Dailininkams ir kitiems kūrybinių profesijų atstovams tinkama erdvė yra būtina produktyviam ir įkvepiančiam darbui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, poreikis patalpoms dirbtuvėms nuolat auga. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimybes, kur galima rasti tinkamas patalpas, atsižvelgiant į individualius poreikius ir biudžetą.
Dailininko dirbtuvės
Loftai - Alternatyvus Sprendimas Kūrybai
Pasaulyje egzistuoja įvairių nuomonių vadinamųjų loftų atžvilgiu. Kartais ši idėja kritikuojama dėl „prastesnių“ gyvenimo sąlygų, kartais - dėl palyginti didelio investicijų poreikio, tačiau praktinė pusė akivaizdi - gyvenimui pritaikyti apleisti pramoniniai pastatai turi ir žavesio, ir yra naudingi jų gyventojams.
Daugelis literatūros šaltinių teigia, kad loftų era prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, tačiau sunku nusakyti, kada tiksliai šis reiškinys paplito. Galima spėti, kad XX amžiaus 4 dešimtmetyje JAV sukausčiusi Didžioji depresija lėmė ir loftų atsiradimą. Brango žemė, pramonė iškelta už miesto ribų, todėl ištuštėję pramoniniai rajonai tapo prieinami Niujorko dailininkams, kurie galėjo pradėti įrenginėti savo dirbtuves apleistuose cechuose. Tokio nekilnojamojo turto nuoma buvo žymiai pigesnė.
Sekant šia prielaida, manoma, kad neturtingi menininkai gamyklinėse patalpose įsikurdavo ypač minimaliomis sąlygomis. Pasak loftus tyrinėjančios R. Šantaraitės, per keletą dešimtmečių gamyklinės patalpos Amerikoje tapo stilingais būstais, o loftų bumas apogėjų pasiekė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šiose patalpose vykdavo visas meninis gyvenimas, buvo rengiamos parodos, vakarėliai. Prasidėjusi mada pakėlė kainas: nepasiturintiems menininkams toks būstas tapo neįperkamas.
Loftai, įrengti buvusiose gamyklose ar cechuose, dažniausiai pasižymėjo dydžiu ir erdve, kuri nebuvo daloma sienomis. Taigi tuometinius menininkus viliojo didžiulė atvira erdvė, žema nuomos kaina ir faktas, kad gyventi loftuose buvo draudžiama. Toks gyvenimo būdas gana ryškiai išreiškė menininko ideologiją ir tikslus.
Loftai Vilniuje
Kadangi loftai gimė JAV, šiam reiškiniui pavadinti kol kas neturime oficialaus lietuviško atitikmens. Galima tik paminėti, jog Lietuvoje apytiksliai praėjusio amžiaus pabaigoje buvo sutinkamas kūrybinių dirbtuvių pavadinimas. Terminas artimas loftų sampratai ir turi tam tikrų panašumų, tad juos galima laikyti sinonimais. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad loftai - internacionalus reiškinys, terminą vartojame su lietuviška galūne.
Žodis loft iš anglų kalbos verčiamas kaip „studija, pastogė, viršutinis prekybinio pastato ar sandėlio aukštas“. Šiandien taip vadinamas būstas, įkurtas pertvarkius fabriką, gamyklas ar kitas pramonines patalpas. Taip pat pasitaiko, kai loftais laikomi avangardiniai dizainerių projektai, įrengiant viršutinį aukštą arba projektuojant būstą taip, kad jis primintų gamybines patalpas.
Pagrindinis tikrojo lofto bruožas - didžiulė atvira erdvė. Dažniausiai tai erdvė, kurios plotas siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančio kvadratinių metrų. Kadangi tokiose erdvėse dažnai būna ir aukštos, paprastai iki 10 m, lubos, neretai loftai matuojami ir kubiniais metrais. Svarbu tai, kad net ir 1000 kvadratinių metrų loftas iš esmės yra viena patalpa, dažnai tik išskaidoma į funkcines zonas.
Pastebėtina, kad interjeruose vyrauja asketiškumas ir minimalizmas. Projektuojama hi tech stiliumi, tad būdingi švelnūs modernizmo elementai. Sienos dažniausiai - tik fonas baldams. Pagrindinės medžiagos: stiklas, metalas ir plastikas.
Loftų Situacija Lietuvoje
Loftų idėja Lietuvą pasiekė gana pavėlavusi - tik XX a. pabaigoje. Iniciatyvių meno žmonių dėka į Lietuvą atvežtos idėjos palaipsniui ėmė plėtotis. Pirmieji gamyklinių patalpų pirkimai prasidėjo vos prieš dešimtmetį. Mintis paversti seną gamyklą tinkama gyvenimui ar kūrybinėmis dirbtuvėmis atrodė įmanoma ne visiems - drąsiausi buvo menininkai ir kūrybiškai mąstantys žmonės.
Loftų pradžia Lietuvoje su vakarietiškuoju variantu yra bene panašiausia istoriniu požiūriu - tai mažos kainos prieš išpopuliarėjimą, pavyzdžiui, Vilniuje prieš dešimtmetį patalpų buvo galima rasti juokingomis kainomis. Vilniaus naujamiestyje plėtota pramonė po nepriklausomybės atgavimo persikėlė į miesto pakraščius, todėl liko daugybė nefunkcionalių erdvių. Šios patalpos ilgai stovėjo apleistos ir tik neseniai į jas ėmė keltis poindustrine romantika susižavėję naujakuriai, pradėję įrenginėti loftus.
Viena iš patraukliausių gamyklų tapo visai šalia Vilniaus centro, Ševčenkos gatvėje, įsikūrusi, sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinama tiesiog „555“ gamykla. Vis dėlto dažnai pagal pirminę paskirtį nereikalingos erdvės įrenginėjamos gana stichiškai. Situacija pasikeitė, kai rinkoje atsirado tik loftų vystyme besispecializuojanti kompanija „Concept Lofts“.
Sėkmingai įgyvendinant projektus, visiškai renovuojami tarybinio laikotarpio pramonės pastatai, aplinka pritaikoma gyvenimui, vystomi inžineriniai tinklai. Taip pat verta paminėti sostinėje vykdomą projektą „Loft town“. Pastatai ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža Vilniuje primins miestą mieste: čia bus suformuoti įvairaus dydžio butai, studijos, loftai, darbui skirtos patalpos bei prekybiniai plotai. „Loft Town“ projektas įsikurs buvusioje „Kuro aparatūroje“, kuris virs pirmuoju loftų miestu Rytų Europoje. Tai beveik 50 000 kvadratinių metrų buvusių gamyklos statinių.
Kaune loftų projektai plėtojasi šiek tiek lėčiau nei sostinėje. Bene pirmieji gamykliniai butai įrengiami Žaliakalnyje, dviejų aukštų pastate. Tai 1958 m. statytas gamybinės paskirties pastatas, kuriame jau senokai nebevyksta gamyba. Kauniečiai naujam gyvenimui prikėlė apgriuvusias, dar caro laikais statytas kareivines, kuriose įsikūrė nemažai laikinosios sostinės meno pasaulio atstovų.
Interjero dizainerė Aura Draugelė viename interviu prisipažino, jog vienas svarbiausių aspektų, lėmusių apsisprendimą apsigyventi kaunietiškame lofto tipo bute, buvo raudonų plytų sienos.
Kur Ieškoti Patalpų?
Štai keletas įmonių, kurios siūlo patalpas kūrybinei veiklai:
- Molio dailės dirbtuvė Panevėžio r.
- V.Zakarkos dailės dirbtuvė Rokiškio r.
- O.Bistrovo dirbtuvė - serijnių baldų gamyba Klaipėdos r.
- J.Vėbros dirbtuvė - Viduramžių alt.
Taip pat galite ieškoti skelbimų internete, pvz.:
- Skelbimas nebegalioja. Nuomojamos patalpos paciame miesto centre, Maironio gatveje. Sios patalpos - kurybines dirbtuves, vieta, kur lengvai galite realizuoti savo individualia veikla ar meno ideja paversti realybe. Patalpos skirtos ivairiu sriciu veikloms: dizaineriams, dailininkams, keramikos, lankstymo meno ar bet kokiai kitai Jusu veiklai.
Patalpų ypatumai
Patalpos yra sviesiame cokoliniame aukste su dideliais langais, todel patenka daug saules sviesos. Ziema nedideli mokesciai uz sildyma. Name tvarkinga rakinama laiptine, grazi aplinka. Kiemas uzdaras, su slakbaumu, yra vietos Jusu automobiliui. Salia yra isikurusios ivairios istaigos, bankai, bei kitos imones. Itin patogi, gerai zinoma bei lengvai randama vieta, ypac patogus susisiekimas. Tai gali buti puikios patalpos Jusu verslui, irengtos pagal Jusu norus!
Baldų ir Įrangos Gamintojai
Jei jums reikia įrengti savo dirbtuves, štai keletas baldų gamintojų:
- Arpolis - virtuvės baldų konstravimas ir gamyba Alytaus r.
- Asiga - dizainas ir baldų gamyba Kauno r.
- Audrelina - baldų gamyba Panevėžio r.
- Aušvinta - baldų projektavimas ir gamyba Vilniaus r.
- Belverdi - baldų gamyba Vilniaus raj.
- Benglita - baldų dalių gamyba Radviliškio r.
- EEGA1 - baldų projektavimas ir gamyba Šilalės raj.
- Eventus Group - baldų gamyba Šiaulių r.
- Grafų baldai - minkštų ir kt.
- Lovely Mess - vaikiškų baldų, kt.
- Pratum - baldų projektavimas ir gamyba Kauno r.
- Rivaka - prausyklos baldų gamyba Raseinių r.
- Sadiva - baldų projektavimas ir gamyba Klaipėdos r.
- Sautūras - minkštų baldų gamyba Alytaus raj.
- Stepono baldai - projektavimas ir gamyba Mažeikių r.
- Vaidvilės baldai - projektavimas ir gamyba Kauno raj.
- Vilgma GI - medžio drožyba ir baldų gamyba Šilalės r.
- Vitmedis - medinių baldų gamyba Kauno r.
Taip pat nestandartinius baldus įvairioms įstaigoms projektuoja ir gamina: biurams, švietimo, medicinos, prekybos, viešosioms ir kitoms erdvėms.
Išvados
Tinkamos patalpos kūrybinei veiklai yra svarbus žingsnis siekiant sėkmės. Nesvarbu, ar tai būtų loftas, tradicinė dirbtuvė ar studija, svarbiausia, kad erdvė atitiktų individualius poreikius ir įkvėptų kūrybai.
FUNKCIONALIAI ĮRENGTAS 2,5 K. LOFTAS, T. ŠEVČENKOS G., NAUJAMIESTYJE
tags: #patalpos #dirbtuves #dailininkams #iesko