Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemoms projektuoti ir įrengti taikomi tam tikri reikalavimai.
Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.
Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.
Pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje bauginančiai daugėja žmonių, kurių suprastėjusiai sveikatos būklei įtakos turėjo uždaros patalpos. Tai rodo, kad tarp vienų pagrindinių gyvenimo kokybės veiksnių yra patalpų oro kokybė ir šiluminis komfortas.
Teisės aktai ir norminiai dokumentai
ŠV ir OK sistemų projektavimą bei įrengimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir norminiai dokumentai:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas.
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
Statybos techniniai reglamentai (STR), apibrėžiantys esminius statinio reikalavimus (mechaninis patvarumas, gaisrinė sauga, higiena, aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas).
Higienos normos (HN), nustatančios kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribines vertes, akustinio triukšmo lygius, gyvenamosios aplinkos oro teršalų koncentracijas, mikroklimato parametrus, vibracijos lygius ir šiluminio komforto reikalavimus.
Lietuvos standartai (LST EN), reglamentuojantys pastatų šilumines charakteristikas, grindų šildymo sistemas, atsparumo ugniai bandymus, vėdinimo sistemas, šiluminės aplinkos ergonomiką, dūmų ir šilumos kontrolės sistemas ir kt.
Statybos taisyklės (ST), nustatančios kieto kuro šildymo krosnių įrengimo reikalavimus.
Kiti teisės aktai, reglamentuojantys šilumos energijos apskaitą, priešgaisrinę saugą ir įrenginių šilumos izoliaciją.
Svarbūs dokumentai ir teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas. 1996 m. kovo 19 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro Įsakymas. 1999 m. sausio 18 d. Nr. 19. Dėl STR 2. 09.
- Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymas. 22000 m. gegužės 24 d. Nr. 277. Dėl Lietuvos higienos normos HN 98 : 2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
- Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Įsakymas. 1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/223.
- Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr.
ŠVOK sistemos schema
Pagrindinės sąvokos
Reglamente naudojamos šios pagrindinės sąvokos:
- Jaučiamoji oro kokybė: subjektyvus oro kokybės pojūtis.
- Natūraliai apšviestos patalpos: patalpos, kurios apšviečiamos per išorinėse atitvarose esančias angas.
- Oro užtvara: į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara - sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu.
- Veiklos zona: patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi reikiami oro parametrai.
Projektinės sąlygos
Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Projektuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, reikia atsižvelgti į: pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t. t.); pastato paskirtį; technologinių procesų ypatumus; žmonių buvimo trukmę patalpoje; žmonių fizinio aktyvumo lygį patalpoje; sezono laiką.
Mikroklimato parametrai
Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.
Šaltuoju metų laikotarpiu (tl < 10°C) projektinė temperatūra turi būti šiluminio komforto ribose.
Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10°C.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia.
Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Jaučiamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais. Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.
Mikroklimato parametrų ribinės vertės
Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s. Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Namų vėdinimo sistemos schema
Šildymo sistemos projektavimas
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti (taikant 16.1 p. išvardytus veiksnius patalpai).
Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.
Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.
Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.
Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.
Šildymo sistemos elementai
Šilumnešio išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu jo negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje.
Vėdinimo sistemos
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.
Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal [5.36, 11 ar 12 lent.]. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti 22.1 p.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi 25.3 p.
Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 22 ir 23 p. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.
Vėdinimo diagrama
Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą (žr. 27.2. 28.3.
Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną. Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų (žr. 30.2.
Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 49.2 ir 49.3 p.).
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.
Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas [5.31, 5.34].
Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%.
Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos (žr. 32.10. Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.
Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo [5.19, 5.22, 5.23].
Patalpų priežiūra
Patalpų, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
Valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais.
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.
Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr.
Darbo vietos įrengimo reikalavimai
Įstaigose žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai sėdint gali prasidėti sveikatos sutrikimai. Norint to išvengti, kuriama speciali įranga: stalai, kėdės, spintos, stalčiai, gali būti kuriamos darbo vietos stovint, numatomos poilsio pertraukos ir pan.
Užsakant, projektuojant ir įsigyjant įrangą būtina, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus: dokumentai būtų pasiekiami ranka, kad visa reikiama informacija būtų arti. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą.
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.
Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.
Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą.
Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo. Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus darbe sąveikauja su įranga. Darbe dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai.
Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje, bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai.
Į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai turi būti permatomi.
Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai.
Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų.
Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius. Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai.
Kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpa neįrengta, turi būti numatytos kitos patalpos, kuriose darbuotojai pertraukų metu galėtų pailsėti, jei to reikia darbuotojų saugai ir sveikatai.
Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui.
Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą. Atstojamoji temperatūra tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu temperatūra nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan.
Santykinė vidaus oro drėgmė turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos šiluminės energijos šaltinis parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi pagal skaičiuojamąją patalpos oro temperatūrą.
Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis.
Žmonių sveikatai taip pat kenkia triukšmas, jis slopina žmogaus dėmesį. Įstaigose leistinas yra 55 dB garsas. Triukšmą gali mažinti kilimai, apmušalai, speciali lubų danga ir pan.
Didele problema žmogaus organizmui tampa energiškai efektyvūs pastatai su teršalus išskiriančiomis statybinėmis ar apdailos medžiagomis bei prasta vėdinimo sistema.
Pagrindiniai komfortiško ir sveiko mikroklimato parametrai taršios statybinės ar apdailos medžiagos prasta vėdinimo sistemos priežiūra ar prastas patalpų vėdinimas aukšta temperatūra ar staigūs jos svyravimai, ypač dieną žemas drėgmės lygis pelėsis sklandančios ore dulkių dalelės dulkių erkutės ir kiti mikroorganizmai.
Architekto nuomone, tai geras požiūris, prisidedantis prie bendros tvarumo filosofijos. Tačiau nereikia painioti: apdailos medžiagos nekuria oro kokybės ir šiluminio komforto. Šiuos dalykus užtikrina teisingi konstrukciniai mazgai ir pastato inžinerinės sistemos.
Visos medžiagos turi būti sertifikuotos ir tinkamos naudoti mūsų šalyje, atitikti šiluminius, priešgaisrinius, higienos ir kitus reikalavimus.
Vėdinimo sistema veiks puikiai, jei bus gerai suprojektuota ir įrengta, tinkamai prižiūrima. Priežiūra esą nėra nei labai sudėtinga, nei brangi.
Pastato ir inžinerinio statinio rekonstravimo ar remonto atveju Reglamento reikalavimai privalomi tik rekonstruojamoms ar remontuojamoms pastato dalims ar inžinerinio statinio patalpoms.
tags: #patalpu #klimato #komforto #parametrai #ju #norminiai