Jei ankštame bute trūksta erdvės ar turite ambicingesnių sumanymų, tačiau nenorite keisti gyvenamosios vietos, viena iš išeičių yra įsigyti šalimais arba viršuje esantį butą ar kitą patalpą bei jas sujungti su savo butu.
Tačiau naujai atsiradusios erdvės išplanavimą riboja ne tik fantazija bei finansinės galimybės. Šiuo atveju taikytinus butų sujungimo aspektus pakomentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė bei teisininkė Virginija Žukienė, “Advokatės V.
Veiksmus, kuriuos galite bei privalote atlikti jungdami butus, nusako statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 265 punktas.
Kada reikalingas kapitalinis remontas?
Kapitaliniu remontu tokie statybos darbai bus laikomi tada, kai jungiant butus yra pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos (laikančiosios sienos tarp butų, tarpaukštinės perdangos - apjungiant skirtinguose aukštuose esančius butus).
Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Interjero projektavimo klaidos | Interviu su Deimante Uleckyte
„Laikančiosios konstrukcijos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas“, - primena V.
Galimybė bute išardyti sieną ar jos dalį priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos, jo techninės būklės. Projekte turi būti įvertintos kitose pastato dalyse jau pertvarkytos konstrukcijos, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui.
Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.
„Į šį klausimą, be abejo, atsakytų ir projektuotojai, susipažinę su konkretaus namo projektu.
Pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojas gali gauti iš privalomąją namo techninę priežiūrą vykdančio specialisto - namo administratoriaus atstovo ar bendrijos šioms funkcijoms vykdyti samdomo statinio techninio prižiūrėtojo.
Šiuo atveju atliekant kapitalinį remontą, reikalingas daugumos butų bei kitų patalpų savininkų rašytinis pritarimas.
Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, toks sutikimas gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę arba nesušaukus susirinkimo, tačiau savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą.
Balsavimo raštu tvarka nurodyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.
„Namo gyventojai, tik matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - pastebi V.
Tiesa, naujai įrengtas butas gali kelti klausimą dėl savininko statuso bendrijoje - kiek balsų turėtų tokio buto savininkas?
“Kai butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Jau veikiančioje bendrijoje kiekvienas bendrijos narys - buto savininkas - turi po vieną balsą, o jei butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.
Kai pertvarkytas butas bus registruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, naujai suformuoto buto savininkai Bendrijoje visuotinio susirinkimo metu turės vieną balsą”, - paaiškina advokatė V.
Du ar kelis butus sujungus į vieną, suformuojamas atskiras nekilnojamasis objektas.
Kai atliekami statinio kapitalinio remonto darbai patalpas suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo lieka buvusi patalpų paskirtis), veiksmus reikėtų atlikti vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07.
Norint apjungti butus atliekant statinio kapitalinį remontą, būtina parengti kapitalinio remonto, suformuojant naują nekilnojamojo turto kadastro objektą, projektą ir gauti rašytinį pritarimą jam.
Statinių paskirties keitimas
Statinių paskirties keitimas yra vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka” IX skyriaus nuostatomis ir reikalavimais.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami nekilnojamojo daikto savininkui pateikus prašymą.
Kartu su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paskirties pakeitimo Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniui turi būti pateikiama atnaujinta kadastro duomenų byla, parengta matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir paskirties pakeitimą patvirtinantys dokumentai.
Pagal dabar galiojančią Statybos įstatymo nuostatą keičiant statinių paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, statyba užbaigiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Asmenys, teikdami prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, neturi teikti spausdintinės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, nes jos elektroniniai dokumentai prieš tai turi būti patalpinti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas” .
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2 papunktyje detalizuojamas dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą tam tikrais atvejais, sąrašas.
Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Pagal „Statybos įstatymo” 24 straipsnį, keičiant pastato paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, rengiamas pastato paskirties keitimo projektas.
Statinio projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus.
Baudos už savavališkus veiksmus
1. Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
2. Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidiant šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
