Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m.
Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurių viena iš savarankiškų funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo organizavimas, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas.
Pertvarkyti pastatų šilumos tiekimo sistemas reikėjo ne tik dėl mažo senos sistemos energetinio efektyvumo, bet ir dėl to, kad dauguma buvusių sistemų, kurios buvo sumontuotos dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, yra gerokai nusidėvėjusios.
Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją. Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius.
Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas. Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija.
Pažymėtina, kad solidarumo principo panaikinimas turi ypač didelį neigiamą poveikį mažų daugiabučių namų bendrasavininkiams. Kuo mažesnis daugiabutis namas, tuo didesnė finansinė dalis tenka vienam butui, t. y. ES politika skatina kogeneracinių elektrinių (šilumos ir elektros bendros gamybos) plėtrą, o pagrindinė šios plėtros sąlyga - CŠT vartotojų tinklo plėtra.
Solidarumo principo atsisakymo pasekmes galėtų sušvelninti daugiabučių namų bendrasavininkių lėšų kaupimas namų sistemų stambiam remontui ir atnaujinimui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą.
Šilumokaitis - svarbi šilumos punkto dalis.
Kalbant apie šilumos tiekimo nutraukimą pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama daugiau nei dviem šilumos vartotojams ir atsiskaitoma ne pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, o pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, reikia atskirti du dalykus: fizinį šilumos nutraukimą (šilumos įrenginių demontavimą) ir teisinį šilumos nutraukimą - tam tikrų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą.
Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir / ar karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta Lietuvos Respublikos (toliau - LR) šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės). Sprendimai dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatomis.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 20 straipsnis.
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesus. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo pateikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui (eksploatuotojui) daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, numatytus energetikos ministro tvirtinamose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių reikiamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus.
Daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jiems priskirtą kompetenciją.
Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas.
Gavusi skundą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų netinkamo eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui, Taryba savo nustatyta tvarka gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Nustačiusi neatitikčių teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, Taryba įpareigoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti jos nustatytų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimų neatitiktis.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju - karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą.
Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis.
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo, jeigu prie atjungiamo objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių yra prijungtos kitų namų, butų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos, gali atjungti savo šilumos įrenginius tik nepažeisdami kitų pastatų, butų ar patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.
Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo atjungimo akto surašymo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.
Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką).
Jeigu nebuvo susitarta, tuomet nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.
Vadovaujantis LR Civiliniu kodekso 4.82 straipsniu, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Šio straipsnio 3 dalyje akcentuojama butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
Bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir (bendrų patalpų) radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus).
Dujinis šildymas. Ką reikia žinoti.
Atsakomybės už remonto darbus apibendrinimas
Ši lentelė apibendrina, kas atsakingas už tam tikrų remonto darbų apmokėjimą daugiabučiame name:
| Remonto Darbai | Apmokėjimo Atsakomybė |
|---|---|
| Smulkūs remonto darbai | Visi gyventojai |
| Balkonų remontas (išorinės konstrukcijos) | Visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
| Vamzdynų remontas (vandentiekio, nuotekų stovai) | Visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
| Kapitalinis remontas | Iš kaupiamųjų lėšų |
Šildymo sezonas Vilniuje.
Svarbu sutartyje numatyti aiškias ir suprantamas sąlygas, vengiant skirtingo jų interpretavimo ar galimo vienos iš šalių piktnaudžiavimo. Sutarties turinio aiškumas ir sąlygų išsamumas perspektyvoje padeda išvengti ginčų, nesusipratimų ir nuostolių.
Jei vartotojas mano, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia jis privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą (butą, namą, biurą, prekybines patalpas, sandėlius ar kitą nekilnojamajį turtą) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
Nuomotojas garantuoja nuomininkui, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra sutvarkyti visi formalumai ir gauti visi oficialūs sutikimai (leidimai) naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį.
Nuomininkas papildomai moka tik sutartyje nurodytus mokėjimus už suteiktas į patalpas komunalines paslaugas. Nuomininkas kas mėnesį kartu su nuomos mokesčiu papildomai apmoka už šias suteiktas paslaugas: šalto ir šilto vandens, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir kitas komunalines paslaugas; už naudojimąsi telefono linijomis, internetu, kabeline televizija, signalizacija ir kitomis paslaugomis nurodytomis sutartyje.
Nuomininkas įsipareigoja tvarkingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, tačiau nuomininkas neturi pareigos atlikti jokių patalpų remonto darbų. Nuomininkas privalo laikytis nuomotojo pateiktų priešgaisrinės saugos, sanitarinių (higienos) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų, susijusių su patalpų naudojimu.