Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės teisės įgyvendinimą ir apsaugą, konkrečiai koncentruojantis į paviljonus.
Asmenys, vykdantys prekybą (teikiantys paslaugas) iš kioskų (paviljonuose) Kauno miesto savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje ar Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomoje teritorijoje, gali pradėti veiklą tik gavę leidimą prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose. Prieš išduodant leidimą, kioskų ir paviljonų savininkai turi sudaryti su Kauno miesto savivaldybe Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį (toliau - Sutartis).
Sutarties forma patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-12 įsakymu Nr. Kauno miesto savivaldybės taryba 2025-04-15 sprendimu Nr. T-239 pakeitė Prekybos Kauno viešosiose vietose taisykles, patvirtintas 2003-03-13 sprendimu Nr. T-72.
Pasikeitus kiosko ar paviljono savininkui (pardavus ar perleidus kioską ar paviljoną), kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties galiojimas nutraukiamas.
Norint gauti leidimą, reikalinga:
- 1:500 mastelio prekybos (paslaugų teikimo) objekto išdėstymo schema, parengta ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano arba Kauno miesto skaitmeninio žemėlapio ištraukos.
- Kiosko (paviljono) projektas suderinamas (ar motyvuotai nederinamas) per 20 darbo dienų. Apie nederinimo priežastį pareiškėjas informuojamas raštu.
- Suderinus projektą dėl Sutarties pasirašymo, pareiškėjas informuojamas telefonu arba prašyme nurodytu elektroniniu paštu.
Paviljono savininkas turi teisę į nuosavybės apsaugą, įskaitant vindikaciją - daikto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo. Ši teisė yra įtvirtinta Civiliniame Kodekse.
Vindikacija ir Sąžiningas Įgijėjas
Civilinio kodekso 4.95 straipsnis reglamentuoja situacijas, kai kilnojamasis daiktas įgyjamas iš asmens, neturinčio teisės jo perleisti nuosavybėn.
Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.
Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto.
Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl tos veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą.
«Labas rytas» Kaip saugoma intelektinės nuosavybės forma ir kokių gali kilti grėsmių?
Lietuvos žemėlapis
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos
J.J. įsigijo UAB "Turgus" prekybos paviljone muzikinį centrą už 10 000 litų. UAB "Turgus" mano, kad taip pat yra tos patalpos savininkai, todėl nutarė kreiptis į teismą, kad apginti savo teises. Įvykio metu, pirkėjas įsipareigojo sumokėti už muzikinį centrą kitą dieną, tačiau pardavėjas pareiškė, kad jis turėjo teisę parduoti savo daiktą bet kam, nes pinigai jam nebuvo sumokėti.
Kitoje situacijoje, M., išvykdamas į ilgalaikę komandiruotę į užsienį, savo buto raktus paliko kaimynui, su kuriuo žodžiu susitarė, kad jis galės atrakinti butą esant svarbioms aplinkybėms (vandentiekio avarija, gaisras ir pan.). Kai Milašius grįžo iš komandiruotės, kaimynas jam pasakė, kad dėl sunkios materialinės padėties jis prieš pusę metų pardavė keletą Milašiaus daiktų - televizorių kitam kaimynui B. ir dvi antikvarines vazas per komiso parduotuvę, kurioje, jo žiniomis, jas įsigijo žinomas kolekcionierius A.
Šie pavyzdžiai iliustruoja nuosavybės teisių pažeidimo atvejus ir būtinybę ginti savo teises teisme.
Civilinio Kodekso Straipsniai Nuosavybės Teisės Apsaugai
Toliau pateikiami Civilinio kodekso straipsniai, susiję su nuosavybės teise:
- 4.93 straipsnis.
- 4.94 straipsnis.
- 4.95 straipsnis.
- 4.98 straipsnis.
- 4.99 straipsnis.
- 4.100 straipsnis.
- 4.101 straipsnis.
- 4.229 straipsnis.
- 4.235 straipsnis.
- 6.145 straipsnis.
- 6.153 straipsnis.
- 6.255 straipsnis.
Svarbu
Konstitucinės nuosavybės apsaugos garantijos yra itin svarbios užtikrinant asmens ekonominę laisvę ir stabilumą. Nuosavybės teisė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra ginama.
Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius nuosavybės teisės aspektus, susijusius su paviljonais, įskaitant reglamentavimą, sutartis ir teisių gynimą. Svarbu žinoti savo teises ir ginti jas, jei jos yra pažeidžiamos.
tags: #paviljonas #priklauso #nuosavybes #teise