Prisimenate anekdotą apie žmogelį, kuris taip užknisdavo Dievą sekmadieniniais kaulijimais bažnyčioje išlošti loterijoje milijoną? Neištvėręs įkyruolio spaudimo, Aukščiausiasis sykį jam užsiminė: gal tu nors bilietą, pagaliau, nuspirk, žmogau, tada žiūrėsime. Taip ir su ta laime. Visi norėtų kaip jaunystės eliksyro buteliuką gauti vyrams ir moterims, senjorams ir kunigams, verslininkams ir kiemsargiams tinkančią laimės formulę, kur dar ir paprasta kaip du kart du - keturi būtų. Deja... Panašu, kad tokia universali ir lengva ji neegzistuoja ir teks pasistengti patiems.
Išmintingos knygos, kino filmai, spektakliai, sėkmės istorijomis FB besidalijantys lyderiai ir milijonieriai, tas pats kiemsargis, jei jis laimingas patikins: nėra jokių visuotinių sėkmės taisyklių, kaip ir jokie gėriai neduodami nemokamai be pastangų. Nereikia būti išminčiumi tai suprasti. Daugybę laimingų asmenybių savo studijoje kalbinusi, pati laimės kūdikiu vadinama TV žvaigždė garsioji Oprah Winfrey, turinti Harvardo universiteto garbės daktarės laipsnį ir tituluojama bene vienintele juodaode milijardiere Amerikoje, savo knygoje „Mano gyvenimo atradimai“ sako, kad didžiausia laimės paslaptis yra ta, kad nėra jokios paslapties. Ir viskas priklauso nuo to, ar norite būti laimingi ir kaip stipriai esate pasirengę to siekti, nes reikės krutintis ir veikti.
O kiek yra norinčių veikti, gyventi kitaip, sąmoningiau, kaip pavyzdžiui gyvena laimingomis tautomis renkami danai, islandai, norvegai? Šalių laimės indeksai rodo, kad labai nedaug, nes sudedamųjų veiksnių kelyje į laimę net labai daug. Jungtinių Tautų organizacija teigia, kad laimę tose šalyse be noro būti laimingu ir į tai nukreiptų veiksmų lemia ilga gyvenimo trukmė, gera sveikata, socialiniai ryšiai, pasitikėjimas valdžia, aukštas pragyvenimo lygis, dosnumas.
Pradėti Reikia Nuo Savęs
Tiksliau nuo paprasto, atviro klausimo sau - kas man yra laimė. Drąsiai kvieskite save į kabinetą, kaip moko lyderystės kursai, ir be jokio drovumo rėžkite tiesą, niekas gi negirdi. Net jai atsakymas būtų tik paprastas faktas apie didesnį atlyginimą, naują baltą Q7, namelį kaime ar kelionę viskas įskaičiuota su daug gėrimų ir krevečių.
Vadinasi, jūsų laimė kol kas tokia ir didesnių tikslų ilgalaikei patirti bent kol kas nekeliate. Tai irgi kelias, nes tik nuslopinę materialų alkį daugelis lipa Maslow poreikių piramide aukštyn. Sakote jums labiau rūpi pasaulio sveikata, aplinkinių laimė, geri žentai ir marčios va tokie kaip Stasės, dar kad nebūtų karo, sutuoktinis mažiau keiktųsi, o jūs galėtumėte gyventi taip sočiai kaip sodo kaimynas Jonas? Panašu, kad beriate visus žodžius iš eilės, bandydami pataikyti į taikinį, savo laimę lyginate su kito laime, bet negerai taip. Privalu išsigryninti.
Kaip tai daro Mikė Pūkuotukas. Jis nesiblaško ieškodamas ir turi tik vieną atsakymo variantą - laimė jam eiti pas triušį į svečius ir skanauti medaus. Regis, egoistiška, sukoncentruota tik į pilvo džiaugsmus laimė, kas iš tokios? Mikės atveju ne visai taip: jis siekia tikslo kryptingai, nori patirti malonumą drauge su kitais, nes medumi teks dalintis, dar jam svarbu komunikacija ir, kas užvis svarbiausia, jis niekada nepasiduoda ir eis to medaus tol, kol ras - taip labai nori.
O jei neras, irgi ne bėda, suplėš kokią dainelę ar sukalbės murmelę ir jau tikrai nesinervins. Net nesėkmės atveju menkas meškiuko protelis kužda, kad diena vis tiek praėjo gerai ir taškas. Šis principas puikiai veikia - kuo daugiau džiaugsitės gyvenimu, tuo daugiau turėsite laimingų akimirkų.
Maslow poreikių piramidė
Jūs Galite Turėti Viską. Tiesiog Negalite Turėti Visko Iš Karto
„Laimė - tai ne sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. Tai jūsų proto būsena“,- sako Buda. Tą patį patvirtina ir Dalai Lama: „Kad gyventume laimingi, mums nereikia daugiau pinigų, daugiau šlovės, tobulo kūno, nes laimę nulemia ne tiek išoriniai veiksniai, kiek psichinė mūsų nuostata.“ Taip jau yra, kad raktas į laimę yra mūsų pačių rankose, bet juo naudotis išmoksta tik nedaugelis. Budizme kalbama apie keturis išsipildymo, arba laimės, lygmenis: turtą, pasaulietišką pasitenkinimą, dvasingumą ir nušvitimą. Visa kartu sudaro individualaus laimės siekio visumą, kurią pasieksime lavindami protą.
„Kalbėdamas apie proto lavinimą šiame kontekste, apibūdinu protą ne vien kaip žmogaus kognityvinį gebėjimą ar intelektą. Veikiau vartoju šį terminą kaip tibetietišką žodį sem, turintį daug platesnę prasmę, artimesnę psichikai ar dvasiai. Man ši sąvoka apima intelektą ir jausmą, širdį ir protą“,- primena Dalai Lama. Taigi supratote, kad reikalų yra, bent jau sutramdyti savo godumą ir ego tai tikrai reikės, o jau tada padirbėti su širdimi ir galva.
Kaip Veikia Pasaulio Dėsniai
Pokyčiai pasaulyje prasideda mumyse. Ši tiesa nekartą nuskambėjo kukliuoju vadinamu Romos katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Pranciškaus kalbose. Taip, dalintis reikia, tačiau laimingas dalydamasis būsi, kai suprasi tarnystės prasmę, o jai reikalingas ir platus mąstymas ir didelė širdis. Jeigu klausysite savo širdies, tavo sprendimai bus geri: motyvai visada tyri, o veiksmai - tikslūs. Bet veiksmams atlikti reikia energijos, kuri yra dar vienas sudedamasis kelyje į laimę. Energija mėgsta švarą, discipliną ir valią. Tuo tarpu apkuista aplinka, galva ir mintys, beviltiškai nuodėmių kilogramais liulantis kūnas su energija veikti jokio ryšio neturi.
Rytuose yra toks posakis: „Jei nori sužinoti, ko vertas mokymas, pirmiausia pažiūrėk į mokytoją.“ Ar gali žalingų įpročių neatsikratęs gydytojas mokyti gyventi sveikai, storulis dalyti patarimus sulieknėti, o murzius raginti susitvarkyti namus. Aišku ne. Visame kame būtina harmonija. Nes tik sveikas kūnas ir aplinka duoda energijos veikti. Tik atradęs savy harmoniją, gali ją pradėti kurti aplink save ir dovanoti kitiems. Taip veikia pasaulio dėsniai.
Laimė Yra Ne Turėti, O Nenorėti Turėti
Nes kas tik man, mažai džiugina, kas per daug irgi laimę atima. Nes mažiau visada yra daugiau ir kad negauti to, ko norisi, kartais ir yra laimė. Todėl neklauskite, ką pasaulis gali jums duoti, geriau pagalvokite, ką jūs galite jam duoti. „Daugybė žmonių nuolat verkšlena, kad juos gyvenimas skriaudžia. Iš tiesų jie nesupranta svarbaus visatos principo: visko gauname su kaupu tik tada, kai norą gauti pakeičiame noru dalytis, duoti, dovanoti,“ - savo laimės paslaptimis dalijasi jau minėta O. Winfrey.
Bet turime tai daryti nuoširdžiai, su džiaugsmu, o ne dangstydamiesi skambiomis frazėmis, kad jums rūpi pasaulis ir taip bėgdami nuo savųjų vidinių demonų, ką dažnai tokių gelbėtojų elgesyje pastebi psichologai. Pirmiausia pats turi tapti laimingas, tik tada laimės vaisiais pasidalysi su kitais. Bet ir čia negalima gudrauti - viskas, ką darome turi teikti pasitenkinimą, turime tuo tikėti, siekti, kad mūsų kūnas, mintys, tikslai būtų vienis, o kai nepasiseks, vis tiek nepasiduoti.
„Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus! Tai, ką jūs kūrėte metų metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką. Vis dėlto kurkite! Atiduodami pasauliui ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi. Vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio,“- taip kalbėjo šviesuolė Motina Teresė. Garsusis milijonierius Richardas Bransonas kalba paprasčiau, bet ne prasčiau. Jis sako, kad gyvenimas per trumpas nugyventi jį išskydusia fizionomija. Primena, kad laimingi gali būti visi, verslas tėra priemonė pagerinti kitų žmonių gyvenimus, bet viskas, ką darai, turi būti atlikta maksimaliai gerai, neapgaudinėjant nei savęs, nei kitų, nes tik tada patirsite būtiną laimei pasitenkinimą, net jei negausite materialios naudos.
Tokiu credo vadovaujasi visi laimingi žmonės, kuriuos be sąžiningumo vienija dar vienas tvirtas bruožas - tvirta valia ir norėjimas nepasiduoti. Kodėl svarbu nepasiduoti? Nes pasiduoda tik bailiai arba neturintys valios. Dar tie, kurie netiki savo sėkme į laimę ir nenori svajonių paversti veiksmais. Ne veltui po dvasinių praktikų daugelis mokytojų sukalba mantrą: įkvėpkite šviesą, gerumą, meilę, valią veikti. Ir, žinoma, tikėkite, kad gyvenimas yra gražus. Kaip nusiteikęs ateisi į miestą, toks tave jis ir pasitiks: piktas arba draugiškas, šviesus arba tamsus. Neveltui sakoma, kad auksinis raktas į laimę ir sėkmę - tinkama įvykių interpretacija, atvirumas, pažinimo godulys, atvirumas. Visažiniams sunku - jie jau viską žino. Neišmanėlį stebina ir voratinklio siūlais prie pirštų limpanti cukraus vata. Atvirumas, kurį padeda pasiekti ir meditacijos duoda komunikaciją, informaciją, galimybes. Paprastas puodo pavyzdys visada taikliausias - nepripilsi daug vandens, jei jis bus uždengtas.
Būkite Pozityvūs
Atsikratykite išankstinių nuostatų , nesusireikšminkite, mokėkite iš savęs pasijuokti ir būtinai šypsokitės - besišypsančio žmogaus veidas pradeda šviesti tikėjimu ir viltimi. Legendinės roko grupės „Scorpions“ lyderis Rudolfas Schenkeris, kurio sėkmės formulė suguldyta į biografinę knygą „Sudrebink savo gyvenimą“ tiki, kad visi galime būti laimingi, jei imsimės veikti, pradėsime spinduliuoti pozityvumą ir liausimės laimės ir meilės ieškoti aplinkoje.
„Nepadaryk savo laimės priklausomos nuo turtų ir ieškok darbo, kuris tau tikrai patiktų. Banko sąskaita gali išsekti, o būtis visada priklausys tik tau. Neprisirišk prie praeities. Pamiršk tokias nesąmones kaip seksas su buvusiuoju. Tai tik sujaukia protą ir neleidžia pamatyti savo naujo kelio. O naujo gyvenimo energijos nė iš tolo negalima lyginti su praeities energija - nauja energija veža!“
Viską logiškai į stalčiukus linkęs sudėlioti mokslas siūlo 3 sudedamųjų laimės formulę. Tiesą sakant, menkai ji skiriasi nuo ką tik pateiktosios. Tyrimai patvirtina: laimingi tie, kurie geba neprisirišti praeities, net į sunkią žiūri dėkingai, tarsi į gyvenimo pamoką. Dažniausiai tai valingi optimistai, pasitikintys Visata, turintys sąmoningumo priimti ateitį kokia jis bus - gera ar bloga.
Tokia filosofija vadovaujasi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas: „Visada būkite optimistai, pasirengę nesėkmei ir sunkumams. Tai padės išsaugoti vidinę energiją ir apsaugos nuo nemalonių staigmenų“. Nespėliokite kas būtų jeigu būtų ir kaip toje išminčiaus Senekos sentencijoje apie kalėjimą: nebijokite jo, kol nepasodino, nes gal ir nepasodins. Trumpai tariant, įklimpę praeities šešėliuose galite taip ir pražiopsoti ateities permainų tornadą. O bijodami ateities, nemokėsite džiaugtis ir dabartimi, kas yra trečioji laimingo žmogaus sąlyga, mokanti pastebėti nepaprastumą kasdienybės paprastume.
Veikite jau dabar ir jums tikrai pasiseks, nes kai tik pradėsite keistis, keisis ir aplinka. Ką Visatai transliuosi, tas bumerangu grįš. Nieko naujo, vis tie patys seni dėsniai, beje, primenantys kad kelyje į laimę svarbu akcentuoti ne rezultatą, o procesą.
Kaip sako Mikė Pūkuotukas, geriausias tas momentas kai dar tik nori ledų. Kai jau juos sulaižai, ne tas gerumas, ne tas. Visi nepailstantys laimės ieškotajai, genijai, atradėjai, rašytojai, tiesiog savo darbą gerai dirbantys ir mylintys žmonės patikins: laikas nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato, yra pati gražiausia ir įdomiausia žaidimo dalis. Tai yra kelias! Eikite juo paskui savo svajonę ir niekada nepasiduokite, niekada.
„Kas yra laimė? Laimė aplanko tą, kuris sugeba pažvelgti į situaciją iš įvairių pusių. Visą laiką apsimetinėdamas laimingu, žmogus praranda sugebėjimą reikšti tikras emocijas“, - teigia Brinkmanas. Apie laimę ir pozityvų mąstymą jis rašo savo knygoje „Self-help“ epochos pabaiga. Kaip liautis save tobulinti“, kuri Danijoje tapo tikru bestseleriu.
„Manau, kad mūsų mintyse ir emocijose turi atsispindėti su mumis vykstantys įvykiai. Jei nutinka kažkas blogo, mes turime jausti atitinkamus jausmus. Tokiais momentais mes galime leisti sau negatyvias mintis. Tai absoliučiai normalu“. - pažymi profesorius. „Gyvenime esama tiek laimingų, tiek tragiškų momentų. Mirtis atima iš mūsų labai mylėtus žmones. Ir tai labai skaudu. Jei žmogus įprato visą laiką mąstyti pozityviai, realybė smogs jam žymiai skaudžiau, kai tasai tragiškas įvykis pagaliau įvyks“, - priduria Brinkmanas.
Profesorius neturi nieko prieš tuos žmones, kurie žvelgia į gyvenimą optimistiškai. Jis nesmerkia tų, kurie mėgsta knygas apie saviugdą. Problema, jo nuomone, iškyla tada, kai laimė pavirsta savotiška pareiga. Puikus pavyzdys - karjera. Dauguma vadovų reikalauja, kad darbuotojai susikoncentruotų į pozityvią saviugdą, o ne į realias problemas. Tai pavirti kažkokiu „pozityvo totalitarizmu“. Brinkmanas įsitikinęs, kad tokie reikalavimai susiję su pastangomis kontroliuoti žmonių mąstymą.
Amerikoje „privalomos laimės“ fenomenas tapo teismo ieškinių tema. 2016 metais T-Mobile darbuotojas kreipėsi į nacionalinę darbo santykių valdybą, kuri paskelbė sprendimą, jog darbdaviai neturi teisės per prievartą versti darbuotojų būti pastoviai laimingais. Tačiau dauguma kompanijų ir šiandien švaisto didžiules sumas įvairiausiems pozityvaus mąstymo kursams.
Apie tai Brinkmanas kalba štai ką: „Kompanijai labai svarbu, kad jos darbuotojai būtų laimingi, tai didina produktyvumą, tokie žmonės efektyviau dirba komandoje. Būtent dėl to kompanijos ir išleidžia didžiulius pinigus įvairiausiems treningams. Jos nori išgręžti iš darbuotojų maksimumą jėgų ir emocijų. O mūsų tikrieji, nuoširdūs jausmai tampa savotiška prabanga, kurios negalime sau leisti. Tai veda į susvetimėjimą. Žmonės nebegali suprasti, kurie iš jų jausmų yra realūs“.
Mums, žinoma, ne visada norisi kalbėti apie savo pergyvenimus, kur kas lengviau tiesiog nusišypsoti. Būna momentų, kai kyla noras paprasčiausiai pakvailioti su draugais ir viską pamiršti. Būna momentų, kai nesinori sugadinti kam nors šventės savo niūria veido išraiška. Svarbiausia - saiko jausmas.
„Pareiga“ būti laimingu - tai fenomenas, kurį pagimdė nesutramdomas noras tobulėti. Knygos, mokančios žmones įgyti begalinę laimę, gali turėti negatyvių pasekmių emocinėje perspektyvoje. Juk ten dažniausiai kalbama apie tai, kad žmogus visada gali padaryti save laimingu. Tokia mintis verčia galvoti, kad nelaimingi žmonės patys kalti dėl savo nelaimių. Negatyvūs jausmai vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Jie mums būtini. Gėdos ir kaltės jausmai susiję su doroviniais principais. Pyktis - absoliučiai adekvati reakcija, atsakas į žmogaus patirtą neteisybę. Liūdesys padeda mums išgyventi tragediją. Gyvenime, žinoma, esama ir laimės. Laimė - nuostabus jausmas. Tik svarbu turėti galvoje, kad niekas negali būti laimingas pastoviai.
„Didelė dalis spontaniškai kylančių minčių yra neigiamo pobūdžio, pavyzdžiui, „net neverta pradėti, vis tiek nepavyks“, „o kas, jei susirgsiu ir nespėsiu atlikti darbų“, „tikriausiai aš jai nepatinku, tai net nekalbinsiu“ ir t. t. Mūsų smegenys stengiasi išvengti pavojaus ar nemalonumų, todėl nuolat apsvarsto įvairias nesėkmes, kurių norėtųsi išvengti. Kitaip tariant, norėdami pasijusti gerai, nesąmoningai apgalvojame ir galimybę pasijusti blogai. Tarsi ruošiamės pavojui, sakydami: „O kas, jeigu?“ Didžiausia bėda, kad taip galvodami iš tiesų pasijuntame prastai. Galiausiai net nebegalvojame apie dabartį, o paskęstame praeities ar ateities apmąstymuose“, - atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologė Gintė Gudzevičiūtė.
Pasak jos, nors neigiamo pobūdžio mintys dažniausiai net neišsipildo, jos vis tiek stipriai veikia mūsų nuotaiką, kelia nerimą, liūdesį, baimes. Todėl verta jas atpažinti ir paklausti savęs, ar tikrai yra taip, kaip galvoju. G. Gudzevičiūtė pateikia septynis dažniausiai pasikartojančius mąstymo įpročius, kurie dažnai neatspindi realios situacijos, tačiau daro įtaką emocinei savijautai:
- Kraštutinės mintys: „viskas bus arba labai gerai, arba tragiškai“, „noriu arba visko, arba man nieko nereikia“. Žmogus nori arba tik geriausio rezultato, arba, jei yra tikimybė, kad jo pasiekti nepavyks, nesiima veiklos iš viso. Tai tarsi pasaulio matymas baltai arba juodai, neigiant, kad egzistuoja ir kitos spalvos.
- Tikrovės neatitinkančios mintys: žmogus būna įsitikinęs, kad turi visiems patikti, viską turi atlikti tobulai, negali klysti ir būtinai privalo būti laimingas. Keliant sau ir kitiems tokius reikalavimus, teks dažnai nusivilti, nes, gerai pagalvojus, juk klysti yra labai žmogiška, visiems patikti tikrai nėra reikalo, o laimė yra įmanoma, bet nebūtina.
- Selektyvus (tunelinis) mąstymas: žmogus išsirenka vieną mintį, tiesą, įsitikinimą ir, nepaisydamas, ar tas įsitikinimas teisingas, vadovaujasi juo gyvenime, o kitus faktus ar žinias ignoruoja. Toks žmogus yra neatviras pokyčiams, darosi kur kas sunkiau mokytis, keistis, priimti save ir kitus, o pasaulio suvokimas pasidaro gana siauras.
- Emocinis mąstymas: „jei aš taip jaučiuosi, vadinasi, taip ir yra“, „jei jaučiuosi kaltas, vadinasi, padariau kažką negerai“, „jaučiuosi niekam tikęs, vadinasi, kaip žmogus esu nieko vertas“ ir pan. Tačiau jei žmogus jaučia, pavyzdžiui, kaltę, dar nebūtinai reiškia, kad jis iš tiesų padarė kažką blogo. Jei žmogus jaučiasi netekęs vilties, dar nereiškia, kad jo problemų išspręsti neįmanoma.
- Pozityvių dalykų nuvertinimas: apie teigiamą dalyką žmogus sako, kad tai nesvarbu, „vis tiek greitai baigsis tos atostogos“ ir pan. Žmogus teigiamą dalyką priima kaip savaime suprantamą arba net paverčia neigiamu ir dėl to nuliūsta. Kartais taip galvojantieji pradeda tarsi ieškoti patvirtinimų, kad visi žmonės ir gyvenimas yra blogi, ir taip atsiriboja nuo džiaugsmą keliančių dalykų.
- Minčių skaitymas: be didesnės priežasties žmogus nusprendžia, kad kažkas apie jį blogai galvoja, turi blogų ketinimų arba jo nemėgsta. Toks žmogus pradeda vengti kontakto su kitais asmenimis, prisibijo bendravimo, pažinčių.
- Suasmeninimas: žmogus mano, kad aplinkinių nemalonus elgesys yra susijęs su juo, bet neapsvarsto kitų tikėtinų tokio elgesio priežasčių, pavyzdžiui, galbūt aplinkiniai tiesiog turi kokių rūpesčių ir dėl to yra atitolę.
G. Gudzevičiūtė atkreipia dėmesį, kad yra ir daugiau įvairių dažnai pasitaikančių, spontaniškai kylančių minčių ar įsitikinimų, kurie ne visada atitinka realią situaciją, bet neigiamai veikia nuotaiką ar elgesį. Ji pataria - norint, kad didėtų sąmoningumas ir lengviau būtų atpažinti savo mintis, o, pažinus, jas keisti, galima sau užduoti tokius klausimus:
- Ar nepadariau išvados dar nežinodamas visos informacijos, anksčiau laiko?
- Ar ieškau įrodymų, kurie pagrįstų mano nemalonius jausmus, baimes ir abejones?
- Ar yra tik vienas mąstymo būdas, o gal galiu paieškoti alternatyvų, stengdamasis kuo daugiau remtis faktais?
„Daugiau pasigilinus į savo įsitikinimus, galima atrasti, kad kai kurios mintys turi tendenciją kartotis, sukeldamos vis tuos pačius jausmus ar elgesį. Tiek į šiuos įsitikinimus, tiek ir į tam tikrą situaciją naudinga pažvelgti iš įvairių pusių, pabandyti nuo jos kiek atsitraukti ir pažvelgti iš šono - tai suteikia sąmoningumo. Tam gali padėti pokalbis su artimaisiais, psichologu ar net situacijos aprašymas ant popieriaus“, - sako G. Gudzevičiūtė.
Ši puiki knyga padėjo daugeliui pasaulio skaitytojų pasiekti iš pirmo žvilgsnio neįmanomų dalykų. Dabar ir jūs galite pakeisti savo gyvenimą paprasčiausiai pakeisdami mąstymą. Šioje knygoje dr. Murphy išaiškina, kokią įtaką kiekvienam žmogaus poelgiui turi pasąmonė. Knygoje daug paprastų, praktiškų, jau išbandytų pratimų, daug įkvepiančių gyvenimo istorijų apie žmonių pasiekimus.
Jūs sužinosite, kaip paveikti savo pasąmonę, ir tada:
- Sustiprinsite savo sveikatą ir netgi išgydysite dažnai kamuojančius fizinius negalavimus;
- Gausite pareigas, kurių siekiate, atlyginimą, kokio norite, pripažinimą, kurio nusipelnėte;
- Išdrįsite daryti tai, ko niekada gyvenime nedrįsote;
- Užmegsite draugystę ir sutvirtinsite santykius su bendradarbiais, šeima ir draugais;
- Sustiprinsite santuoką ir meilę;
- Įveiksite įvairias fobijas, manijas ir blogus įpročius;
- Atskleisite “amžinos jaunystės” paslaptį ir dar daug daugiau!
Gyvenimas - amerikietiški kalneliai, kupini pakilimų ir nuosmukių. Ar kada susimąstėte apie tai, kaip požiūris į šiuos vingius gali nulemti bendrą laimės pojūtį? Pozityvus mąstymas - tarsi vidinis optimistas, kuris net niūriausią dieną įžvelgia bent mažą prošvaistę. Tai ne naivus tikėjimas, kad gyvenime viskas bus rožėmis klota, o sąmoningas pasirinkimas susitelkti į galimybes, o ne į kliūtis.
Pirmiausia, pozityvus mąstymas yra tarsi vitaminas sveikatai. Įrodyta, kad optimistai rečiau serga širdies ligomis, patiria mažiau streso ir netgi gyvena ilgiau. Taip yra todėl, kad pozityvios mintys skatina endorfinų - laimės hormonų - išsiskyrimą, kurie stiprina imuninę sistemą ir gerina bendrą savijautą.
Antra, pozityvus mąstymas yra tarsi santykių klijai. Žmonės, spinduliuojantys optimizmu, traukia kitus kaip magnetas. Jie geba kurti tvirtus ryšius, lengviau sprendžia konfliktus ir palaiko harmoningus santykius tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Taip pat pozityvus mąstymas yra raktas į sėkmingą karjerą. Optimistai nebijo iššūkių, jie mato juos kaip galimybę augti ir tobulėti. Jie tiki savo jėgomis, todėl drąsiai siekia užsibrėžtų tikslų ir nepasiduoda, kai susiduria su sunkumais.
Vaikystė - tarsi derlinga žemė, kurioje pasėtos sėklos gali lemti viso gyvenimo derlių. Pozityvaus mąstymo ugdymas nuo mažų dienų yra viena svarbiausių investicijų į vaiko ateitį. Vaikai, kurie nuo mažens mokomi matyti pasaulį šviesiomis spalvomis, užauga labiau pasitikintys savimi, optimistiškesni ir atsparesni gyvenimo iššūkiams. Jie geba lengviau įveikti sunkumus, nes tiki savo jėgomis ir galimybėmis. Be to, pozityvus mąstymas skatina vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir norą mokytis.
Pozityvus mąstymas taip pat turi didelę įtaką vaikų socialiniams įgūdžiams. Optimistai lengviau užmezga draugystes, geba spręsti konfliktus ir palaikyti harmoningus santykius su aplinkiniais. Jie yra empatiški, palaikantys ir moka džiaugtis kitų sėkme. Be to, pozityvus mąstymas yra svarbus vaikų emocinei sveikatai. Optimistai rečiau kenčia nuo depresijos, nerimo ir kitų psichologinių problemų. Jie geba geriau valdyti savo emocijas, lengviau susidoroja su stresu ir nepasiduoda, kai susiduria su sunkumais. Taigi, pozityvaus mąstymo ugdymas vaikams yra ne tik dovana dabarčiai, bet ir investicija į jų ateitį.
Pozityvus mąstymas
Kaip Išsiugdyti Pozityvų Mąstymą