Paveldimo turto mokesčio istorija Lietuvoje

Paveldimo turto mokestis turi ilgą istoriją, siekiančią senovės civilizacijas. Jis buvo žinomas senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje.

Egipte jau 700 m. pr. Kr. nuosavybės perdavimas po mirties buvo apmokestinamas 10 % tarifu. Romoje 6 m. po Kr. Oktavianas Augustas įvedė 5 % paveldimo turto mokestį, kuris buvo skiriamas karo veteranų rėmimui. Buvo apmokestinamas turtas, kurio vertė viršijo 100.000 sestercių.

Romėnai paveldimo turto apmokestinimą įgyvendino ir imperatoriaus Hadriano laikais, papildydami kariuomenės išlaidas. Romoje buvo taikomos įvairios lengvatos, pavyzdžiui, paveldint tarp motinos ir vaiko, giminaičiams, broliams ir seserims. Mauricijus (217-218 m.) atkūrė šias lengvatas, sumažindamas mokestį šeimos nariams, neapmokestindamas mažos vertės palikimo bei palikimo iki tam tikros fiksuotos vertės. Tuo metu paveldimo turto mokestis buvo vienas pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių.

Viduramžiais paveldėjimo apmokestinimas rėmėsi tuo, kad valdovas ar valstybė valdė visą turtą, suteikdama tam tikriems asmenims teisę naudotis turtu per visą jų gyvenimą. Šis mokestis išpopuliarėjo šiuolaikinėse valstybėse ir miestuose, pavyzdžiui, Olandijoje, Anglijoje, 18 amžiuje Prancūzijoje, Austrijoje ir Vokietijoje, bet nusistovėjo tik 19 amžiuje.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apie mokestinio pobūdžio rinkliavas iki XIII amžiaus nėra išsamesnių duomenų. Pagal įstatymą, turto paveldėtojas turėjo mokėti valstybinį palaikų mokestį, kuris buvo progresinis.

Palaikų mokestis buvo vienintelis asmeninis mokestis tuometinėje Lietuvoje. Šis mokestis buvo imamas nuo turto, paveldėto tiek testamentu, tiek pagal įstatymą, o tarifai svyravo nuo 1,5% iki 12%, priklausomai nuo giminystės laipsnio.

Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis įstatymas, reglamentavęs paveldėjimo apmokestinimą, buvo 1920 m. gruodžio 31 d. Laikinasis įstatymas dėl mokesčių nuo paveldėjimų ir dovanojimų. Šiuo įstatymu neapmokestinamos paveldėjimo ir dovanojimo būdu gautos pajamos (išskyrus paveldėtą autorinį atlyginimą), kurio apmokestinimą reglamentuoja kiti norminiai aktai.

Reglamentavimas

Atskiras įstatymas, reglamentuojantis paveldimo ir dovanojamo turto apmokestinimą, buvo priimtas tik 1995 m., tačiau taikyti pradėtas nuo 1998 m. sausio 1 d., įsigaliojus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai buvo Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas dėl mokesčio už paveldimą ir dovanojamą turtą. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 1 d., tačiau galiojo neilgai, iki 2003 m. sausio 1 d., t.y. iki naujo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo įsigaliojimo.

Visų pirma šis įstatymas numatė apmokestinimą turto, kuris įgytas neatlygintinai, t.y. paveldėtas arba gautas dovanojimo būdu. Galėjo būti apmokestinamas tiek nekilnojamas, tiek kilnojamas daiktas, kuriam reikalinga teisinė registracija. Taip pat įstatyme buvo pateiktas baigtinis sąrašas turto, kuris priskiriamas ir apmokestinamas kaip nekilnojamas turtas (vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangakmeniai, pinigai ir kt.).

Šio mokesčio mokėtojais buvo laikomi ir vienodai apmokestinami tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių fiziniai asmenys (jei tai neprieštaravo tarpvalstybinėms sutartims), jei turtas buvo paveldimas Lietuvoje.

Mokesčio tarifas taikymas priklausė nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės: Jei turto apmokestinamoji vertė yra iki 0,5 mln. Lt - 5 % Jei turto apmokestinamoji vertė yra didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 10 %

Kaip matyti iš šio įstatymo nuostatų, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) buvo apmokestinami mažiausiais tarifais, o jei apmokestinamoji vertė neviršijo 30.000 Lt, paveldėtas turtas buvo neapmokestinamas. Taip pat įstatyme buvo numatytos ir kitos lengvatos. Be to, šiame įstatyme buvo numatytas dovanojimo sutartimi gauto turto apmokestinimas.

Šis įstatymas buvo keistas tris kartus, o Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą Nr. IX-1239, kuriame reglamentuojamas tik paveldimo turto apmokestinimas, o dovanojamo turto apmokestinimo neliko, t.y. panaikintas dovanojamo turto apmokestinimas.

Šis įstatymas įtvirtino keletą naujovių. Visų pirma, įstatymas reglamentuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse nuolatinių Lietuvos gyventojų paveldimo turto apmokestinimą. Taip pat išplėstas asmenų, kuriems taikoma lengvata, sąrašas. Į lengvatinį sąrašą įtrauktas ne tik sutuoktinio, vaikų, tėvų, brolių bei seserų paveldimas turtas, bet ir rūpintinis ar rūpintojų paveldimas turtas. Be to, iki 10 tūkst. litų sumažinta neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė. Neapmokestinamas turto vertės minimumas taikomas neatsižvelgiant į tai, kokie subjektai paveldėjo turtą.

Dabartinis Paveldimo Turto Mokesčio Reglamentavimas Lietuvoje

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nenuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.)

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia;

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.

Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 forma ir jos priedo FR0585P forma bei Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 formos ir jos priedo FR0585P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-325.

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje (FR0514 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-80) pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).

Paveldimo Turto Mokesčio Įtaka Valstybės Pajamoms

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami 1923-1938 metų Lietuvos biudžeto duomenys, kuriuose nurodomos pajamos iš tiesioginių mokesčių, įskaitant pajamas iš turto ir paveldėjimo mokesčių, bei jų procentinė dalis nuo visų biudžeto pajamų.

Šiame straipsnyje aptarėme paveldimo turto mokesčio įstatymą Lietuvoje, jo istoriją, reglamentavimą ir įtaką valstybės pajamoms.

tags: #paveldimo #turto #mokescio #istorija