Kadastriniai matavimai paveldint turtą: viskas, ką reikia žinoti

Paveldint nekilnojamąjį turtą, svarbu tinkamai sutvarkyti visus teisinius aspektus. Vienas iš svarbiausių žingsnių - kadastriniai matavimai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas tai yra, kada jie reikalingi ir kokia tvarka atliekami, paveldint turtą Lietuvoje.

Kas yra kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai - tai procesas, kurio metu nustatomos ir įteisintos žemės sklypo ribos, plotas bei kiti svarbūs duomenys. Šie matavimai būtini norint tiksliai įregistruoti sklypą Nekilnojamojo turto registre, padalyti ar sujungti sklypus, atlikti statybas arba spręsti ginčus dėl nuosavybės. Sklypo kadastriniai matavimai yra būtini siekiant užtikrinti aiškias ir teisiškai pagrįstas žemės sklypų ribas.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai paveldint turtą?

Atkreiptina, kad labai dažnai paveldėtas turtas yra neįregistruotas registrų centre. Esant tokiai situacijai, pirma reikia atlikti žemės ir pastatų kadastrinius matavimus bei suformuoti kadastrinių duomenų bylą. Jeigu nekilnojamas turtas (pastatai, statiniai, patalpos, žemė) jau įregistruotas mirusiojo vardu ir yra išduotas nuosavybės pažymėjimas, paveldėtojui reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo.

Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.

Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai:

• Pastatai ar jų dalys rekonstruojami
• Pastatai ar jų dalys suremontuojami kapitališkai
• Pastatai ar jų dalys kitaip pertvarkomi

Kadastrinių matavimų tvarka

Sklypo kadastriniai matavimai atliekami šia tvarka: pirmiausia vyksta pasirengimas matavimams, tada atliekami geodeziniai matavimai vietovėje, po to ruošiama dokumentacija, o galiausiai dokumentai užtvirtinami ir užregistruojami. Pirmasis žingsnis - pasikonsultuoti su geodezininku ir pasirūpinti reikalingais dokumentais.

Žingsniai atliekant kadastrinius matavimus:

1. Pasirengimas matavimams
2. Geodeziniai matavimai vietovėje
3. Dokumentacijos ruošimas
4. Dokumentų tvirtinimas ir registravimas

Profesionalus geodezininkų darbas padeda išvengti galimų ginčų bei užtikrina sklypo duomenų tikslumą. Atlikdami kadastrinius matavimus, geodezininkai naudojasi modernia įranga, tokia kaip GPS imtuvai, tacheometrai ir dronai. Parengta kadastrinė byla pateikiama tvirtinti atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai. Po patvirtinimo dokumentai įtraukiami į Nekilnojamojo turto registrą.

Nebaigtų statinių registravimas

Norint įregistruoti ir įteisinti nebaigtus statinius (pavyzdžiui pamatus), reikia atlikti kadastrinius matavimus (anketa) bei gauti iš statybos inspektoriaus pažymą (pažymos pvz.) apie nebaigtą statinį. Ši pažyma yra pagrindas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre, bei teises i juos. Nekilnojamojo turto registraciją atlieka VĮ Registrų centras.

Nebaigtų statinių registravimas naudingas esant pardavimo ar įkeitimo sandoriams. Užbaigus statyti pastatus bei kitus statinius, atliekami visų statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) (anketa) ir sudaroma kadastrinių matavimų duomenų byla. Su byla reikia kreiptis į rajono arba miesto statybos inspekciją dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Šis aktas yra pagrindas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, bei teises į juos Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu seni statiniai (pastatyti iki 1989m.) yra kaimo vietovėje, reikia kreiptis į seniūniją dėl pažymos apie statinius bei jų savininkus.

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija)

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius. Kreipkitės į specialistus jau dabar ir jie mielai Jums padės visais statinių inventorizacijos klausimais - nuo reikiamų dokumentų surinkimo ir matavimų iki dokumentų pateikimo bei patvirtinimo reikiamose institucijose.

Darbai vykdomi aukšto tikslumo matavimo prietaisais ir specializuota programine įranga, kuri nuolat tobulinama ir atnaujinama. Pastatų, statinių ir patalpų inventorizacija arba kadastriniai matavimai reikalingi todėl, kad jie parodo tikrąjį daikto dydį, būklę, turtinę vertę.

Kadastriniai matavimai arba inventorizacija gali būti atliekami ir kelis kartus. Dažniausiai jie reikalingi norint gauti paskolą ar turimą nekilnojamą turtą įkeisti bankui.

Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai. Kai statiniuose, pastatuose ar patalpose atliekami kadastriniai matavimai, yra suformuojama kadastro duomenų byla.

Statybų inspekcijai savininkas kartu su kadastrinių matavimų byla turi pateikti pastato projektą, geodezinę nuotrauką ir kitus statybų inspekcijai reikalingus dokumentus.

Dvibučių namų kadastriniai matavimai vykdomi tokia pat eiga, kaip ir vienbučių namų. Tuomet, kai atliekami viso statinio matavimai ir gaunama pažyma iš statybų inspekcijos, pastatas yra užregistruojamas Registrų centre.

Atskirai sudaromos skirtingų (atskirų) pastate esančių butų kadastrinės bylos. Tuo atveju, kai butų baigtumas sutampa su viso pastato baigtumu, statybos inspekcijos pateikti dokumentai minėtų butų registravimui nėra būtini.

Sodo namams iki 80 kv. m viso bendro ploto įregistravimui nereikia turėti statybos inspekcijos pažymos apie nebaigtą statybą. Namo savininkas Registrų centrui turi pateikti kadastrinių matavimų bylą bei specialią statybos darbų baigimo deklaraciją.

Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.

Nekilnojamo turto vertinimas

Nekilnojamas turtas vertinamas:

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto vertinimas)
2. Vidaus reikmėms
3. Kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas

Paveldint ar dovanojant turtą, jeigu vidutinė rinkos vertė neatitinka realios turto vertės. Įkeitimo tikslu (hipotekos sudarymo tikslu) kaip norima pirkti turtą su banko (kreditavimo įstaigos) paskola.

Įmanomi ir kiti vertinimo tikslai jie dažniau aktualūs įmonėms, Dar kitais tikslais dažnu atveju užtenka konsultacinės pažymos dėl vertės, pačios vertinimo ataskaitos nereikia.

Tai konsultacija dėl galimos turto kainos rinkoje, skyryboms, pasidalinimo ir kitais įvairiais tikslais.

Mokesčiai paveldint žemę

Paveldėtos žemės pardavimas turi tam tikrą specifiką, todėl gali atsirasti prievolė sumokėti papildomus sandorio mokesčius. Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.

Paveldimo turto mokestis - kada taikomas?

• Jei nesate pirmos eilės giminaitis žmogui, iš kurio paveldėjote žemę, turėsite sumokėti paveldimo turto mokestį:
• 5 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė ne didesnė už 150 000 eurų.
• 10 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė didesnė už 150 000 eurų.

Pirmos eilės giminaičiais laikomi: sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys, vaikaičiai bei įvaikiai.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nustatomas pagal skirtumą, kuris gaunamas iš gautų žemės ar miško pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą (ji nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, dovanojimo sutartyje arba pirkimo - pardavimo sutartyje). Jei tai paveldėtas turtas, iš jo pardavimo kainos atimti reikia paveldėjimo teisės liudijime nurodytą žemės sklypo kainą, arba turto vertintojų nurodytą sumą (paveldėjimo atveju).

Pajamos už parduotą žemės sklypą deklaruojamos iki kitų metų gegužės 2 dienos. Šis mokestis taikomas, jei turtas neišlaikytas nuosavybės teise 10 metų ir nėra taikomos mokesčių išimtys.

Jei norite parduoti 10 ar daugiau metų išlaikymą paveldėtą turtą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) išvengsite. Taigi, po to, kai susitvarkote nekilnojamo turto paveldėjimo dokumentus, galite:

• Palaukti 10 metų ir parduoti žemę bei nemokėti gyventojų pajamų mokesčio.
• Parduoti žemę ir nelaukti 10 metų termino. Jei gausite didesnę sumą, nei nurodyta paveldėtos žemės vertė paveldėjimo metu (su retrospektyviniu nekilnojamojo turto vertinimu), tuomet teks susimokėti pelno mokestį.

Tam tikrais atvejais mokesčių mokėti nereikės, net ir nesulaukus 10 ar daugiau metų. Gyventojų pajamų mokestis netaikomas:

• Mirus vienam sutuoktiniui, o kitam paveldėjus jo turto (įgyto santuokos metu) dalį.
• Turtą paveldėjus vaikams, tėvams, globėjams, globotiniams, seneliams, broliams, seserims, įvaikiams.
• Norint pasinaudoti šia įstatymų išimtimi - reikalingas retrospektyvinis turto vertinimas parduodant, jei paveldėjimo priėmimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas paveldėjimui.

Iš tėvų paveldėta žemė ar kitas nekilnojamas turtas yra turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių. Jums bus taikoma išimtis pagal įstatymą.

Jei praleidote šį etapą, tuomet paveldėtos žemės, miško ar kito turto pardavimo metu reikia atlikti retrospektyvinį turto vertinimą. Šis vertinimas yra atliekamas atgalinei, paveldėjimo datai.

Tokiu atveju 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu bus apmokestinamas kainų skirtumas tarp pardavimo kainos ir retrospektyvinio vertinimo kainos.

Kam gali būti parduodamas žemės sklypas?

Pirmumo teisę pagal įstatymą į Jūsų žemės sklypo pirkimą turintys asmenys:

• Bendraturčiai.
• Nuomininkai, turinys VĮ Registrų centre įregistruotą nuomos sutartį ilgiau nei metus.
• Šalia esančių žemės ūkio paskirties sklypų savininkai.
• Ūkininkai, turintys įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.

Jei šie paminėti asmenys nėra suinteresuoti įsigyti jūsų parduodamą sklypą, tuomet galite parduoti jį kitiems pirkėjams, neturintiems pirmumo teisės į pirkimą.

Kokie dokumentai reikalingi sklypo pardavimui?

Norint parduoti paveldėtą žemę ar mišką Jums reikės:

• Galiojančio asmens tapatybės dokumento
• Žemės sklypo plano. Gali būti atlikti ir preliminarūs matavimai, svarbu, kad sklypo planas atitiktų keliamus reikalavimus.
• Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimo parduoti žemę ar mišką

Tai tik pagrindiniai dokumentai, kurių reikia visais atvejais parduodant žemės ūkio / miškų ūkio paskirties sklypus. Atsižvelgiant į Jūsų invidualią situaciją, sandoriui gali reikėti ne vieno papildomo dokumento / sutikimo / atsisakymo ar pažymos.

Svarbūs pokyčiai nuo 2024 m. Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.

Nekilnojamojo turto įteisinimas

Nekilnojamasis turtas gali būti individualus namas, butas, įvairūs pastatai, patalpos ar žemės sklypai. Norint įteisinti nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti prašymą registrų centrui. Tai galima padaryti keliais būdais:

• Atvykus tiesiogiai į VĮ Registrų centro artimiausią padalinį.
• Siunčiant prašymą paštu į VĮ Registrų centro būstinę Vilniuje.
• Siunčiant prašymą el.paštu.

Atvykus tiesiogiai, pateikiant prašymą reikalinga pateikti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu prašymą siunčiate paštu, reikia pridėti šio dokumento kopiją, jeigu el.

Tačiau tam, kad įregistruoti nekilnojamąjį turtą, vien tik prašymo nepakanka. Nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą registravimo taisykles numato Nekilnojamo turto registro nuostatai.

Tam reikalinga pateikti ir kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Visų pirma - tai dokumentai, patvirtinantys registruojamo turto įsigijimo nuosavybėn faktą.

Tačiau specialistai primena, kad perkant, parduodant, dovanojant, paveldint ar kitaip įgyjant turtą, reikalinga naujai parengti to turto dokumentus.

Tai galioja ir naujai pastatytam ar rekonstruotam nekilnojamam turtui, kuris dar nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

Dokumentai reikalingi registruojant nekilnojamąjį turtą:

• Prašymas
• Asmens tapatybės dokumentas
• Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo faktą
• Kadastrinių matavimų byla

Įregistruojant nekilnojamąjį turtą, reikalinga kadastrinių matavimų byla. Matavimai atliekami tiek žemės sklypui, tiek pastatams ar būstams. Žemės sklypams atliekami geodeziniai matavimai, o pastatams - statinio inventorizacija. Inventorizacija atliekama statybų metu, taip pat rekonstruojant, dalijant nekilnojamą turtą, perleidžiant ar kitaip pertvarkant.

Kuomet visi reikalingi dokumentai parengti, galima juos teisiškai įregistruoti.

Kadastro duomenų bylos sudarymo kainos:

tags: #paveldint #turta #kadastriniai #matavimai