Pedagoginių studijų baigiamasis darbas: gyvenamosios vietos pavyzdžiai

Gyvename dinamikos socialinių permainų laiku, visi procesai vyksta labai greitai. Tokioje aplinkoje vieni sugeba greitai prisitaikyti ir plaukti pasroviui, kiti ryžtasi veikti ir keisti savo gyvenimą. Norėdami neįstrigti gyvenimo verpetuose ir atsilaikyti prieš mestus iššūkius, šiandien privalome gerai mokėti naudotis dideliais informacijos srautais, naujausiomis technologijomis.

Šias sąlygas ir naudotis jūsų teikiamomis galimybėmis. Šiais Atestacijos nuostatais (1998), savo patirtį apibendrina ir profesinės karjeros siekia įgydami vis aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, nuo kurios priklauso ir jūsų materialinė gerovė. Siekimas aukštesnės kvalifikacinės kategorijos ir pasitenkinimas profesine sėkme yra labai susiję su tuo, kokia yra valstybės švietimo politika, ar užtikrinama galimybė mokytojui mokytis visą gyvenimą.

Plėtojantis rinkos ekonomikai, didėjant konkurencijai, nebepakanka ankstesnių kriterijų kvalifikacijai apibūdinti, kaip: išsilavinimas, profesinis pasirengimas, profesinė patirtis, darbuotojų amžius. Mokslininkų teigimu pastaruoju metu šie kriterijai jau nebeatspindi reikiamos pedagogo kvalifikacijos, dėl to kyla prieštaravimai tarp įgytos kvalifikacijos ir kvalifikacijos reikalavimams, pagal kuriuos buvo organizuotas darbo vertinimas.

Ši sąvoka - kompetencija, kuri apibūdinama kaip - mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą remiantis įgytais žiniomis, įgūdžiais, gebėjimais, vertybinis nuostatos visuma.

Taigi kvalifikacija suteikia teisę verstis tam tikra profesine veikla, o kompetencija atspindi sugebėjimus mokyti kokybiškai. Šios švietimo kaitos laikotarpį. Šią kaitą skatina tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Vienas iš reikšmingiausių išorinis veiksnys - globalizacija, daranti įtaką švietimo raidai visame pasaulyje. Šiai ir veiksmingai pertvarkyti šalies ūkį, socialinį gyvenimą, įsilieti į Europos kultūrinę, ekonominę bei švietimo erdvę, į bendrą darbo rinką.

Vykstant globalizacijos procesams, didėja konkurencija darbo rinkose, mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, švietimas turi padėti kurti bendrą Lietuvos ateitį, ugdyti įvairiapuses šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį ir ekonominį raštingumą. Išsilavinę, kompetentingi žmonės yra brangiausias šalies turtas, svarbiausia jos sėkmingos plėtotės ir konkurencingumo sąlyga.

Šios kvalifikuotos darbuotojos bei specialistės, įgijusios aukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą, paklausos didėja kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo poreikis. Didėja šis mokytojo vaidmuo ugdymo procese. Mokytojas turi tapti mokymosi skatintoju ir moksleivių pagalbininku. Mokytojas turi gebėti naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, taikyti jas mokymo tikslams. Dar ne visi mokytojai yra pakankamai pasirengę atlikti pakitusį savo vaidmenį.

Pedagogų dalyko specialistų procentas tarp visų pedagogų neviršija 70 %.1 Tuo tarpu asmenys, kurie nelaikomi dalyko specialistais arba neturi pedagogo kvalifikacijos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas galės dirbti tik iki 2007 m. Šiais vaikais, nors dauguma šis vaikų dabar mokomi bendrojo lavinimo mokyklose kartu su pagrindiniu moksleivių srautu.

Šiai nesitenkinti tik tomis kompetencijomis, kurias mokytojai įgyja studijuodami aukštosiose mokyklose. Svarbus vaidmuo užtikrinant ugdymo kokybę tenka pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, jiems jau dirbant mokytojo darbą. Šio ugdymo turinio. Dažniaus reorganizuojamos arba uždaromos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pradinės mokyklos. Reaguojant į šią situaciją, pedagogų perkvalifikavimas (naujos arba papildomos specialybės įgijimas) - idealus darbo viets sprendimo variantas.

Šioje pedagoginio darbo rinkoje. Šis suaugusisėjs. Didėjus Lietuvoje nuolat auga. Lietuva 2005 metais, turėdama 2 proc. Didėjus augimo vidurkį, kuris yra 0,7 proc. Neformaliojo suaugusisėjs švietimo formos daugiausia tradicinės - dieniniai ar vakariniai kursai. Didėjus vis didėja, svarbu pažymėti, kad iki šiol išlieka kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo sunkumai.

Per pastaruosius dešimt metų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo klausimais domėjosi nemažai mokslininkų: Laužackas R. (1996, 1999, 2002), Bužinskas G., Tamošikūnas T. (2001), Kaminskas K. (2002), Šiušas R. (2005) ir kiti. Buvo atlikti keli tyrimai ir parašyta daug straipsnių. Didėjus pedagogų perkvalifikavimo klausimas beveik nenagrinėjamas, jam skiriama labai mažai dėmesio tiek iš tyrėjų, tiek iš mokslininkų pusės.

Šis pedagogų ir studijų organizatorių nuomonės nenagrinėtos. Didėjus nagrinėjamos pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo studijų kokybės, organizavimo, prieinamumo ir mokytojų motyvacijos klausimai. Baigiamojo darbo tikslas: Išnagrinėti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo organizavimo ypatumus. Baigiamojo darbo dalykas - pedagogų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo institucijų administravimas ir veiklą reglamentuojanti norminė teisinė bazė.

Baigiamojo darbo struktūra. Pirmoje dalyje yra apžvelgiami pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimą reglamentuojantys teisės aktai ir kiti dokumentai. Šiojoje dalyje pateikta atlikto tyrimo rezultatų analizė. Formalusis mokymasis - vyksta švietimo ir mokslo įstaigose. Didėju, hierarchine vertinimo sistema, formaliais priėmimo ir registracijos reikalavimais. Jis vykdomas švietimo institucijose jam būdinga, iš anksto numatyta tvarka, turiniu, metodais ir mokymosi priemonėmis. Besimokantieji gauna pripažintus diplomus ir kvalifikacijas.

Neformalusis mokymasis - vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemos. Jis taip pat apgalvotas ir organizuotas. Su formaliuoju mokymusi bendra yra tai, kad šį mokymąsi riboja institucinė priklausomybė. Didėjy. Neformalusis mokymasis gali būti teikiamas darbo vietose, juo gali rūpintis visuomeninės organizacijos ir grupės, taip pat organizacijos, įkurtos formaliai sistemai papildyti (meno, muzikos sporto veikla).

Savaiminis mokymasis - tai natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis. Skirtingai nuo pirmųjų dviejų, savaiminis mokymasis nebūtinai iš anksto apgalvotas, mažiau organizuotas, mažiau struktūruotas, gali būti skatinamas gyvenimo, profesinių aplinkybių, šeimos, sąlygos, todėl jo gali nepripažinti net patys individai, papildantys savo žinias ir gebėjimus. Jo pagrindas yra asmeniniai, socialiniai, šeimos poreikių tenkinimas.

Sistema - (gr. 1. 1.1. Švietimas yra viena iš svarbiausių valstybės veiklos rūšis. Šalies orientacija į žiniomis ir naujomis technologijomis grindžiamo ūkio plėtrą didina tęstinio mokymosi poreikį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų bei vidurio Europos šalis, vyksta švietimo reforma. Šis - suaugusiųjų tęstinis mokymas, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas.

Europos Komisijos gairėse - Daugiau ir geresnių darbo vietų yra įtvirtintas prioritetas - Padidinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą per geresnį švietimą ir įgūdžius. Ėiame prioritete reikalaujama užtikrinti pakankamą patrauklų, prieinamą ir aukštos kokybės švietimo paslaugų pasirinkimą visuose švietimo lygmenyse. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje įtvirtintas prioritetas skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. .Įgyvendinant šį prioritetą, siekiama didinti švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. Šis yra pedagogų rengimo sistemos ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarka. Sukurta integrali mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistema, orientuota į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas. Šiai mokytojas - mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinis informacijos šaltinis.

Parengiami mokytojų rengimo standartai ir reikalavimai studijų planams. Šis švietimo reformos poreikius, reikiamas finansavimas. Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. buvo patvirtinta Pedagogų rengimo koncepcija, dedanti pagrindus kompleksiniam pedagogų rengimui, orientuotam į šiuolaikinę, mokytojui būtinas kompetencijas, Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius.

Ši koncepcija numato esminę pedagogų rengimo sistemos pertvarką bei naują pedagogo profesinės kvalifikacijos teikimo tvarką. Studijos aukštojoje mokykloje pagal naująją koncepciją sudaro tik pirmąjį pedagogų rengimo etapą. Antrasis etapas - pedagoginė stažuotė ir kvalifikacinis egzaminas. Tik atlikus stažuotę ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą bus suteikiama mokytojo profesinė kvalifikacija. Nuo 2005 m. sausio 1 d. mokytojai, norintys patobulinti savo kvalifikaciją, tam gali skirti 5 dienas.

Už penkias dienas kvalifikacijos tobulinimą jiems mokama iš valstybės biudžeto. Tam 2005 m. iš viso buvo skirta 16,6 mln. Lt (2004 m. buvo 8, 14 mln. Lt). Mokytojo teisę pagal poreikius gauti kvalifikacijos tobulinimo paslaugas užtikrina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (49 straipsnis) bei kiti su suaugusiųjų mokymusi bei mokymusi visą gyvenimą susiję teisės aktai.

Šioms institucijoms ir programoms akredituoti 2003 m. įsteigtas Mokytojų kompetencijos centras. 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva 2005 metais parengti, patvirtinti ir įgyvendinami 3 ES Socialinio fondo finansuojami projektai: - Mokytojų švietimo centrs infrastruktūros plėtra, ,,Pedagogų rengimo tobulinimas bei - Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka. Projekto - Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka tikslas - inicijuoti ir pradėti vykdyti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, siekiant užtikrinti šiuolaikinę regioninis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybę ir garantuoti visiems Lietuvos mokytojams tolygias galimybes įgyti naujas socialiniam ir profesiniam gyvenimui reikalingas kompetencijas.

Tai leistų sudaryti visos Lietuvos mokytojams kokybiškai naujas mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Šiam tikslui pasiekti numatyta skirti 17,1 mln. Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d., 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468 patvirtino Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.

Šiomis institucijomis. Šios programos paskirtis - vykdyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, kad ši sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius. Tobulinti ir plėtoti pedagogų perkvalifikavimo ir tęstinio mokymosi sistemą. Šiai atspindėtos teisiniuose dokumentuose. Žymiai daugiau dėmesio skiriama kvalifikacijų sistemos procesų kokybės užtikrinimui ir monitoringui.

Norminis akts leidyba neužtikrina sėkmingo darbo, svarbu, kad tiek mokyklos vadovai, tiek patys pedagogai suprastų ką jiems reiškia ir duoda kvalifikacijos tobulinimo renginiai arba perkvalifikavimo studijos bei mokėtų tinkamai jomis pasinaudoti. Reikia, kad vadovai būtų suinteresuoti savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, nes investicijos - tai ne tik investicijos į šiuolaikinę techniką ir statybas - tai ir investicijos į žmogų.

Šius sprendimus. Tinkama profesinė kvalifikacija būtina krašto pažangos ir aukšto gyvenimo lygio sąlyga. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas - vienas iš prioritetinis Švietimo ir mokslo ministerijos uždavinys, kuris padės sėkmingiau vykdyti mokyklos reformas bei pagerinti pedagogų padėtį darbo rinkoje. A. Šiai institucijai, nes egzistuoja glaudus ryšys tarp švietimo įstaigos aplinkos ir sugebėjimo keistis.

Šios organizacijos koncepcija. Pasiseka tik tiems, kaip teigia personalo vadybos teorija, kurie sugeba greitai apmokyti arba perkvalifikuoti savo darbuotojus, panaudoti jų aktyvumą ir taip staigiai orientuotis į klientų poreikius. Šiai ir švietimo įstaigas bei visą švietimo sistemą. Dažniausiai mokosi ir atsakingai diegia naujoves. Šios švietimo įstaigos pradinis taškas - supratimas, kad žinios leidžia pasiekti sinergijos efektą.

Mokykla, kaip ir bet kuri kita įmonė ar organizacija, mokosi mokydama savo darbuotojus. Šis. Šiai. Didėju, anot D. Hopkins (1998), jeigu mokyklos neturi darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politikos, ar už jos planavimą ir įvertinimą atsakingo asmens, tokia mokykla gers rezultatų nepasieks. Iki šiol išlieka politika tobulinti pavienius mokytojus, sisųsti juos į pasirinktus kvalifikacijos tobulinimo kursus.

Toks požiūris, pasak D. Profesinis tobulinimasis ir kvalifikacijos tobulinimo kursai dažnai nebūna susiję su mokyklos reikmėmis. Šioje mokykloje vykstantys pedagogų tobulinimas, profesinio mokymo renginiai skatina geresnę darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo politiką bei praktiką. Kalbant apie pedagogų perkvalifikavimo politiką, galima pasakyti, kad mokyklose šia kryptimi dirbama pakankamai aktyviai, nes dalis pedagogų persikvalifikuoja dėka mokyklos finansinės paramos.

Tai reiškia, kad administracija atsižvelgia į personalo vadybos teorijose išsakytas mintis apie savo darbuotojų veiklos planavimą ir tobulinimą. Apibendrinant galima teigti, kad investavimas į profesinį tobulinimą personalo vadybos teorijoje suprantamas kaip investavimas į ateitį. Tokia nuostata turėtų vadovautis tie, nuo kurių priklauso Lietuvos mokyklos ateitis. Labai svarbu, kad pedagogų profesinio tobulinimosi strategijos būtų siejamos ir su mokykls tobulinimu.

Mokykla ir mokytojai turi eiti viena kryptim, jie turi būti susiję tobulinimu kaip komanda. Mokykls vadovai jau pradeda suprasti, kad reikia skatinti ir remti pedagogų tobulinimąsi ir, esant reikalui, perkvalifikavimą. Todėl svarbu apžvelgti kaip organizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas Lietuvoje: kokios institucijos organizuoja ir kontroliuoja šią veiklą, kokios programos sikūlomos, kokiais principais remiasi, kaip šios paslaugos yra finansuojamos ir pan.

Lietuvos švietimo sistemos modelis apima mokyklas, savivaldybis, regioninius švietimo padalinius ir ministeriją. Toks daugiapakopis ir sudėtingas modelis reikalauja pakankamai išplėsto administracinio aparato. Dabartinis laikotarpis - reformų laikotarpis Lietuvos švietimo sistemoje. Didėja šis mokytojo profesinis vaidmuo. Naujam profesiniam vaidmeniui atlikti reikalingos naujos profesinės kompetencijos: kognityvinės ...

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas

Tinkama profesinė kvalifikacija būtina krašto pažangos ir aukšto gyvenimo lygio sąlyga. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas - vienas iš prioritetinių Švietimo ir mokslo ministerijos uždavinių, kuris padės sėkmingiau vykdyti mokyklos reformas bei pagerinti pedagogų padėtį darbo rinkoje.

Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojai turi nuolat tobulinti savo kompetencijas, kad galėtų efektyviai dirbti su besikeičiančiais mokinių poreikiais ir naujomis mokymo technologijomis. Kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas yra būtini, siekiant užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir mokytojų konkurencingumą darbo rinkoje.

Švietimo reforma Lietuvoje siekiama sukurti integruotą mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje. Ši reforma apima mokytojų rengimo standartų parengimą, finansavimo užtikrinimą ir naujų kompetencijų ugdymą.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ir įgyvendina projektus, skirtus mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. ES Socialinio fondo finansuojami projektai padeda užtikrinti regioninių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybę ir suteikia visiems Lietuvos mokytojams tolygias galimybes įgyti naujas kompetencijas.

Mokyklų vadovai supranta, kad reikia skatinti ir remti pedagogų tobulinimąsi ir perkvalifikavimą. Investicijos į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą yra investicijos į mokyklos ateitį.

Svarbu, kad pedagogų profesinio tobulinimosi strategijos būtų siejamos su mokyklos tobulinimu. Mokykla ir mokytojai turi eiti viena kryptimi, jie turi būti susiję tobulinimu kaip komanda.

Apibendrinant, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas yra būtini siekiant užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir mokytojų konkurencingumą darbo rinkoje. Valstybė, savivaldybės ir mokyklų vadovai turi bendradarbiauti, siekiant sukurti veiksmingą ir prieinamą kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

tags: #pedagoginiu #studiju #baigiamasis #darbas #gyvenamosios #vietos