Nekilnojamojo turto rinkoje galima rasti įvairių paskirčių patalpų, įskaitant gyvenamąsias, poilsio, kūrybines dirbtuves, svečių namus ir administracines patalpas. Siekiantiems įsigyti gyvenamąjį būstą, atrodytų, būsto pasirinkimas yra labai platus. Gausu parduodamų tiek naujos statybos, tiek jau perparduodamų butų, loftų, studijų, namų, sublokuotų namų, kotedžų ir kt. Tačiau perkant būstą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į įprastus būsto kriterijus - dydį (plotą), lokaciją, susisiekimą, infrastruktūrą ar kitus asmeninius poreikius, tačiau ir gerai įsivertinti perkamo būsto teisinę būklę - jo paskirtį.
Dažnai parduodant tokias patalpas, gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis pabrėžiama kaip privalumas. Tačiau, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, svarbu įvertinti visus teisinius, finansinius ir praktinius aspektus. Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pasak teisininko, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti tokių „butų“, kurie paprastam pirkėjui iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau, pasidomėjus atidžiau, tampa akivaizdu, jog būstas yra ne gyvenamosios, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties. Teisininkas pastebi, kad nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.
„Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis skelbimuose gali būti apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį“, - atkreipia dėmesį J. Sadaunykas.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.
Statinių Klasifikavimas
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.
- Gyvenamieji pastatai: vieno, dviejų butų, daugiabučiai, bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai ir kt.
- Negyvenamieji pastatai: viešbučiai, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės, sandėliavimo, poilsio ir kt. paskirties pastatai.
Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams. Nors Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nenustato sąlygų patalpai, tačiau VĮ Registrų centro taisyklėse nurodoma, kad patalpa turi būti gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis Nekilnojamojo turto registre turi būti "kita (sodų)".
Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybė leidžia asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose. Taigi, viena vertus, Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės nustato, jog patalpa, kurioje deklaruojama gyvenamoji vieta, turi būti gyvenamosios paskirties, kita vertus, Vilniaus miesto savivaldybė leidžia asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose. „Todėl prieš įsigyjant poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpą, patartina kreiptis į atitinkamą savivaldybę ir gauti patvirtinimą, jog negyvenamosios paskirties patalpose iš tiesų galėsite deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kadangi nuo to priklausys PVM tarifas, taikomas šilumos energijai ir karštam vandeniui“, - pataria Justas Sadaunykas.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniuje
Automobilių Stovėjimo Vietos
Statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema - negalėjimu užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, dėl kurio patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas. STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato skirtingus reikalavimus:
- Daugiabučiai: mažiausiai 1 vieta vienam butui.
- Svečių namai: 1 vieta 2 kambariams (numeriams).
- Administracinės patalpos: 1 vieta 25 kv.m pagrindinio ploto.
- Gamybos ir pramonės patalpos: 1 vieta 100 kv.m darbo patalpų ploto.
Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.
Mokestiniai Aspektai
Negyvenamosios paskirties patalpas įsigyjantiems investavimo tikslais vertėtų įvertinti mokestinę pusę:
- Verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai. Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
- Nekilnojamojo turto mokestis taikomas, nepriklausomai nuo turto vertės, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens valdomo poilsio paskirties turto vertė neviršija 150 tūkst. eurų.
VMI nuotr.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų. Asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatiniu slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą.
Pavyzdžiui, gyventojas įsigyja NT, kurio papildomos paskirties paaiškinime nurodyta, jog tai svečių namai, tačiau pagrindinė statinių vertė - viešbutis. Mokesčių atžvilgiu yra vertinama pagrindinė paskirtis, todėl įsigijus šį turtą, gyventojui gali reikėti sumokėti komercinį NT.
Šiuo atveju, NT mokestis yra apskaičiuojamas sudėjus jų visų mokestines vertes ir gautai bendrai mokestinei vertei pritaikius savivaldybių, kuriose yra NT, nustatytus NT mokesčio tarifus. Paminėtina, jog savivaldybių tarybos nustato NT mokesčio tarifus: nuo 0,5 iki 3 proc.
Gyventojai per EDS turi užpildyti ir pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio dekoracijos KIT711 formą (2 versija) bei NT mokestį sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki vasario 15 d.
Šildymo Kainos
Už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas, būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
Pasinaudoti lengvatiniu 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui visgi būtų galima tuo atveju, jei šių komunalinių paslaugų tiekėjui įrodytumėte, jog negyvenamosios paskirties patalpose faktiškai gyvenate. Praktikoje pakankamas to įrodymas būtų gyvenamosios vietos deklaracija.
Patalpos Paskirties Keitimas
Egzistuoja teorinė galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš poilsio ar viešbučių paskirties į gyvenamąją paskirtį, tačiau dažnu atveju to padaryti paprasčiausiai nepavyks. Jei negyvenamosios paskirties pastate yra iki 49 proc. gyvenamosios paskirties patalpų, o likusi 51 proc. yra negyvenamosios paskirties, tuomet pastatas laikomas negyvenamosios paskirties.
Net ir tuo atveju, jei galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei pastato specifika leistų pakeisti negyvenamosios paskirties patalpų paskirtį į gyvenamąją, tai gali pareikalauti nemažai sąnaudų ir lėšų. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.
Bankų Ribojimai ir Paskolos Sąlygos
Jei poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpoms įsigyti planuojate gauti banko paskolą, bankas gali paprašyti sumokėti didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc. įsigyjamos patalpos kainos vietoj įprasto 15 proc. pradinio įnašo. Taip pat bankai gali riboti ir maksimalų paskolos grąžinimo terminą iki 10 metų.
Tokias paskolos sąlygas bankai grindžia tuo, jog negyvenamosios paskirties patalpos yra ne tokios likvidžios.
Administracinė Atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų. Nors praktikoje tokia bauda skiriama retai, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.
Patarimai Prieš Įsigyjant
Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, patariama apdairiai įvertinti visus tokio įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.
Poilsio Paskirties Butai: Privalumai ir Trūkumai
Ši lentelė apibendrina pagrindinius poilsio paskirties butų privalumus ir trūkumus:
| Aspektas | Poilsio Paskirties Butas | Gyvenamosios Paskirties Butas |
|---|---|---|
| Vieta | Patrauklus kurortuose (Palangoje, Nidoje, Druskininkuose) | Įvairi |
| Nuoma | Puikiai tinka trumpalaikei nuomai (didelės grąžos vasarą) | Gali būti nuomojamas ilgalaikei arba trumpalaikei nuomai |
| Plotas ir Kaina | Mažesnis plotas, dažnai žemesnė kaina už kv. m | Įvairus |
| Mokesčiai | Nekilnojamojo turto mokestis taikomas, nepriklausomai nuo turto vertės, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens valdomo poilsio paskirties turto vertė neviršija 150 tūkst. eurų. | Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų. |
| PVM | Už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Standartinis 21 proc. PVM tarifas. | Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui. |
Svarbu: Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.
Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė. Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.
Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.
Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Užsiimant trumpalaikės nuomos verslu būtina turėti tam tinkamus dokumentus
NT. Būstus Palangoje norintys nuomoti gyventojai nėra tikri, kokių reikia dokumentųVis daugiau žmonių Palangoje ir kituose kurortiniuose miestuose nori išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą poilsiautojams, tačiau susiduria su teisiniais klausimais. Su 77.lt susisiekęs skaitytojas Tomas taip pat susidūrė su šia problema - jis turi butą Palangoje, bet nėra tikras, kaip jį galima nuomoti legaliai.
„Turiu butą, bet jis registruotas ne kaip gyvenamosios paskirties būstas. Todėl man kilo klausimas - kokius dokumentus reikia susitvarkyti, kad galėčiau legaliai jį nuomoti poilsiautojams? Ar reikia verslo liudijimo? O gal užtenka tiesiog deklaruoti pajamas?“ - klausė Tomas.
Ši situacija nėra reta, ypač kurortiniuose miestuose, kur nemažai žmonių investuoja į nekilnojamąjį turtą, tikėdamiesi jį išnuomoti trumpalaikiam apgyvendinimui ir taip lengvai gauti papildomų pajamų. Tačiau nuomos veiklos teisinis reglamentavimas priklauso ne tik nuo turto naudojimo pobūdžio, bet ir nuo jo faktinės paskirties dokumentuose. Tad norint išvengti baudų ir teisinio neapibrėžtumo, būtina atkreipti dėmesį į esminius tokiai nuomai taikomus reikalavimus.
Negyvenamosios paskirties butai nuomojami kitaip nei gyvenamosios paskirtiesVMI perspėja, kad negyvenamosios paskirties butų nuoma yra registruojama kiek kitaip. ELTA nuotraukaNegyvenamosios paskirties būstai - tai patalpos, kurios dokumentuose nėra registruotos kaip gyvenamosios. Jos gali būti poilsio apartamentai, viešbučio tipo kambariai ar kitos paskirties patalpos, pritaikytos trumpalaikei nuomai. Kadangi jos nėra gyvenamosios paskirties, jų nuomai taikomi kitokie reikalavimai nei paprastų butų nuomai.
Gyvenamosios paskirties būsto nuomai dažnai taikomas supaprastintas apmokestinimas - galima rinktis individualią veiklą arba verslo liudijimą pagal nuomos veiklą. Tačiau negyvenamosios paskirties būstų nuomos atveju viskas vyksta kiek sudėtingiau. Pavyzdžiui, paprastas verslo liudijimas, skirtas gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, negalioja tokioms patalpoms kaip viešbučio paskirties butai. Dėl to būtina atidžiai pasirinkti tinkamą veiklos įteisinimo būdą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, negyvenamosios paskirties patalpų nuoma nėra laikoma individualia veikla, todėl šiai veiklai nereikia registruoti individualios veiklos pagal pažymą[1].Kaip pasirinkti tinkamą verslo liudijimą?
VMI perspėja, kad netinkamai vykdant veiklą ar laiku nesumokėjus mokesčių, gali laukti baudos, delspinigiai ir kitos problemos. ELTA nuotraukaNorint legaliai vykdyti negyvenamosios paskirties patalpų nuomą poilsiautojams, būtina pasirinkti tinkamą verslo liudijimą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Laimutė Mačernienė išsamiai paaiškino, kokį verslo liudijimą turėtų rinktis Palangos nuomotojai, turintys negyvenamosios paskirties butus:
„Tokios paskirties buto nuomai, renkantis veiklą su verslo liudijimu, galima įsigyti 043 „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimo“ verslo liudijimą. Su šiuo verslo liudijimu galima teikti trumpam (dienai arba savaitės, kelių savaičių ir pan. laikotarpiui) apsistojusių svečių apgyvendinimo (nakvynės ir pusryčių) paslaugas, taip pat pusryčių paslaugą, neteikiant kitų papildomų paslaugų.“
Tai reiškia, kad jei norite nuomoti negyvenamosios paskirties butą ir teikti nakvynės paslaugas, turite įsigyti būtent šį verslo liudijimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad jis suteikia teisę teikti tik nakvynės ir pusryčių paslaugas - papildomos paslaugos, tokios kaip pilnas maitinimas ar ekskursijų organizavimas, jau reikalautų kitos veiklos registracijos.
L. Mačernienė taip pat pabrėžė, jog nuomotojas privalo savarankiškai administruoti veiklą, priimti rezervacijas ir nustatyti kainas, nes jeigu viską tvarko tokios platformos kaip „Booking.com“ ar „Airbnb“, šis verslo liudijimas jau nebetiks:
„Atkreipiame dėmesį, kad minėtas verslo liudijimas nesuteikia galimybės teikti apgyvendinimo paslaugų per nuomos tarpininkavimo ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones, jei tos įmonės viską tvarko už turto nuomotoją, t. y. savininko vardu sukuria platformose (tokiose kaip Booking.com, Airbnb ir pan.) paskyras, jas administruoja, priima bei tvarko rezervacijas, nustato nuomos kainas ir pan.“
Svarbu nepamiršti deklaruoti gautas pajamas ir susimokėti galiojančias mokesčių prievolesJei užsiimate trumpalaike nuoma, nepamirškite tinkamai deklaruoti savo veiklos. Brandon Griggs/Unsplash nuotraukaĮsigijus verslo liudijimą su veiklos kodu 043, privalėsite mokėti fiksuotą pajamų mokestį, kurio dydį nustato savivaldybės taryba. Be to, teks mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Šių įmokų dydžiai priklauso nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir kitų veiksnių. Metams pasibaigus, iki gegužės 1 d., būtina pateikti metinę pajamų deklaraciją.
Beje, reikia įsidėmėti, jog vykdant tokią veiklą gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jei per metus jūsų pajamos iš ekonominės veiklos viršija 45 000 eurų, privalote registruotis PVM mokėtoju ir nuo teikiamų paslaugų skaičiuoti 21% PVM[2]. Tai galioja ir apgyvendinimo paslaugoms, teikiamoms su 043 kodo verslo liudijimu.
Kaip jau minėta, svarbu atkreipti dėmesį ir į papildomų paslaugų teikimą. Jei planuojate teikti papildomas paslaugas, tokias kaip pilnas maitinimas, pramogų organizavimas ar kitos paslaugos, turite įsigyti atitinkamus verslo liudijimus arba registruoti individualią veiklą pagal pažymą.
Nesilaikant nustatytų reikalavimų, gali kilti teisinių pasekmių, tokių kaip baudos ar netgi veiklos apribojimai. Todėl svarbu užtikrinti, kad visa veikla būtų vykdoma laikantis galiojančių teisės aktų. 2023-04-17 07:02
Buto nuoma Švedijoje. Ką reikėtų žinoti?
Naujausia Informacija: Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauji poilsio paskirties pastatų skirstymo reikalavimai. Nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties. Asmeniniam poilsiui skirti pastatai gali būti statomi tik teritorijų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose. Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos. O asmeninio poilsio patalpos gali būti formuojamos tik asmeninės rekreacijos paskirties - asmeninio poilsio paskirties ir mišriuose (polifunkciniuose) pastatuose.
Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba. Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai. Tai kelia problemų, nes tampa įmanoma tik viešojo poilsio paskirties pastatų statyba. Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.
Visgi, jeigu pirkėjas įsigijo poilsio paskirties patalpą, pastatytą anksčiau, neturėtų išsigąsti - Nekilnojamojo turto registre jos paskirtis buvo automatiškai pakeista į viešojo poilsio paskirties patalpą. Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams. Pastatų paskirtys ir jų grupės pakeičiamos automatiškai, tad jokių papildomų veiksmų patiems savininkams nereikia atlikti.
Nors pokytis sukėlė nerimą tarp nekilnojamojo turto savininkų bei vystytojų, svarbu pabrėžti, kad jis aktualus tik būsimiems projektams. Ypatingai - pajūryje vystomoms statyboms, kurių nemaža dalis vykdoma rekreacinės paskirties žemės sklypuose.