Paupio Rajono Istorija: Nuo Paplaujos Priemiesčio Iki Šiuolaikinio Urbanistinio Centro

Paupys - išskirtinis gyvenamasis rajonas Vilniuje, įsikūręs vaizdingame Vilnios upės slėnyje. Šis projektas, įgyvendintas bendrovės „Darnu Group“, yra puikus pavyzdys, kaip apleista industrinė teritorija gali būti paversta moderniu, gyvybingu ir daugiafunkciu rajonu. Tad Paupį nuo 2018 m. vystanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“, kartu su „Lietuvos gide“ socialiniuose tinkluose prisistatančia Asta Cicėniene pristato keletą mažiau žinomų istorinių faktų apie tuometinį rajono gyvenimą.

Šiuolaikinis Paupio rajono vaizdas.

Nuo Paplaujos Priemiesčio Iki Paupio: Istorinis Kontekstas

Dabartinis Paupio rajonas nuo XVI a. iki 1939 m. buvo vadinamas Paplaujos priemiesčiu. Manoma, kad toks pavadinimas jam suteiktas dėl Paupio žemėse trykštančių šaltinių ir nuo kalno bėgančio vandens ir kilo iš baltarusiško žodžio „поплау“ (liet. Užliejama pieva), o Paupio pavadinimas atsirado tik po Antrojo pasaulinio karo.

„Iki pat nepriklausomybės laikų Paupys buvo daugiausiai gamybinė teritorija. Žmonės čia apsigyveno maždaug nuo XVII amžiaus, nors Paupiui labai svarbus Subačiaus kelias žemėlapiuose jau žymimas nuo 1375 m., o gamybinės funkcijos teritorija prie Subačiaus vartų žymima nuo XIV a. pabaigos. Tai rajonas, turintis ilgą ir permainingą istoriją“, - pasakojimą pradeda gidė Asta Cicėnienė.

Mažoji Venecija Vilniaus Pašonėje

Nuo XVI iki XX a. pradžios ant Vilnios upės daugiausia buvo statomi malūnai ir dirbtuvės. Juose gamintos kruopos, parakas, popierius ir miltai, o pats Paupys labiau priminė Veneciją nei Vilnių - jame gyvavo ištisa kanalų, užtvankų, malūnų ir salų sistema - dabartinis Tymo turgus buvo sala su vos viena gatve.

Po Paupį ekskursijas vedanti A. Cicėnienė pasakoja, jog dabartinė Aukštaičių gatvė buvo Perkasos (Kopanicos) kanalas, kurį kirsti buvo galima tilteliais, o tarp dabartinės Vilnios upės ir Aukštaičių gatvės buvo dar viena sala.

„Trečia sala prasidėjo netoli Bernardinų kapinių ir turėjo Saksų salos vardą, kuris kildinamas iš buvusio karaliaus Augusto III Sakso asmenvardžio. Dėl vaizdingo kraštovaizdžio - upės, kalvų, ir salų - žmonės į Paupį atvykdavo kaip į kurortą: pavaikštinėti, papiknikauti ir pabendrauti. Šiandien salų ir kanalų nebeliko, tačiau naujai atgimęs Paupio kvartalas kviečia vaikščioti, tyrinėti ir patiems rašyti naujas istorijas“.

Įdomu ir tai, jog Paupyje buvusiuose bent trijuose malūnuose malami buvo visai ne miltai. Juose iš skudurų buvo gaminamas popierius.

Kultūros Ir Pramogų Centras Pramonės Pašonėje

XIX amžiaus 7-8 dešimtmetyje Efraimas ir Dovydas Lipskiai Paupio gatvėje atidarė daugiau nei penkis dešimtmečius gyvavusią alaus ir spirito gamyklą. Netoli savo namų įkūrė dar ir šveicarišką sodą su restoranėliu, kuriame lankytojai galėjo ne tik paragauti įvairiausių gėrimų ar patiekalų, bet ir pasimėgauti vasarą veikiančiais teatro bei kėglinės paviljonais, fontanu, kiniškais maskaradais ir net koncertais, į kuriuos šeimininkas kviesdavo muzikantus iš tolimosios Italijos.

Tuo pat metu Paupyje veikė ir spynų fabrikas bei Samuilo Holšteino kailių ir odų išdirbimo fabrikas. Pastarasis kitu pavadinimu (Jono Vito) dirbo ir visos sovietinės okupacijos metu.

Lipskio fabriko vietoje sovietmečiu buvo įsikūrusi Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla, kurią įveikė tik 2008-2009 m. krizė.

Kiek vėliau, XX amžiuje Paupys apjungė ne tik gamybą, amatus ir pramogas. Karmeličių koplyčioje čia vokiečių okupacijos metu - 1942 m. - paslapčia buvo įkurta vienuolija.

Savo popieriaus malūną ir smuklę dabartinėje Vilniaus Aukštaičių-Zarasų g. Paupyje XVIII a. antroje pusėje įkūrė ir įvairiai skirtinguose šaltiniuose apibūdinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijų administratorius bei Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, jog A. Tyzenhauzas buvo vienas didžiausių naujovių importuotojų ir Lietuvoje: iš Italijos jis parsivežė orkestrą, iš Paryžiaus - baletą, o iš Čekijos - aludarius ir vaistininkus.

Dar labiau jis pakeitė Gardiną: iki XVIII amžiaus vidurio miestas buvo gūdi Lenkijos provincija, bet A. Tyzenhauzo laikais jis iškilo ir ėmė lygiuotis į Vakarų Europos centrus. Tyzenhauzo iniciatyva Gardine įsteigta teatro mokykla su baleto trupe ir orkestru, pastatytas teatras, įkurta medicinos mokykla ir apie 80 manufaktūrų, į miestą taip pat buvo kviečiami žinomiausi to meto kultūros ir politikos veikėjai.

Nors A. Tyzenhauzas ir buvo vienas labiausiai išprususių Abiejų Tautų Respublikos visuomenės ir politikos veikėjų, atskiri šaltiniai pasakoja, kad jis nebuvo švelnaus charakterio ir jo šventėse net svečiai iš aplinkinių kaimų būdavo prievarta verčiami šokti. Tuo tarpu A. Tyzenhauzo malūno ratus Paupyje suko ne Vilnia, o nuo Subačiaus kalvyno ištekantis vandeningas upelis, greičiausiai Drujos, kurio šiuo metu jau nebėra.

Smuklės Pamatai Integruoti Į Naujai Pastatytą Verslo Centrą

„O šalia malūno XVIII amžiuje A. Tyzenhauzo pastatytos smuklės fragmentai išliko iki šių dienų“, - sako gidė. Apie pačią smuklę daug informacijos nėra išlikę, tačiau atidengus jos pamatus vykdytų architektūros tyrimų metu nustatyta, jog 1798 m. Paplaujos ir Užupio dalies plano eksplikacijoje pastatas pažymėtas kaip užvažiuojamieji namai (Oberza). Tai XIX a. pabaigai-XX a. Smuklės pamatai buvo atrasti ir atidengti 2018 m. archeologinių tyrimų metu, statant septintąjį Paupio kvartalą, bei įtraukti į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių sąrašą.

„Turėjome pasirinkimą konservuoti radinius, kas reiškia, jog po ištyrimo smuklės rūsys ir pamatai būtų vėl užpilti žemėmis, užstatyti ir neprieinami visuomenei. Pasirinkome juos įveiklinti. Šis sprendimas verslo centro „Paupio Darboteka“ statybas pratęsė dar metams, nes XVIII a. smuklės pamatus sutvirtinome ir „įvilkome“ į šiuolaikinę funkciją - juos dabar galima pamatyti požeminiame parkinge ir dalyje komercinių patalpų”, - sako E. Sys.

Smuklės pamatai Paupyje.

Tymo Kvartalas - Klestėjo Amatai Ir... Viešnamiai

Dar viena anuomet klestėjusios Paplaujos sala buvo Tymo kvartalas, kuriame buvo vos viena gatvė 1808 metų Vilniaus plane pavaizduota tarp Užupio ir Paupio tiltų, iš vakarų atskirta kanalu. Jame buvo apdirbamos odos, audžiami audiniai, čia gyveno ir dirbo kiti smulkūs amatininkai.

Žinomos net kelios dabartinio Tymo (Safijanikų) kvartalo pavadinimo kilmės versijos. Anot gidės A. Cicėnienės, pagal vieną jų, pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio - nuo seno čia gyvenusių pirklių Safjanų giminės.

„Kiek egzotiškesnė istorija yra tai, jog čia buvo pigiausi viešnamiai, kurie dar vadinti kantrybės ar pakantumo namais. Anot, Vilniaus istorijos žinovo ir daugybės knygų apie Vilnių autoriaus Antano Rimvydo Čaplinsko, tarpukariu Tymo gatvės viešnamiai klestėjo - ten buvo savotiškas „raudonųjų žibintų“ kvartalas. Šaligatviais lėtai slankiodavo vyrus medžiojančios vadinamosios budėtojos, kurios ypač kibdavo prie kariškių ir studentų. Po Antrojo pasaulinio karo Tymo kvartalas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus, o dabar per jį nutiestas kelias, vedantis į Subačiaus gatvę ir Markučius“, - pasakoja A.

Naujas Paupio Rajono Gyvenimas

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ praneša baigusi paskutinį Paupio konversijos etapą, o kartu su juo ir viso rajono plėtrą. Per aštuonerių metų laikotarpį bendrovė į 7 ha teritoriją, tapusią vienu iš pagrindinių Vilniaus traukos centrų, investavo kiek daugiau nei 200 mln. eurų.

„Dabar beveik toje pačioje vietoje įsikūrę verslo centras „Paupio verslo namai“ ir miestiečių pamėgtas „Paupio turgus“ su 20 restoranų, parduotuvėlių ir barų, tarp kurių ir specialiai Lipskio paveldui paminėti - mūsų atkurta „Lipskio alinė“, - sako „Darnu Group“ rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovas Egidijus Sys.

„Įsigydami sklypus Paupyje užsibrėžėme tikslą padovanoti miestui šiuolaikišką, gyvą, turtingą patirtimis ir tuo pačiu jaukų rajoną. Norime tikėti, kad mums pavyko ir Paupys šiandien mylimas tiek čia gyvenančių ir dirbančių, tiek ir atkeliaujančių praleisti laiką ar tiesiog pasivaikščioti. Projektas organiškai įsiliejo į bendrą Vilniaus paveikslą, kuriame gera ne tik gyventi, bet ir dirbti, leisti laisvalaikį. Tai pasiekti padėjo įvairių dedamųjų visuma - pradedant apgalvotu funkcijų derinimu ir dėmesiu net smulkiausioms detalėms, baigiant investicijomis į architektūrą, aplinką ir viešąją infrastruktūrą“, - sako „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė.

2022 m. Paupys pateko tarp 4 geriausių urbanistinių projektų pasaulyje prestižiniuose MIPIM apdovanojimuose.

„Darnu Group“ skaičiuoja, kad bendras išvystytas Paupio rajono plotas siekia 115 tūkst. kv. m, iš kurių gyvenamajam skirta beveik 55 tūkst. kv. m. Per 10 vystymo etapų bendrovė įrengė 904 butus. Bendrovė skaičiuoja, kad rajone apytiksliai gyvena apie 2 tūkst. žmonių. Šiai, gyvenamajai paskirčiai išplėtoti, „Darnu Group“ skyrė 135 mln. eurų.

Paupyje taip pat veikia du verslo centrai - 15 tūkst. kv. m „Paupio verslo namai“ bei 5 tūkst. kv. m „Paupio Darboteka“. Biurus nuomojasi per 30 Lietuvos ir tarptautinio kapitalo įmonių, tarp kurių ir tokie žinomi prekių ženklai, kaip „EY“, „MV Group“, „Spark“ ir kiti, kuriuose dirba 1,5 tūkst. žmonių.

Paupyje įsikūrę ir apie 80 įvairias paslaugas teikiančių verslų. Čia veikia beveik 30 restoranų, kavinių ir barų, 10 parduotuvių, 8 sporto ir sveikatingumo įstaigos, bankas, veterinarijos klinika, vaikų darželiai, juvelyrikos ir meno dirbinių studijos bei kitas paslaugas teikiantys verslai, bendrai užimantys 10 tūkst. kv. m ploto. Iš viso biurų ir komercinių patalpų plėtra rajone, įmonės skaičiavimu, atsiėjo 65 mln. eurų.

Anot S. Survilaitės, vykdant plėtrą nuo pat pradžių Paupyje buvo siekiama sukurti atvirą ir įveiklintą erdvę, prieinamą ne tik jo gyventojams, bet ir visiems miestiečiams, kuriems čia pasiūlyta 23 tūkst. kv. m poilsio ir laisvalaikio erdvių: skverai, alėjos, pasivaikščiojimo takai, kiemai, aikštės su patogiomis pasisėdėjimo vietomis, fontanais.

Tarp populiariausių tokių rajone - kino teatras „Pasaka“, taip pat ir pačios „Darnu Group“ valdomas sporto klubas „Re.Formatas“, „Paupio turgus“. Pastarasis per kelerius metus spėjo tapti viena populiariausių gastronomijos erdvių sostinėje, kurioje kasmet apsilanko apie 1,4 mln. lankytojų.

Rajonas lankytojus taip pat traukia savo meniška dvasia - bendradarbiaudama su žinomais šalies menininkais „Darnu Group“ sukūrė vieną didžiausių atvirų meno galerijų sostinėje. Įvairiose Paupio erdvėse išsidėstę 9 šalies menininkų darbai pristato įvairialypį šiuolaikinio Lietuvos meno paveikslą.

S. Survilaitė priduria, kad plėtojant viešąją infrastruktūrą bei platų paslaugų spektrą rajone, generuojantį didžiulius lankytojų srautus, vienas esminių tikslų buvo sukurti ir patogią transporto bei susisiekimo infrastruktūrą, kuri leistų išnaudoti visą teritorijos komercinį potencialą - į ją įmonė iš viso investavo per 35 mln. eurų. Rajone pasiūlyta daugiau nei 1200 požeminio parkavimo vietų, kurių pusšimtis skirta elektromobiliams, beveik pusė tūkstančio dviračių saugojimo vietų, įrengta ir per 7 tūkst. kv. m takų.

Vystant šią - viešąją ir transporto - infrastruktūrą įmonė gausiai želdino rajoną medžiais, išvalė Vilnios upę, iš kurios per trejus metus ištraukė 10 tonų įvairių šiukšlių.

Bendrovė skaičiuoja, kad per visą Paupio plėtrą socialinei veiklai - renginiams, bendruomenių veikloms, medžių sodinimui, upės valymui, meno galerijai ir kt. - skyrė apie 1 mln. eurų.

Išskirtinė, Istoriją Liudijanti Architektūra

Pasivaikščiojimui rajone kviečia ir išskirtinė jo architektūra - „Darnu Group“ Paupį kūrė kartu su 7 architektų studijomis: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektų biuru“, „Kančo studija“, „JP architektūra“ ir „Ambraso architektų biuru“. Plėtojant rajoną itin didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik jo funkciniam suplanavimui, bet ir estetinei raiškai, pasitelkiant ne tik kūrybiškus architektūros sprendimus, bet ir natūralias medžiagas, tokias kaip kortenas, betonas, klinkeris, medis ir stiklas, kurios sukuria harmoningą, bet kartu ir įvairią atmosferą.

„Kokybiška ir estetiška architektūra yra vienas esminių mūsų įmonės DNR skiriamųjų bruožų. Tačiau architektūros grožis nėra tik apie estetiką - mūsų patirtis ir atliekami tyrimai rodo, kad architektūra lemia žmonių emocijas, kasdienius įpročius ir pasirinkimus. Jie apskritai daug mieliau leidžia laiką ir geriau jaučiasi patraukliose erdvėse. Būtent tokias jas siekėme ir sukurti derindami įvairius architektūros stilius pasitelkdami geriausius Lietuvos specialistus“, - sako S. Survilaitė.

Per architektūros detales Paupyje siekta įprasminti ir jo turtingą praeitį bei siekta išsaugoti senosios architektūros palikimą ar įterpti jos elementus, tokius kaip erkeriai ar arkos. „Paupio Darbotekos“ verslo centre yra išsaugoti kadaise Paupyje buvusios Tyzenhauzų smuklės likučiai.

Paupio rajonas, vis dar bekyląs Vilniaus senamiestyje, žadina išskirtinį daugelio miestiečių smalsumą. Anot architekto dr. Edgaro Neniškio, visus kvartalus vienijanti pagrindinė ypatybė - viešųjų erdvių formavimas tradiciniais kontinentinio europinio miesto užstatymo principais. Vilnelės slėnio gamtinis karkasas įkvėpė atvirus, vien skaidraus stiklo sienutėmis pridengtus skersinius kiemus, atsiveriančius į aplinkines gatveles ir suteikiančius gamtos vaizdų ne tik gyventojams, bet ir praeiviams. Industrinės praeities įtaką galima įžvelgti iš griežtos išorinės, vienodos ritmikos fasadų kompozicijos, tarsi iš liejimo krosnių išimtų dviejų spalvų plytų apdailos.

Vis tik projekto kūrėjams svarbiausias buvo kitoje Vilnelės (Vilijos) pusėje susiformavęs įspūdingas Užupio kontekstas. „‎‎‎‎Konteksto poveikis turi būti perteiktas ne tik išoriškai, bet ir jutimiškai. Tam, kad žmogus, eidamas pro šalį, nesijaustų šokiruotas ar išmuštas iš vėžių, reikalingas perėjimas, artimas ryšys su aplinka.

Architekto A. A. Ambraso teigimu, svarbiausia buvo taip suprojektuoti pastatus, kad jie būtų nenuobodūs, kad erdvės turėtų savo charakterį, būtų senamiestiškai jaukios ir kartu netikėtos. Dar svarbesnė užduotis - vizualiai sujungti kvartalą su aplinkinėmis teritorijomis, kad matytųsi žali Vilnelės šlaitai ir Subačiaus kalnas, nes teritorija ilgą laiką buvo apmirusi, visi ryšiai nunykę.

Pagrindinis kompozicinis verslo namų elementas, viską vienijanti ašis - metalinis korpusas, perkertantis teritoriją nuo „Pasakos“ kino teatro iki Aukštaičių gatvės. Buvusios pramoninės istorijos perteikimo raktas - visiškai skirtingos medžiagos: atviras betonas atspindi praeitį, o madingas surūdijęs korteno („Corten“) plienas - dabartį, naujumą.

Architekto Ryčio Mikulionio komandai buvo patikėta užduotis sukurti verslo namų administracinio pastato viešųjų erdvių interjerus ir stogo terasą. Interjero autoriai, studija „Plazma“ pasirinko japonišką vabisabio stilistiką, ieškančią grožio netobuluose sprendiniuose. Todėl nuspręsta visiškai atsisakyti didelio formato plytelių, blizgių paviršių. Parinktų baldų dizainas perteikia interpretuotos japonų klasikos ir skandinaviškos estetikos jungtį, lengvą eklektiką, nepabėgant nuo kertinės minties.

tags: #paupio #gyvenamasis #rajonas