Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemoms projektuoti ir įrengti taikomi tam tikri reikalavimai. Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.
Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.
Teisės aktai ir norminiai dokumentai
ŠV ir OK sistemų projektavimą bei įrengimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir norminiai dokumentai:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas.
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
- Statybos techniniai reglamentai (STR), apibrėžiantys esminius statinio reikalavimus (mechaninis patvarumas, gaisrinė sauga, higiena, aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas).
- Higienos normos (HN), nustatančios kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribines vertes, akustinio triukšmo lygius, gyvenamosios aplinkos oro teršalų koncentracijas, mikroklimato parametrus, vibracijos lygius ir šiluminio komforto reikalavimus.
- Lietuvos standartai (LST EN), reglamentuojantys pastatų šilumines charakteristikas, grindų šildymo sistemas, atsparumo ugniai bandymus, vėdinimo sistemas, šiluminės aplinkos ergonomiką, dūmų ir šilumos kontrolės sistemas ir kt.
- Statybos taisyklės (ST), nustatančios kieto kuro šildymo krosnių įrengimo reikalavimus.
- Kiti teisės aktai, reglamentuojantys šilumos energijos apskaitą, priešgaisrinę saugą ir įrenginių šilumos izoliaciją.
ŠVOK sistemos schema
Pagrindinės sąvokos
Reglamente naudojamos šios pagrindinės sąvokos:
- Jaučiamoji oro kokybė: subjektyvus oro kokybės pojūtis.
- Natūraliai apšviestos patalpos: patalpos, kurios apšviečiamos per išorinėse atitvarose esančias angas.
- Oro užtvara: į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara - sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu.
- Veiklos zona: patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi reikiami oro parametrai.
Projektinės sąlygos
Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Nustatant projektinius parametrus, atsižvelgiama į:
- pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t. t.);
- pastato paskirtį;
- technologinių procesų ypatumus;
- žmonių buvimo trukmę patalpoje;
- žmonių fizinio aktyvumo lygį patalpoje;
- sezono laiką.
Mikroklimato parametrai
Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.
Šaltuoju metų laikotarpiu (tl < 10°C) projektinė temperatūra turi būti šiluminio komforto ribose.
Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10°C.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Jaučiamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais. Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.
Namų vėdinimo sistemos schema
Šildymo sistemos projektavimas
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti (taikant 16.1 p. išvardytus veiksnius patalpai).
Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.
Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.
Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.
Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.
Šildymo sistemos elementai
Šilumnešio išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu jo negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje.
Vėdinimo sistemos
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.
Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal [5.36, 11 ar 12 lent.]. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti 22.1 p.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi 25.3 p.
Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 22 ir 23 p. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.
Vėdinimo diagrama
Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą (žr. 27.2. 28.3.
Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną. Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų (žr. 30.2. Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 49.2 ir 49.3 p.).
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.
Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas [5.31, 5.34].
Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%.
Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos (žr. 32.10. Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.
Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo [5.19, 5.22, 5.23].
Patalpų, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
Valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais.
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.
Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr.
Vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimas
Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.
Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus). Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc.
Teisės aktais nustatyta, kad:
- Vidaus šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojai paruošia daugiabučių namų šildymo sistemas naujam šildymo sezonui, atlieka šilumos punkto ir vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus.
- Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
- Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.
Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m. Jei daugiabutyje vis dar naudojamas sovietinės gamybos elevatorinis šilumos punktas, būtina jį pakeisti į modernų automatinį šilumos punktą, kuris turėtų galimybę reguliuoti į vidaus šildymo sistemas tiekiamo šilumnešio parametrus pagal lauko oro temperatūrą. Valstybė šiuo metu remia daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą ir gali skirti 30 proc.