Paukščiai, Gyvenantys Tarp Namų Plyšių: Kaip Jie Ten Apsigyvena ir Kaip Su Jais Elgtis

Mieste gyvenantys paukščiai dažnai randa prieglobstį netikėtose vietose, pavyzdžiui, namų plyšiuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl paukščiai renkasi tokias vietas, kokios rūšys ten dažniausiai apsigyvena ir kaip su jais sugyventi arba humaniškai juos atbaidyti.

Žvirblis yra vienas iš paukščių, dažnai apsigyvenančių šalia žmonių.

Kodėl Paukščiai Renkasi Namų Plyšius?

Senamiestyje, kitur senuose namuose sudėtingiau - šie pastatai turi įvairių karnizų, balkonų, plyšių stoguose, palėpių. L.Raudonikio teigimu, naujuose rajonuose namai statomi taip, kad juose nebūtų atvirų ertmių, pastatų eksterjere sudaromos nepatrauklios sąlygos paukščiams įsikurti.

Maisto šaltiniai - bene pagrindinė priežastis, lemianti, kur rinksis daugiausia balandžių ir kiek jų bus apskritai. Jeigu nėra kokių nors atbaidymo priemonių, jie įsikuria lizdus šalia žmogaus. Taigi problema ta, kad yra mitybos sąlygos. Vadinasi, arba juos kas nors maitina, arba yra kokių turgelių, arba kur nors kiemuose yra atvirų konteinerių.

„Karvelių plitimo veiksniai yra perėjimo vietos ir maistas. Dėl to jie koncentruojasi miestuose. Maisto žiemą mažesnėse gyvenvietėse nebūna, kai kuriuose miesteliuose balandžių žiemą visai nelieka, jie neturi kur maitintis, nebent šalia grūdų sandėlių arba šiukšlių konteinerių.

Dažniausiai Sutinkamos Paukščių Rūšys

  • Balandžiai: Mieste gyvenantys balandžiai yra uoliniai, jie dar vadinami naminiais karveliais.
  • Žvirbliai: Puikiai prisitaiko prie miesto aplinkos ir randa prieglobstį įvairiose pastatų vietose.
  • Geniai: Kartais pasirenka namų sienas inkilams.
  • Varnėnai: Gali apsigyventi ir drevėse, ir urveliuose, ir pastatų plyšiuose.

Kaip Apsaugoti Namą Nuo Paukščių?

Yra ir kitų priemonių balandžiams atbaidyti, jas kaip paslaugas siūlo privačios bendrovės. Tiesa, šios priemonės ne tokios natūralios kaip maisto šaltinių uždengimas ir ertmių uždarymas. Tai - šalinimas spąstais, vielinės, spyglių sistemos, paukščių baidymas įrašytu jų pačių nelaimės signalu arba paukščio plėšrūno balsu, gaudymas tinklais, elektros impulsų sistema. Paslaugų aprašuose minima, kad šie būdai yra humaniški ir paukščiams nekenkia.

Ironiška, bet, vieniems miesto gyventojams kenčiant nuo balandžių daromos žalos, kiti juos nuolat šeria. Patiems gyventojams šiais atvejais tikriausiai neįmanoma susitvarkyti, tai, ko gero, turi daryti savivaldybė.

Genys Namo Sienoje: Ką Daryti?

GRYNAS.lt skaitytojas Aivaras skundėsi: „Gyvenu naujos statybos putų polistirolu apšiltintame name šalia miško. Jau antrą sezoną name gyvena genys. Jis nusprendė, jog viena iš geriausiu ir tinkamiausiu vietų inkilui - musu namo siena. Taigi, pradėjo viena po kitos kalti skyles tinko apdailoje bei skaptuoti urvus putų polistirolo apšiltinime“.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis Aivarui nieko, kas garantuotai nuvytų raudongalvį nuo buto sienos, negalėjo patarti. Vyras svarstė, jog putplasčio siena genį domina tik dėl po ja pasislėpusių vabzdžių.

Patarimai, kaip elgtis su geniu:

  • Užpurkškite genio padarytas skyles apšiltinimui skirtomis putomis ir užtinkuokite.
  • Pakabinkite inkilą šalia skylės.
  • Aptraukite iškaltas vietas smulkiu tinkleliu.
  • Pakabinkite kokį lašinuką, geniai mėgsta.
  • Mėginkite užsandarinti plyšius name, pro kuriuos įlenda vabzdžiai.

Edmundas Greimas suabejojo, ar po polistirolu galėtų slėptis vabzdžiai. Jis buvo linkęs genio elgesį priskirti pasiruošimu tuoktuvėms. Jis patarė žmogui iškaltose vietose prikabinti kokių nors juostelių - tiesiog vėjyje plevenantį, judantį daiktą. Toks „nematytas“ dekoras turėtų paukštį nubaidyti.

Gaila, kad negalime paklausti paties genio - ar jam norisi patelės, ar tiesiog sočių pietų? Vis dėlto geriau su šiais žaviais paukšteliais mėginti sutarti draugiškai ir rasti būdų juos nuvyti „būgnyti“ atgal į miškus.

Šis paprastas triukas atbaidys įkyrius paukščius nuo jūsų namų

Inkilai: Pagalba Paukščiams Mieste

Daugiausiai patarimų rasite apie labiausiai paplitusias mažųjų žvirblinių paukščių apsaugos priemones. Tikriausiai, nereikia pasakoti, kaip atrodo inkilai, nes daugumas juos yra matęs. Europinėje žemyno dalyje šių dirbtinių lizdų skaičiuojama milijonais.

Bet daugelis miško paukščių rūšių peri tik drevėse ir jei jų trūksta, palikuonių gali ir nesulaukti. Dėl šios priežasties ir yra svarbu laiku iškelti dirbtinius lizdus jaunesniuose miškuose.

Inkilas - puiki priemonė padėti paukščiams rasti saugią vietą perėti.

Inkilų Gamybos Patarimai

  • Geriausia medžiaga inkilams - medinės lentos. Jų storis turi būti ne mažesnis nei 1,5 cm, geriau - 2-2,5 cm.
  • Vidinių sienelių pusių obliuoti jokiais būdais negalima.
  • Stogą geriausia daryti nuimamą - taip bus lengviau inkilą išvalyti.
  • Dažyti inkilų nepatariama dėl keleto priežasčių - toks inkilas pritrauks plėšrūnų dėmesį; nėra aiškus dažų poveikis patiems paukščiams.

Inkilų Matmenys Skirtingoms Paukščių Rūšims

Paukščių rūšis Dugnas (cm) Landa (cm) Atstumas nuo landos iki dugno (cm)
Varnėnas 14-15 4,5-5 15-20
Mažesnė zylė 10 3 10-15
Didžioji zylė Ne mažiau 12, geriausia 14 3-3,5 15-20
Margasparnė musinukė - 3 10-12

Šikšnosparniai: Nakties Gyventojai

Kas tie keisti, į nieką nepanašūs ir todėl baimę keliantys gyvūnai: skraidančios pelės, neįprasti paukščiai, o gal vampyrai, kaip apie juos kartais kalbama? Kodėl šie keistuoliai pasirodo dažniausiai naktį? Kuo minta? Ar tiesa, kad įsivelia į plaukus, lenda į kūdikių vežimėlius?

„Baimė ir mitai apie šikšnosparnius atsirado iš nežinojimo. Lietuvoje dažnas baiminasi šikšnosparnių, o Kinijoje ir Škotijoje jie garbinami. Mūsų krašte geriausios vietos šikšnosparniams - seni parkai, tokie kaip Verkių dvaro, taip pat bažnyčios, namų palėpės.

D.Pauža paneigė, jog šikšnosparniai gali įsivelti į plaukus. Mitas ir tai, jog šikšnosparniai kėsinasi paragauti mūsų kraujo. Iš maždaug tūkstančio visame pasaulyje gyvenančių šikšnosparnių rūšių tik trijų atstovai minta gyvūnų - bet ne žmonių - krauju. Apie 70 proc. šikšnosparnių rūšių minta vabzdžiais. Lietuvos šikšnosparniai visi tokie. R.Karpuška pateikia ir dar tikslesnį skaičių: vienas mažiausių Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių - šikšniukas nykštukas per naktį sudoroja apie 3-5 tūkst. uodų ir kitų smulkių vabzdžių.

Pasitaiko, jog kuris nors šikšnosparnis, medžiodamas uodą ar kitą vabzdį, vakare ar naktį įskrieja į kambarį. Mokslininkai pataria tokį svečią be panikos išleisti. Jei neišskrenda pats, reikia sugauti ir išnešti. Gaudyti patariama ne plikomis rankomis, nes jo dantukai aštrūs.

tags: #pauksciai #gyvenantys #tarp #namo #plysiu