Šiame straipsnyje aptariamos teisės ir apribojimai, susiję su patekimu į privačias patalpas Lietuvoje. Nagrinėjama, kaip apsaugoti savo nuosavybę nuo įsibrovėlių, kokios priemonės gali būti naudojamos ir kokia atsakomybė taikoma pažeidėjams.
Nuosavybės teisės ir privataus gyvenimo neliečiamumas
Civiliniame kodekse nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Todėl žemės sklypo savininkas turi teisę laisvai apsispręsti - leisti kitiems asmenims lankytis jam priklausančiame žemės sklype, savintis jame augančius vaisius ar kitą derlių.
Pagal Civilinį kodeksą, neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas laikomi privataus gyvenimo pažeidimu. Pagal teismų praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tačiau saugoma teritorija nebus laikoma teritorija, kuri nėra skirta materialinėms vertybėms saugoti.
Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Kaip apsaugoti savo privačią valdą?
Žemės sklypo savininkas, siekiantis apsaugoti savo žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų, visų pirma, turėtų aiškiai išreikšti savo valią, kad trečiųjų asmenų apsilankymas jo privačioje valdoje yra nepriimtinas. Įprastai privačios teritorijos tokiu atveju yra izoliuojamos tvoromis, pažymimos įspėjančiais ženklais, kad tai privati teritorija ir pašaliniams eiti draudžiama.
Ženklas „Privati valda“ nėra privalomas, tai labiau kaip papildoma priemonė įspėti trečiuosius asmenis, kad žemės sklypas yra privatus, o pašaliniai - nepageidaujami. Antra, žemės sklypo savininkas turėtų pagalvoti apie žemės sklypo teritorijos aptvėrimą, nes tik esant aptvertai privačiai teritorijai patekimas į žemės sklypą bus laikomas neteisėtu.
Privačios valdos aptvėrimas - efektyvus būdas apsisaugoti nuo įsibrovėlių
Vaizdo stebėjimas
Ar kaimynai gali nukreipti apsaugos kameras į jūsų nuosavybę?
Nusprendus įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, rekomenduotina laikytis toliau nurodytų reikalavimų: užtikrinti, kad prieš patenkant į teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai pateikta informacija, kad vykdomas vaizdo stebėjimas, taip pat būtų pateikti žemės sklypo savininko rekvizitai (vardas ir pavardė) ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).
Vaizdo stebėjimo kameros gali padėti apsaugoti nuosavybę
Atsakomybė už įsibrovimą
Priklausomai nuo aplinkybių, tretiesiems asmenims, „šeimininkaujantiems“ svetimame sklype, gali kilti civilinė, administracinė, o tam tikrais atvejais - ir baudžiamoji atsakomybė. Tretieji asmenys, kurie savinasi žemės sklype augančius vaisius ar kitą derlių, žaloja ten augančius medžius, pirmiausia atsako pagal Civilinį kodeksą ir privalo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jeigu tokia buvo patirta.
Kadangi patekimas į privačią aptvertą teritoriją yra laikomas neteisėtu, norint apsaugoti žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų, derėtų jį aptverti ir pažymėti ženklu „Privati valda“.
Ką daryti, jei jaučiate psichologinį smurtą iš kaimynų?
Jei jaučiatės nuolat filmuojami ir fotografuojami savo privačioje valdoje, o jūsų veiksmai skundžiami įvairioms teisėsaugos institucijoms, kreipkitės į teisėsaugos institucijas. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Bendrijos veikla ir teisės
Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos dauguma gyventojų nusprendžia per susirinkimą, jog tvoros aukštis turi būti 1.60 m ir tai yra nurodyta susirinkimo protokole, kad toks balsavimas buvo įvykdytas, tačiau bendrijos pirmininkas savo nuožiūra pasidarė tvorą 2 metru aukščio, galima skųsti bendrijos pirmininką savivaldybei dėl to, kad jis nesilaiko teisės aktų (nevykdo susirinkimo sprendimo) ir dar pasitikslinti, ar nebuvo reikalingas tvoros statybą leidžiantis dokumentas, galima netinkamą bendrijos pirmininką atšaukti iš pareigų, galima inicijuoti dar vieną savininkų sprendimą - pakeisti tvorą, galima kreiptis į teismą siekiant sprendimo nugriauti tvorą ir įrengti kitą ir t.t.
Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.