Visuomenėje nuolat kyla diskusijų dėl valstybės teisės į nuosavybės ribojimą, ypač kai kalbama apie patalpų nusavinimą visuomenės poreikiams. Ši tema yra itin aktuali, atsižvelgiant į planuojamus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, daugiabučių renovacijos projektus ir kitus valstybės inicijuojamus procesus, kurie gali paveikti gyventojų nuosavybės teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Nuosavybės Teisės Apsauga ir Ribojimai
Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Tačiau, Konstitucija taip pat numato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Nors nuosavybė yra neliečiama, įstatymas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyvendinama tik nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie nenorinčių palikti senos ar avarinės būklės požymių turintį daugiabutį asmenų nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.
Tačiau toks nuosavybės paėmimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, savininkui turi būti teisingai atlyginama. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Šiuo metu visiškai neaišku, kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma.
Daugiabučių Renovacija ir Griovimas: Naujos Tvarkos Iššūkiai
Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.
Siekiant spręsti senų daugiabučių problemas, Aplinkos ministerija paskelbė ruošianti naują tvarką, pagal kurią pasikeistų daugiabučių renovacijos būdai, o blogos ir avarinės būklės daugiabučiai būtų griaunami, vietoje jų būtų statomi nauji. Ministerija žada pristatyti tvarką, kaip bendrijos, valdančios daugiabučius, įgytų teisę griauti seną ir brangiai atsieinantį daugiabutį ir pritraukusios investuotoją vietoj jo statytų naują.
Be to, ministerija rengia teisinę bazę, kuri įpareigotų avarinės būklės pastatų valdytojus pavojingus namus perstatyti. Daugiabučių bendrijos tuo itin piktinasi ir sako, kad tai senjorus pavers nuomininkais, nes vienas iš galimų naujos tvarkos variantų būtų nuosavybės teisės į renovuotą arba naujai pastatytą butą perleidimas savivaldybei mainais į tai, kad savininkai galėtų dengti mažiau statybos kainos.
Jeigu ketinama griauti ar renovuoti daugiabutį, turi būti gauti butų savininkų sutikimai. Tačiau neaišku, kas būtų, jeigu ne visi butų savininkai su tuo sutiktų. Kaip minėta, Konstitucija gina privačią nuosavybę, tad prievarta gyventojų iškeldinti negalima.
Vienas iš Aplinkos ministerijos deklaruojamų naujų būdų kompensuoti pastato statybas būtų didinti pastatų aukštingumą tose vietose, taip pritraukiant papildomas investicijas, kad statybos būtų kompensuojamos ne tik gyventojų, bet ir privačių vystytojų pinigais. Dėl pastatų aukštingumo didinimo aplinkos ministras teigia, kad pavyzdžiui, Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama, kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridedant vieną ar du aukštus.
Daugiabučių renovacijos vizualizacija
Kompensacijos Už Nusavinimą
Už paimamą nuosavybę turi būti teisingai kompensuojama. Tačiau kas įvertins, kokia turi būti teisinga kompensacija? Aplinkos ministerija teigia, kad pagal rengiamą tvarką būtent savivaldybėms teks užduotis sugalvoti, kaip žmones įtikinti griauti prastos būklės namus ir parūpinti jiems laikiną būstą, tačiau taip ir neaišku, ar savivaldybė visiškai padengtų laikino apgyvendinimo, turto apsaugos išlaidas, ar gyventojai turėtų tam tikra (ir kokia) dalimi prie to prisidėti.
NT Mokestis: Diskusijos ir Kontroversijos
Nuo kitų metų pradžios buvo apmokestintas komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamuosius būstus. 2012 m. sausio 1 d. mokestis pradėtas rinkti ir už gyvenamąjį bei kai kurį kitą fiziniams asmenis priklausantį nekilnojamąjį turtą. Statiniai, kurių vertė viršijo 1 mln. litų, buvo apmokestinti 1 proc. mokesčio tarifu.
Pagal dabartinį įstatymą, mokėti reikia tik už būstą, vertą daugiau nei 150 tūkst. eurų. NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Už 300-500 tūkst. eurų vertės būstus mokama 1 proc., už daugiau nei pusę milijono eurų vertus būstus - 2 proc. atitinkamos sumos.
Diskusijos apie NT mokesčio pakeitimus vyksta jau kurį laiką. Nors nežinomųjų dar lieka, jau aišku, kad vieniems mokestinė našta turėtų sumažėti, kitiems - išaugti. Jei įsigaliotų tokie tarifai, apie kokius dabar diskutuojama, neapmokestinama vertė nuo 150 tūkst. eurų sumažėtų iki 20 tūkst. eurų. Tiesa, svarstoma ir nulinė, ir 60 tūkst. ar 80 tūkst. eurų riba.
Žmonės, nusiteikę prieš visuotinį NT mokestį pyksta, kad už savo būstą jie jau sumokėjo visus mokesčius, todėl antrą kartą juos apmokestinti yra nesąžininga. Apmokestinimo negalime prilyginti turto atėmimui. Mokesčiai nėra turto nusavinimas. Nes didžiulis pavojus yra kainų nustatyme. Šiemet mokėsi 25 eurus, vėliau jau bus 50 eurų, o paskui ir visi 500 eurų. O jeigu žmogus gauna pensijos 400 eurų ir turi savo butą? Būtų labai neteisinga jį apmokestinti.
Žmogus dirbo kelis dešimtmečius, o dabar, sulaukęs pensijos, turi dar kartą mokėti. Būstą išlaikyti neturtingiems žmonėms gali būti nebeįmanoma. Reikia mažinti turto atskirtį. Tie, kas turi daugiau turto, turi daugiau prisidėti ir prie valstybės išlaikymo. Na negali būti pensininkas, gaunantis 400 eurų, prilygintas R.Žemaitaičiui.
Gal šiek tiek pasimetimas būtų, jeigu tas vagis yra valstybė, valdžia su tokiais įstatymais, kaip NT mokestis. Konstitucija mums kaip ir leidžia ginti savo turtą, net ir ginklu ginti savo turtą. Ir nesvarbu, kad vagis vagystę vykdo nuotoliu, bet mes žinome, kur tie vagys sėdi.“
Galioja du dešimtmečius Konstitucijos straipsniai čia interpretuojami klaidingai. Jos 127 straipsnyje nurodyta, kad „mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“. Pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kad galima nemokėti kurių nors mokesčių, nes taip būtų apsaugotas žmogaus turtas ar kurios nors jo teisės, konkretūs mokesčiai apskritai neminimi.
Nusavinimas nelygus mokesčiams. Mokestis yra valstybės įstatymais nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Tai yra privalomi mokėjimai į valstybės bei savivaldybių biudžetus ir nebiudžetinius fondus. Įstatymuose nenurodyta, kad mokėjimas už tam tikrą dalyką, pavyzdžiui, turimą žemę, būtų tolygus jo nusavinimui.
Nusavinimas gali būti turto konfiskacija - pagal teismo kaltinamąjį nuosprendį arba administracinėje byloje priimtą teismo sprendimą priverstinis ir neatlygintinas bet kokio pavidalo konfiskuotino turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Taip vadinama ir ekspropriacija - privačios nuosavybės prievartinis paėmimas iš pavienių savininkų ar jų grupės tam tikro politinio klano, socialinio sluoksnio ar visos visuomenės naudai. Tuomet už atimtą turtą neatlyginama arba išmokama kompensacija.
Šiuo būdu gali būti nusavinama privati nuosavybė, kurios buvimas trukdo valstybinės reikšmės objektų (autostradų, užtvankų ir pan.) statybai. Nusprendus užtvenkti upę, greta jos stovinčių ir galimai po vandeniu atsidursiančių statinių savininkams turėtų būti išmokėta kompensacija.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
Išvados
Patalpų nusavinimas valstybės poreikiams yra sudėtingas procesas, kuris turi būti vykdomas griežtai laikantis įstatymų ir užtikrinant teisingą kompensaciją savininkams. Visuomenės interesai turi būti derinami su asmens nuosavybės teisėmis, o bet kokie ribojimai turi būti proporcingi ir pagrįsti.
Svarbu, kad valstybė ir savivaldybės užtikrintų skaidrų ir atvirą dialogą su gyventojais, kurių nuosavybė gali būti paveikta, ir ieškotų sprendimų, kurie atitiktų visų suinteresuotų šalių interesus. Taip pat būtina nuolat tobulinti teisinę bazę, kad būtų išvengta dviprasmybių ir užtikrintas efektyvus nuosavybės teisių apsaugos mechanizmas.
Teisės Aktų Chronologija
Žemiau pateikta lentelė, kurioje nurodoma, kaip keitėsi teisės aktai.
| Nr. | Galioja | Chronologija |
|---|---|---|
| 1 | 2024-08-21 | Pakeista |
| 2 | 2024-07-17 | Pakeista |
| 3 | 2023-04-05 | Pakeista |
| 4 | 2021-12-22 | Pakeista |
| 5 | 2020-05-06 | Pakeista |
| 6 | 2018-08-13 | Pakeista |
| 7 | 2016-01-06 | Pakeista |
| 8 | 2015-03-13 | Pakeista |
| 9 | 2014-11-26 | Pakeista |
| 10 | 2014-08-27 | Pakeista |
| 11 | 2013-08-21 | Pakeista |
| 12 | 2012-04-11 | Pakeista |
| 13 | 2012-01-25 | Pakeista |
| 14 | 2011-06-01 | Pakeista |
| 15 | 2011-01-17 | Pakeista |
| 16 | 2010-08-12 | Pakeista |
| 17 | 2010-06-21 | Pakeista |
| 18 | 2010-04-21 | Pakeista |
| 19 | 2009-12-16 | Pakeista |
| 20 | 2008-10-29 | Pakeista |
| 21 | 2006-11-30 | Pakeista |
| 22 | 2005-09-05 | Pakeista |
| 23 | 2005-01-24 | Pakeista |
| 24 | 2004-07-01 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo)Šio nutarimo 2 punktas įsigalioja 2004 m. |
| 2004-07-01 | Įsigalioja (Šio nutarimo 2 punktas įsigalioja 2004 m. gegužės 29 d.)Priėmė:Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
Lietuvos NT rinka: kiek plėsis, ar augs kainos ir ko tikisi investuotojai?
tags: #patalpu #nusavinimas #valstybes #poreikiams