"Paradox" patalpų signalizacijos pulto apžvalga

Elektroninės patalpų bei teritorijų apsaugos sistemos jau tapo neatsiejama buities ir verslo dalimi. Elektronika nepaperkama, ji neturi draugų ir pažįstamų, ji nevalgo, nemiega ir nežiūri televizoriaus. Ji dirba savo darbą - saugo Jus ir Jūsų turtą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, metų metus nereikalaudama atostogų. Ar galėtumėte pasamdyti geresnį sargą? O kur dar beveik beribės galimybės valdyti šią sistemą per atstumą, pvz. mobiliu telefonu, perduoti pavojaus signalą saugos tarnyboms, sujungti ją su apšvietimo, automatikos sistemomis …

Šiandien daugelis iš mūsų pastebime, kad laikas, pinigai ir mūsų saugumas tampa kasdieniniu rūpesčiu, o kartais - tiesiog būtinybe. Saugos sistemų rinka Lietuvoje šiuo metu žengia į naują etapą. Profesionalios apsaugos sistemos šiandien rengiamos didelėse gamyklose, stambiose įmonėse, prestižinėse parduotuvėse, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir netgi butuose. Kasdien girdime apie apiplėštą vieną ar kitą parduotuvę, apvogtą kontorą ar namą. Susidūrus su panašiomis problemomis, kyla natūralus klausimas: susitaikyti su patiriamais nuostoliais, terorizuoti įmonės personalą administracinėmis priemonėmis ar vis dėlto įsirengti naują apsaugos sistemą?

Prieš pradėdami rengtis apsaugos sistemą, būtina išsiaiškinti, kokių apsaugos priemonių ir sistemų mums reikia. Pirmiausiai derėtų nustatyti savo objekto lankomumo tipą (kiek žmonių jame apsilanko). Dažniausiai įstaigų lankomumą nulemia jų veiklos pobūdis.

Objektai pagal lankomumą skirstomi į keletą grupių:

• objekte lankosi daug lankytojų, jų judėjimas objekto viduje turi būti laisvas;
• lankytojų daug, bet jų srautą reikėtų riboti;
• objektas yra ne visai atviras, t. y. lankytojų srautas nėra didelis;
• objektas uždaras, o lankytojų skaičių galima sumažinti iki minimumo.

Antra, svarbu nustatyti, koks yra darbuotojų judėjimo intensyvumas. Pagal darbuotojų judėjimo intensyvumą objektai skirstomi taip pat į kelias grupes:

• darbuotojų daug ir darbo procesas neleidžia riboti jų judėjimo;
• darbuotojai būna tik savo darbo vietose.

Trečia, darbo laikas:

• dirbama tik tam tikrą paros dalį;
• darbo diena nenormuota;
• vienokia ar kitokia veikla vyksta visą parą.

Darbo laikas yra labai svarbus veiksnys pasirenkant apsaugos būdą. Šiuo metu dažniausiai renkamasi klasikines apsaugos sistemas, skirtas tik tuščioms patalpoms saugoti, t. y. tuo metu, kai jose niekas nedirba, nors objekto specifika reikalauja sudėtingesnės apsaugos. Kitas svarbus žingsnis yra potencialaus įsilaužėlio identifikacija.

Prognozuojant žalą, nuostolius, tai labai svarbus veiksnys, lemiantis investicijų į apsaugos sistemą dydį ir pobūdį. Potencialius įsilaužėlius galima skirstyti į keletą tipų:

• savas protinį darbą dirbantis darbuotojas;
• savas eilinis darbuotojas, kuris vogdamas pigius daiktus (pvz., varžtą) sugadina brangų įrenginį;
• gerai pasiruošęs ir žinantis, ko nori, vagis;
• eilinis smulkus ilgapirštis;
• eilinis lankytojas, susigundantis lengvai prieinamomis vertybėmis.

Ieškant efektyviausio apsaugos būdo, labai svarbu kuo geriau saugomą turtą suskirstyti. Taigi ką mes saugome: įstaigos inventorių (reikia nuspręsti, ar visą turtą ar tik brangiausią), informaciją, gamybos priemones ir įrenginius (kad niekas jų nesugadintų), žaliavas ir gaminamą produkciją, asmeninius darbuotojų daiktus ir t. t.

Lietuvos rinkoje yra paplitę Kanadiečių, Anglų ir Izraeliečių apsaugos sistemos, kurios sudaro apie 80 % visų apsaugos signalizacijų. Labiausiai paplitę Kanediečių apsaugos sitemos „DSC“, “Caddax” ir „Paradox Security System“, kurios mūsų rinkos užima apie 80%. Anglų “TEXECOM” ir Izraeliečių „Crow“ apsaugos sitemos yra naudojamos rečiau, nes jos yra sunkiau suprantamos ir nelabai patogios galutiniam vartotojui.

Apsaugos sistemos komponentai

Apsaugos sistemos apima įvairias technologijas ir priemones, skirtas užtikrinti patalpų ir teritorijų saugumą. Pagrindiniai komponentai:

1. Vaizdo stebėjimo
2. Gaisro signalizacijos
3. Įeigos kontrolės
4. Įsilaužimo signalizacijos
5. Lauko teritorijų apsaugos
6. Elektroninių spynų viešbučiams

1. Vaizdo stebėjimo sistemos

Vaizdo stebėjimo sistemos (VSS) paskirtis - įvykių, vykstančių saugomoje teritorijoje, stebėjimas, fiksavimas ir identifikavimas. Ji suteikia operatoriui galimybę iš vieno stebėjimo posto matyti bei sekti skirtingose vietose vykstančius įvykius. Pagrindinės priežąstys, skatinančios įsirengti VSS - savo valdų saugumo užtikrinimas, vidinė kontrolė, procesų monitoringas, prevencija.

Tai puikus sprendimas norint apsaugoti savo turtą nuo įsilaužimo, vagysčių, apiplėšimo ar niokojimo. VSS suteikia galimybę stebėti įmonėje vykstančius procesus bei jų veiksmingumą. Naujos kartos Skaitmeninės VSS leidžia vadovui stebėti savo pavaldinių darbą iš bet kompiuterinės darbo vietos. VSS gali būti naudojama ir kaip valdymo įrankis, kuris padeda atrasti organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei jas optimizuoti.

Pagrindinės VSS sudedamosios dalys - vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo signalų perdavimo tinklai, vaizdų iš kamerų apjungimo ir įrašymo įranga (multipleksoriai, skaitmeniniai ir analoginiai įrašymo įrenginiai), vaizdo monitoriai. Sudėtingose sistemose naudojami matriciniai vaizdo perjungėjai, vaizdo perdavimo įrenginiai.

Išskiriami du pagrindiniai vaizdo įrašymo įrenginių tipai: analoginiai (VCR) ir skaitmeniniai (DVR). Lietuvoje labiausiai išplitę yra japonų firmų Sanyo, Mitsubishi, Panasonic analoginiai ir skaitmeniniai vaizdo magnetofonai. Vaizdas analoginiuose įrenginiuose įrašomas ir saugojamas specialiose, apsaugai skirtose VHS vaizdajuostėse. Tai vienas iš seniausiai naudojamų stebimo vaizdo įrašymo ir archyvavimo metodų.

Skaitmeninė vaizdo įrašymo sistema - nauja ir sparčiai populiarėjanti sistema. Vaizdas skaitmeniniu būdu įrašomas į vidinį kietąjį diską. Kietajame diske įrašomo ir saugomo vaizdo kokybė nepriklauso nuo to, kiek kartų tame diske buvo perrašyta informacija. Pasirinkus atitinkamos talpos diską ar prijungus išorinius kaupiklius galima užtikrinti norimo dydžio įrašo archyvą. Vaizdų įrašymo dažnis ir kokybė gali būti laisvai programuojama pagal kliento poreikius.

Identifikavimas, atpažinimas, prevencija, perimetro ar bendras vaizdo stebėjimas - visa tai nulemia kokios kameros turi būti parinktos: juodo/balto, spalvoto vaizdo ar diena/naktis, valdomos ar stacionarios. Atsižvelgiant į kamerų montavimo aplinką parenkami kamerų priedai: lauko korpusai, tvirtinimo elementai, objektyvai.

Sudėtingose VSS, kur reikia daugiau nei vieno stebėjimo posto bei vienu metu monitoriuose reikalinga stebėti ir fiksuoti daugelyje skirtingų vietų vykstančius įvykius, naudojami matriciniai vaizdo perjungėjai. Kameros gali būti įjungiamos į atitinkamus monitorius rankiniu būdu arba pagal tam tikrą scenarijų, gavus aliarminį signalą iš kitų sistemų.

Esant dideliems atstumams tarp vaizdo kamerų ir įrašymo sistemų, vaizdo signalo perdavimui naudojamos sudėtingesnės technologijos. Tokiais atvejais vaizdo signalas perduodamas suktos poros, optiniais kabeliais arba naudojamos bevielės vaizdo perdavimo sistemos.

Tobulėjant vaizdo stebėjimo sistemoms, taip pat plečiasi ir jų pritaikymo galimybės. Dabar VSS galime pamatyti ne tik bankuose, bet ir pramonės įmonėse, miesto centrų stebėjimui, prekybos centruose, degalinėse, ligoninėse, oro uostuose ir t.t. Laikui bėgant šis sąrašas turėtų dar labiau pasipildyti dėl naujų VSS savybių.

2. Gaisro signalizacijos

Gaisrinė signalizacija yra skirta kylančio gaisro pavojaus pranešimui garso, šviesos signalais ir/ar kitokiu būdu. Lietuvoje gaisro signalizacijos sistemų projektavimą ir įdiegimą apibrėžia “Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos” respublikinės statybos normos (RSN 138-92*). Gaisrai pasitaiko daug rečiau negu neteisėti įsibrovimai ir apiplėšimai, tačiau gali atnešti milžiniškus nuostolius susijusius su materialiu turtu ar net žmonių gyvybėmis.

Todėl būtina kuo greičiau identifikuoti gaisro kilimo vietą ir spėti užkirsti kelią tolesniam jo plitimui. Gaisro signalizacijos sistemą sudaro centrinis valdymo ir indikavimo pultas, gaisriniai signalizatoriai (dūmų, temperatūros, atviros liepsnos), gaisriniai pavojaus mygtukai, gaisriniai šviesos ir garso signalizatoriai.

Šiuo metu gaisrinės signalizacijos pagal techninį lygį skirstomos į:

• konvencines sistemas;
• adresines sistemas;
• analogines adresines sistemas.

Konvencinėse sistemose gaisro signalizatoriai apjungiami į atskirus spindulius vienu kabeliu. Centrinis valdymo įrenginys detektuoja bendrą spindulio būseną (“normali” arba “gaisro pavojus”), neišskirdamas atskirų signalizatorių.

Adresinės sistemos skiriasi nuo konvencinių tuo, kad signalizatoriai prie centrinio valdymo įrenginio jungiami kilpa, kurioje yra laisvai adresuojami nepaisant jų pajungimo vietos nuoseklumo. Be to centrinis valdymo įrenginys detektuoja jau ne spindulio, o kiekvieno gaisrinio signalizatoriaus būseną.

Techniniu požiūriu už minėtas sistemas modernesnė yra analoginė adresinė. Svarbiausias pranašumas - centrinis valdymo įrenginys detektuoja ne tik gaisro pavojų, bet įspėja ir apie priešaliarminę būseną, informuoja apie detektorių užterštumą, koreguoja signalizatoriaus veikimo jautrumą bei kt.

3. Įeigos kontrolės sistemos

Įeigos kontrolės sistemos paskirtis - patekimo į patalpas / teritorijas ribojimas ir apskaita. Įeigos kontrolė atlieka nemažai funkcijų - riboja patekimą į tarnybines patalpas, reglamentuoja ir fiksuoja darbuotojų judėjimą įmonės viduje, palengvina darbo laiko apskaitą ir t.t.

Bendru atveju sistema susideda iš:

• identifikavimo duomenų nešėjo, ar, paprasčiausiu atveju, kortelės (magnetinės, brūkšninio kodo, mikroprocesorinės, nuotolinės ar kontaktinės), kuriuo vartotojas identifikuojamas sistemoje. Skirtingi kodavimo ir nešėjo (kortelė, pakabukas, žiedas, piršto antspaudas, veidas, akies tinklainė) tipai lemia skirtingus įeigos sprendimus, geriausiai atitinkančius vartotojo poreikius;
• įeigos kontrolės skaitytuvo, kuris yra pirminis sistemos įrenginys. Skaitytuvas paverčia identifikavimo duomenų nešėjo (pvz., kortelės, piršto antspaudo) fizinį kodą į elektrinį signalą ir perduoda jį valdikliui;
• valdiklio, kuriame saugomas įvykių archyvas bei suprogramuoti duomenys ir tikrinama, ar vartotojui suteikta pageidaujama įėjimo teisė;
• centrinio įrenginio, kuriuo stebima, valdoma ir programuojama visa sistema (pvz. personalinis kompiuteris su atitinkama programine įranga);
• praleidimo mechanizmo (elektromechaninė spyna, elektromagnetinė sklendė, elektromagnetas, praėjimo suktukas, automatiniai vartai, kelio užtvaras ar kt).

Įeigos kontrolės sistema, priklausomai nuo sudėtingumo, gali būti:

• autonominė - prie durų įrengiama kodinė spyna ar kortelių skaitytuvas, integruotas su valdikliu;
• tinklinė - visi valdikliai sujungiami į tinklą ir turi bendrą duomenų bazę. Paprastai valdoma iš PK su įeigos kontrolės programine įranga;
• integruota įeigos kontrolės - apsaugos signalizacijos sistema pasirenkama vis dažniau, kadangi supaprastina naudojimąsi sistema ir jos valdymą. Integruotoje sistemoje įeigos kontrolė neleis iškart patekti į teritoriją ar patalpą, kur įjungta signalizacija, tuo išvengiant klaidingų aliarmų.

Įeigos kontrolės sistemų tipus sąlyginai galima suskirstyti pagal identifikavimo būdą:

• kodinė - kai įeigos kontrolės klaviatūroje įvedamas vartotojo kodas;
• kortelinė - kad patekti į patalpas būtina pateikti galiojančią kortelę;
• biometrinė - kad patekti į patalpas būtina nuskaityti tam tikrus fizinius vartotojo duomenis (piršto, plaštakos antspaudą, akies tinklainės raštą, veido bruožus ar kt.). Biometrinė įeigos kontrolės sistema paprastai naudojama tik tuomet, kai būtina užtikrinti aukštus saugumo reikalavimus;
• mišri - kai naudojamos įvairios prieš tai išvardintų būdų kombinacijos, pvz., kortelė + kodas, kortelė + piršto antspaudas. Vienu metu (pvz. darbo laiku) naudojamas supaprastintas identifikavimas, kitu - visas kompleksas.

Pasaulinėje praktikoje įeigos kontrolės sistemų privalumai įvertinti jau seniai. Lietuvoje situacija sparčiai keičiasi.

4. Įsilaužimo signalizacijos sistemos

Įsilaužimo signalizacijos sistemos paskirtis - signalizuoti, kad į patalpas bandoma įsilaužti, ar jau įsilaužta. Gera signalizacija kiek įmanoma sumažins įsilaužimo riziką bei galimus nuostolius, tačiau nėra tokios (ir negali būti!), kuri 100 % užtikrintų, kad įsilaužimas neįvyks. Yra daug įsilaužimo signalizacijų tipų.

Kai kurios sistemos saugo vien tik patalpų perimetrą, kitos - vien tik vidinį tūrį. Žinoma, geriausia sistema yra ta, kuri apima ir perimetrą, ir vidinį patalpų tūrį. Tūrio detektoriai aptinka įsibrovėlį tuo atveju, jei jis jau yra patalpose ar kažkokiu būdu apėjo perimetro apsaugą. Įsilaužimo signalizacijos lygis tiesiogiai priklauso nuo skiriamo biudžeto, patalpų išdėstymo ir reikalaujamo saugumo.

Patalpų perimetras saugomas:

• durų ir langų magnetiniais kontaktais,
• langų, vitrinų stiklo dūžio detektoriais,
• vibraciniais - smūgio detektoriais,
• užuolaidiniais PIR (pasyviniais infraraudonųjų spindulių) detektoriais,
• infraraudonųjų spindulių barjerais,
• seisminiais detektoriais.

Patalpų tūris saugomas:

• PIR judesio detektoriais,
• mikrobanginiais (MB) judesio detektoriais,
• ultragarsiniais (UG) judesio detektoriais,
• kombinuotais (dvigubos technologijos) PIR + MB arba PIR + UG judesio detektoriais.

Viena svarbiausių apsaugos signalizacijos grandžių yra centralė. Ją valdydami programuojame sistemą, įjungiame / išjungiame signalizaciją. Būtent apsaugos centralė gauna signalus apie detektorių suveikimą ir telefono linija arba radijo bangomis perduoda juos saugančiai tarnybai bei, kad įsibrovėlis nesijaustų saugus, įjungia sirenas. Nuo jos parinkimo labiausiai priklauso signalizacijos valdymo ir naudojimosi galimybės ir patogumas.

Galima įrengti ne tik įsilaužimo signalizacijos sistemą patalpų apsaugai, bet ir išskirti pavojaus signalizaciją, skirtą betarpiškai perduoti asmens užpuolimo signalą saugos tarnybai ar apsaugos darbuotojui.

5. Perimetro (teritorijos) apsaugos sistemos

Perimetro (teritorijos) apsaugos sistemos paskirtis - kaip tik įmanoma anksčiau fiksuoti nepageidaujamus asmenis bandančius patekti ar patekusius į saugomą teritoriją. Ši sistema apsaugo teritorijoje esantį turtą ir padidina teritorijoje esančių objektų saugumo laipsnį. Dažniausiai perimetro apsaugos sistemos objektuose diegiamos kartu su vaizdo stebėjimo sistemomis. Suveikus vienai iš apsaugos zonų, kameros automatiškai pasisuka į pažeidimo vietą. Tokiu būdu sistema padeda apsaugos operatoriui greitai reaguoti. Ankstyvas pažeidėjo fiksavimas tai pagrindinė perimetro apsaugos funkcija.

Galimi trys perimetro apsaugos variantai:

1. Išorinė teritorijos perimetro apsauga. Apsaugos priemonės rengiamos išorinėje teritorijos pusėje. Tokiu būdu pažeidėjas aptinkamas dar nepatekęs į teritoriją.
2. Apsaugos priemonės rengiamos ant, ar virš tvoros.
3. Teritorija saugoma iš vidinės pusės. Tokiu atveju sistema fiksuoja tik į teritoriją patekusius asmenis.

Pagal naudojamas technologijas perimetro apsaugos signalizacijas galima skirstyti į keletą grupių:

1. Kabelinės sistemos. Šio tipo perimetro apsaugos signalizacijoms naudojami tiek elektriniai, tiek optiniai kabeliai, reaguojantys į kabelio deformaciją (kirpimą, tempimą ir kt.);
2. Sensorinė sistema. Sensorinės sistemos, priklausomai nuo naudojamų sensorių tip...

"Paradox" Security System

Siūlome individualiems poreikiams pritaikytus apsaugos sprendimus. PARADOX Security System signalizacija komponuojama atsižvelgiant į kiekvieno objekto plotą, saugomų pastatų ar zonų skaičių, patalpų išdėstymą bei norimas apsaugos funkcijas. Stebėkite ir valdykite savo apsaugos sistemą iš mobiliojo įrenginio.

Vartotojų pamėgta klaviatūra TM70 turi itin patogų liečiamą ekraną, kuris leidžia greitai rasti visas reikalingas funkcijas ir nesudėtingai valdyti apsaugos sistemą. Didelis judesio daviklių pasirinkimas leidžia užtikrinti tinkamiausią apsaugą kiekvienai teritorijai ir patalpai.

IRIS adresinis gaisrinės signalizacijos valdymo pultas

IRIS yra adresinės priešgaisrinės signalizacijos pultas palaikantis iki 4 kilpų, ir 96 zonų. Vienu metu kiekvienoje sistemos kilpoje gali būti prijungta iki 250 įtaisų. Informacija apie sistemos būsena vizualizuojama jautriame grafiniame ekrane , bei Šviesos diodų indikatoriais, nurodančiais zonas ir jų problemas. Naudojant specialų dviejų žingsnių aliarminio darbo algoritmą - drastiškai sumažinamas klaidingų pavojaus signalų siuntimas. Skydelis turi įšsamų dienos / nakties režimo funkcionalumą.

Šis valdymo pultas palaiko du ryšio protokolus „Teletek electronics“ (IRIS TTE kilpa) bei „System sensor“ (IRIS SS kilpa) pagal naudojamų įrenginių tipą. IRIS skydelio konfigūracijoje vienu metu gali būti įdiegtos ir TTE, ir SS linijos. Ethernet tinkle arba nereikalingame RS485 tinkle galima prijungti iki 64 IRIS skydų.

tags: #patalpu #signalizacijos #pultas #paradox