas, kuriose laikomos knygos, jų tipus, istoriją ir reikšmę.
Bibliotekos: Žinių Saugyklos
Biblioteka - tai vieta, kurioje saugomos ir tvarkomos knygos bei kiti informacijos šaltiniai. Bibliotekos gali būti įvairių tipų: mokyklų, universitetų, viešosios, privačios ir kt.
Apsilankykite mokyklos bibliotekoje ir susiraskite reikiamų knygų skyrių bei gyvai naršykite po knygų lentyną ieškant to, kas patrauks akį, protą, širdį.
Internetiniame knygų kataloge, įvedus jus dominantį raktinį žodį, galite surasti jums dar negirdėtų ir nematytų knygų.
Žydų karpiniai
Žydų popieriaus karpiniai (griečiau raižiniai, nes jie tradiciškai yra raižomi peiliuku) yra tradicinis žydų liaudies meno produktas, kuris skiriasi nuo visų kitų tautų karpinių tuo, kad yra glaudžiai susijęs su religija.
Žydų karpiniai vystėsi kartu su vietinių tautų karpiniais, kurie paprastai turėjo tik dekoratyvinį pobūdį.
Žydai, būdami toli nuo tėvynės ir ne visada gebėdami tinkamai garbinti Dievą (ne visur buvo maldos namai), karpiniams suteikė religinę prasmę.
XX amžiaus pradžioje žydų karpinių menas labai nunyko (atsirado modernesnės plastinės formos), nors žydų karpinių buvo randama net ir tarpukariu.
Šiandien Izraelyje yra 10 profesionalių karpytojų. Šiuolaikinis Izraelio karpinių dizainas ir toliau remiasi Gize Frankelio išpopuliarinta ornamentika.
JAV sukurti karpiniai yra pasaulietinio pobūdžio. Ši meno rūšis daugiausia skiepijama vaikams.
Trečiu svarbiu žydų karpinių centru tampa Krokuva, kur jau keletą metų per žydų kultūros festivalį vyksta žydų karpinių seminarai, kurie išugdė keletą menininkų, pamilusių šį meną.
Karpinius galėjo kurti tik vyrai, nes žydų kultūroje moterims nebuvo leidžiama kurti meno. Paprastai pjaustydavo labai aštriu peiliu, panašiu į tą kurį naudojo batsiuvys. Medžiaga pradžioje buvo pergamentas, vėliau baltas popierius. Popierius buvo sulenkiamas per pusę ir pasidėjus ant lentos pjaustoma pagal pasirinktą modelį. Išpjausčius paveikslėlį jis dažniausiai buvo marginamas akvarele, bet kartais palikdavo ir nedažytą.
Karpiniai kaip tam tikra grafikos rūšis, buvo reglamentuota tam tikrais reikalavimais. Du pagrindiniai - karpinys turi būti vientisas ir neprarasti turinio. Karpinyje funkcionalumo dėlei buvo leista naudoti storas ir plonas linijas.
Mizrach
Mizrach (מיזרח) - tai religinės paskirties karpiniai, kurie buvo skirti kabinti judėjų namuose ant rytinės sienos (pats žodis mizrach reiškia rytus), nukreiptos į Jeruzalę, kad žinotų kur link parklupti maldoje.
Tai buvo didelio formato karpinys - nuo A4 iki 1 metro dydžio karpinys, kuris kabojo ištisus metus, nesvarbu kokia žydų šventė būtų. Pradžioje mizrach buvo tik rėminamas vėliau dedamas po stiklu.
Mizrach turėjo platesnę reikšmę, nei ornamentu papuoštas paveikslėlis. Žydų šventyklose Altoriaus nišoje kabojo mizrah iš audinio, papuoštas auksu ir išmargintas šventais rašmenimis.
Paprastas judėjas negalėjo turėti panašaus altoriaus namuose, todėl darė juos iš popieriaus.
Mizrach visada susideda iš trijų elementų bent vienu dedamu centre - tai Menora, Dovydo žvaigždė, Mozės plokštės. Virš Mozės plokščių (irgi viduryje) dažnai buvo vaizduojama karūna. Menorą dažnai laikė liūtai.
Liūtas žydų kultūroje yra stiprybės ir Judėjos giminės simbolis. Taip pat buvo vaizduojami kiti gyvūnai: tigras - stiprybės simbolis, elnias - grakštumo simbolis, erelis - lengvumo simbolis, gaidys - susitaikymo simbolis, žuvys (kai kada vynuogės) - vaisingumo simbolis. Kolonos simbolizuoja pirmąją šventyklą Jeruzalėje.
Laiminančios šventiko rankos puošė ištrauką iš Toros. Žydams ortodoksams tai buvo vienintelis leistinas vaizduoti žmogiškasis elementas, kuris nežeidė Jahvės.
Mizrach visada turėjo užrašus, tačiau tai nebuvo svarbiausia.
Shavouslakh ir Roizalakh
Shavouslakh ir Roizalakh - karpiniai, priklijuojami prie langų Sukot šventės metu. Sukotas - viena pagrindinių žydų švenčių. Ji švenčiama rudenį tišrėjaus mėnesio 15 d. ir tęsiasi 7 dienas.
Šiuo laikotarpiu žydai turi išeiti iš namų ir gyventi sukoje, laikinai suręstame, palapinę primenančiame namelyje. Lietuvoje sukos dar vadinamos kūčkomis.
Tai buvo vieša šventė. Kai gyvenvietėje žydas pakabina lange išraižytus paveikslėlius, Lietuvos ar Lenkijos valstietis žino, kad žydai švenčia ir kiek šventė trunka.
Karpiniai skiriasi tik forma - shavouslakh buvo kvadrato formos, o roizalakh - rozetės. Centre, kaip ir mizrache, vaizduojama Menora, Dovydo žvaigždė arba Mozės plokštės.
Hamsa
Hamsa - amuletas, apsaugojantis nuo blogio demonės Lilit. Legenda pasakoja: Lilit buvo Adomo pirmoji žmona. Nusivylusi vedybomis, naktį, kai Adomas miegojo, slapta Lilit nukako į demonų slėnį.
Dievas už tai nubaudė moterį ir visam laikui paliko ją demonų slėnyje. Taip Lilit tapo demonu, pasiimdama visus savo vaikų gyvenimus. Netrukus Dievas davė Adomui Ievą, tačiau nuo tada Lilit keršija moterims, kurios laukiasi kūdikio. Dėl šios prižasties hamsos puošė kambarį, kuriame kūdikis turėjo išvysti šį pasaulį.
Toros Išnešimo karpiniai
Kartą metuose, žydai išneša Torą iš šventyklos. Už vyrų eina mokyklinio amžiaus berniukai, nešantys vėliavas ant ilgų lazdų. Berniukams patiems buvo leista puošti vėliavas. Dažniausi raižinius puošdavo raiteliai, kareiviai.
Šeimos karpiniai
Šeimos karpiniai - tai karpiniai, susiję su šeimos gyvenimo įvykiais ir puošę šeimos knygas, kuriuose įrašytos mirusiųjų datos. Karpiniai primindavo sukalbėti maldą už juos.
Karpiniais buvo puošiama vedybų sutartis ketubach. Ketubahas - judėjų vedybinis kontraktas. Juo vyras įsipareigoja savo žmonai (judėjai) ją maitinti, rengti, bendrauti su ja, ją mylėti.
Moteris judėja surašo savo įsipareigojimus vyrui - būti paklusnia, auginti vaikus, maitinti šeimą bei rūpintis šeimos reikalais. Judėjas Ketubahe pasilieka galimybę be žmonos sutikimo su ja išsiskirti, tačiau tam įvykus judėjas privalėtų judėjai sumokėti susitartą pinigų sumą bei išrašyti jai išsiskyrimo raštą Get.
Jei jiems gyvenant kartu judėjas mirtų anksčiau savo žmonos, našle tapusi žmona galėtų pasiimti visus pinigus, pardavus jų bendrąjį būstą. Judėjų namuose dažnai galima rasti vestuvių kontraktą, pakabintą ant sienos, kaip simbolį, kad ši judėjų šeima yra tvirta ir laiminga.
Žydų kalendorius ir šventės
Žydų kalendorius yra lunisoliarinis kalendorius, naudojamas žydų religiniams apeigoms ir kitoms reikmėms. Metai susideda iš 12 arba 13 mėnesių, priklausomai nuo keliamųjų metų.
Pagrindiniai žydų kalendoriaus mėnesiai:
- Tišrėj (rugsėjis - spalis)
- Chešvan (spalis - lapkritis)
- Kislev (lapkritis - gruodis)
- Tevet (gruodis - sausis)
- Švat (sausis - vasaris)
- Adar (vasaris - kovas)
- Nisan (kovas - balandis)
- Ijar (balandis - gegužė)
- Sivanas (gegužė - birželis)
- Tamuz (birželis - liepa)
- Av (liepa - rugpjūtis)
- Elul (rugpjūtis - rugsėjis)
Svarbiausios žydų šventės:
- Roš ha-šana (žydų Naujieji Metai)
- Jom Kipuras (atpirkimo diena)
- Sukotas (palapinių šventė)
- Šmini Aceret (aštunta diena)
- Simchat tora (Toros džiaugsmas)
| Mėnuo | Šventės |
|---|---|
| Tišrėj | Roš ha-šana, Jom Kipuras, Sukotas, Šmini Aceret, Simchat tora |