Privatizacija - tai valstybinės, savivaldybių ar visuomeninės nuosavybės (įmonių, jų padalinių ir turto, akcijų, gyvenamųjų namų ir butų, žemės, gamtinių išteklių ir kitos) perdavimas privačių subjektų nuosavybėn, t. p. šio turto valdymo perleidimas privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Privatizacijos sąvoka pradėta vartoti 20 a. viduryje.
Šiuolaikinis valstybės vaidmens ekonomikoje mastų apibūdinimas remiasi dviem jo pasireiškimo aspektais: faktiška valstybinės nuosavybės dalimi ekonomikoje ir poveikio ekonominių sprendimų priėmimo procesui mastais. Nuosavybės dalį ekonomikoje išmatuoti paprasta, tuo tarpu poveikio ekonominių sprendimų priėmimo procesui mastus išmatuoti kiekybiniais rodikliais sunku. Valstybinės nuosavybės dalis ekonomikoje mažinama, privatizuojant valstybei priklausantį ir plečiant privatų sektorių.
Dažniausiai privatizavimas atspindi vieną pagrindinių ekonominių nuostatų (supriešinant nacionalizavimui), jog valstybė negali pakankamai efektyviai valdyti dalies jos disponuojamo turto. Buvo pradėtas privatizavimo procesas siekiant didinti ūkio efektyvumą, išlaisvinti iniciatyvą, leisti žmonėms reikštis ekonomikoje pagal savo polinkius, sugebėjimus, siekius. Privatizavimas suteikė žmonėms galimybes imtis verslo, pradėti savarankišką ekonominį gyvenimą, tapti savininkais.
Privatizacija siekiama sukurti konkurencinę aplinką bei sudaryti prielaidas veiklos efektyvumui augti tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Siekdami žengti į laisvą rinkos ekonomiką, norėdami, kad privatizavimas turėtų lemiamos įtakos ekonomikos efektyvumui, verslo plėtojimui, buvo sudarytos prielaidos kuo didesniam Lietuvos žmonių skaičiui įsijungti į naująjį ekonominį gyvenimą. Savininkais galėjo tapti Lietuvos žmonės ir valstybė.
Privatizavimo patirtis pasaulyje
Didžiausią poveikį privatizacijos populiarinimui visame pasaulyje padarė M. Thatcher vyriausybės Didžiojoje Britanijoje 9 dešimtmetyje įgyvendinta plati privatizacijos programa, kurios metu privatizuota apie 60 % viso viešojo ekonomikos sektoriaus. Iki 9 dešimtmečio pabaigos pagal Didžiosios Britanijos pavyzdį privatizaciją t. p. pradėjo įgyvendinti Prancūzija, Japonija, Vokietija, Australija, Argentina ir kitos šalys. 20 a. 10 dešimtmetyje-21 a. pradžioje dar didesnio masto privatizaciją įvykdė buvusios socialistinės Vidurio ir Rytų Europos bei Azijos valstybės.
Privatizacijos procesas, prasidėjęs Vakarų šalyse, vėliau paplito besivystančiose ir kt. šalyse. Ir nors neokonservatizmo idėjų populiarumas prigeso, nuostata, jog valstybė nesugeba efektyviai ūkininkauti, išliko. Iki šiol įvairiuose pasaulio kraštuose realizuojamos labai įvairios privatizavimo programos. Nors visas šalis galima suskirstyti į grupes pagal labai skirtingą jų išsivystymo lygį, skirtingus privatizavimo tikslus ar motyvus, skirtingas socialines ir ekonomines tradicijas ir kt., visas šalis vienija esminis bendras bruožas - privatizacija įgyvendinama konkurencinėje rinkos aplinkoje, tolygiai evoliucionuojant rinkos ekonomikai ir dominuojant privačiam sektoriui. Privatizacijos metu valstybinis sektorius siaurinamas nežymiai.
Ekonominės laisvės indeksas pasaulyje (2023 m.)
Privatizavimas Lietuvoje 1991-1994 metais
1991 metų kovo mėnesį po daugelio diskusijų priimtas valstybinio turto privatizavimo įstatymas. Tas įstatymas kartu su nuosavybės, įmonių, akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų ir privačių įmonių įstatymais atvėrė galimybes iš esmės pertvarkyti ekonominius santykius. Ryžtingai buvo pakeista sovietinė administracinė komandinė ekonomika į rinkos ekonomiką.
Nuo privatizavimo pradžios (1991) iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvoje privatizuoti 5148 objektai, arba 78 proc. visų privatizuotinų. Iš šio skaičiaus 2492 didelės ir vidutinės įmonės (privatizuotas valstybinis kapitalas sudaro 2310 mln. Lt) privatizuotos viešo akcijų pasirašymo būdu, 2611 smulkių objektų (privatizuotas valstybinis kapitalas - 74 mln.Lt) parduota aukcionuose, 10 įmonių (privatizuotas valstybinis kapitalas - 453 mln. Lt) parduota skelbiant geriausiam verslo planui parengti bei 42 objektai (privatizuotas valstybinis kapitalas - 24 mln. Lt) parduoti už laisvai konvertuojamą valiutą.
Privatizuotas valstybinis kapitalas sudaro 3098 mln. Lt arba 81 proc. viso privatizavimo programas įtraukto privatizuotino valstybinio kapitalo. Privatizuotų įmonių valstybinis kapitalas su įmonėse likusia valstybės dalimi sudaro 3848 mln. Lt, arba 43 proc. į privatizavimo programas įtrauktų įmonių viso valstybinio kapitalo, nes į privatizavimo programas yra įtraukta nemažai specifinės paskirties įmonių, kurios privatizuojamos tik 10 procentų.
Pažymėtina, kad įtraukimo į privatizavimo programas privatizuojamų įmonių sukaupto akcinio kapitalo vertė sudarė apie 470 mln. Litų. Analizuojant privatizavimo procesą 1991 - 1994 metais, galima teigti, kad jis vyko gana aktyviai.
Pagal įmonių skaičių 1991 m. privatizuota 16 proc., 1992 m. - 44 proc., 1993 m. - 37 proc., 1994 m. - 16 proc. visų privatizuotinų įmonių, tačiau pagal privatizuojamą valstybinį kapitalą 1991 m. privatizuota 3 proc., o 1992 m. - 29 proc., 1993 m. - 37 proc., 1994 m. - 31 proc.
Privatizavimo pradžioje didžiausią paklausą turėjo mažos prekybos, visuomeninio maitinimo bei buitinio aptarnavimo įmonės. Šios įmonės dažniausiai buvo privatizuojamos parduodant aukcionuose. 1991 m. aukcionuose parduota 78 proc., o 1992 m. - 55 proc. tais metais parduotų objektų. Tačiau privatizuojamo valstybinio kapitalo atžilgiu šios įmonės sudarė nežymią dalį. Privatizavimo pradžioje privatizuoti dideles įmones sekėsi sunkiai.
Tačiau 1993 m. privatizavimas suaktyvėjo, ir įmonės, kurių anksčiau niekas nepirko, buvo privatizuotos, kai kurios net su ažiotažu. Privatizuota valstybinė įmonė "Banga", Vilniaus kuro aparatūros gamykla, Marijampolės valstybinė pieno konservų įmonė, valstybinė įmonė "Vingis", valstybinė įmonė "Remeda".
Privatizavimo statistika 1991-1995 m.
| Metai | Privatizuota pagal įmonių skaičių | Privatizuota pagal valstybinį kapitalą |
|---|---|---|
| 1991 | 16% | 3% |
| 1992 | 44% | 29% |
| 1993 | 37% | 37% |
| 1994 | 16% | 31% |
Butų privatizavimas Lietuvoje
Butų privatizavimas Lietuvoje yra procesas, suteikęs galimybę šalies gyventojams įsigyti nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės būstą. Šis procesas turėjo didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai.
Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Nustačius, jog nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau dėl savivaldybės darbuotojų kaltės galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, tokia asmens teisė turi būti ginama. Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys - fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys nėra įgyvendinę savo teisių privatizuoti gyvenamuosius butus.
Taip, visai neseniai, 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Seimo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti. Minėtame visiškai naujame įstatyme yra sąlyga, kad nuomininkai (būsimi pirkėjai) privatizuotiname būste turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos.
Nors sostinėje socialinių būstų trūksta, įsigyti juos miestas siūlo kone dešimt kartų mažesne nei rinkos kaina. Lengvatinėmis sąlygomis socialinį būstą privatizavę asmenys jį neretai parduoda, tokią teisę jie turi. Per praėjusius metus sostinėje privatizuota 13 socialinių būstų.
Tiems, kurie kreivai žiūri į lengvatinėmis sąlygomis privatizuojančius socialinius būstus, M. Lukaševičiūtė priminė, kad tai savotiška kompensacija už patirtas skriaudas. Ji neatmeta, kad ateityje būstą gali tekti parduoti. Norint socialinį būstą privatizuoti, anot pašnekovės, reikia nueiti kryžiaus kelius, esą daug čia gyvenančių norėtų būstą privatizuoti, teoriškai ir gali tai padaryti. Tačiau ne kiekvienas ryžtasi ilgoms biurokratinėms procedūroms.
Atnaujintas socialinis būstas Vilniuje
Visuomenės vertinimas
Lietuvos visuomenė privatizacijos rezultatus vertina labai prieštaringai. Privatizacija dažnai kritikuojama dėl to, kad buvo vykdoma skubotai (dauguma gyventojų nespėjo susiorientuoti kintančioje ekonominėje aplinkoje ir tinkamai panaudoti turimus investicinius čekius ir pinigus) ir neskaidriai (privatizacijos procesui, ypač jo pradžioje, valstybinių įmonių ir kolūkių vadovai, biurokratai, politikai, šešėlinės ekonomikos atstovai turėjo didesnę įtaką nei paprasti piliečiai).
tags: #patirtis #valstybes #turto #privatizavimo #srit