Nuo spalio 22 d. įsigalioja nauji reikalavimai parduotuvėms, kuriose nebūtinas Galimybių Pasas. Operacijų vadovo sprendimu įvestas papildomas reikalavimas, kad parduotuvėje būtų skirta ne mažiau kaip 30 kv. m.
UAB „Daivida“ generalinis direktorius Justinas Kanopa stengiasi išlaikyti pozityvų požiūrį į draudimų chaosą: „Faktas, kad dėl šių pakeitimų prekybai geriau nebus, bet jei tokie reikalavimai - mes jų ir laikysimės. Prie tų pačių ribojimų dirbome ir anksčiau, nepajautėme didelio skirtumo."
#153 Kaip valdomas Lietuvos paštas? Biologinių mėginių bankas.
Pašnekovų taip pat klausėme, kaip į dažnus pokyčius reaguoja įmonių darbuotojai. Pasak J. Kanopos, „Žmonės yra pikti. Pikti, ne ant savo vadovų, o dėl visos šios pandeminės situacijos - pradedant nuo privalomo skiepo įvedimo, iki besikeičiančių reikalavimų. Jie yra be galo nusivylę mūsų valdžia."
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad Civilinis kodeksas ir Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklės nustato, kad pirkėjas (vartotojas) turi teisę atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai ir ne paslaugų teikimui skirtose patalpose, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui ar paslaugos teikėjui per septynias dienas nuo prekės ar paslaugos įsigijimą patvirtinančio dokumento gavimo dienos.
Šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Jeigu prekės ar paslaugos įsigijimą patvirtinantis dokumentas pirkėjui nebuvo įteiktas, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.
Valstybinis turizmo departamentas ragina visus žmones būti itin atidžiais ir akylai domėtis kelionių organizatorių bei agentūrų, iš kurių perkamos paslaugos, veiklos legalumu, taip pat atidžiai skaityti pasirašomas sutartis. Visa informacija apie legaliai Lietuvoje veikiančias kelionių agentūras ir organizatorius pateikiama Valstybinio turizmo departamento internetinėje svetainėje www.tourism.lt bei svetainėje www.travel.lt. Šiose svetainėse informacija atnaujinama kasdien.
Prekiauti gėlėmis galima įsigijus verslo liudijimą veiklai ,,prekyba tik ne maisto produktais prekyvietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja tik ne maisto produktų prekyba“.
Ieškant patalpų būsimai gėlių parduotuvei reikia įvertinti, kokį asortimentą siūlysite klientams: ar tai bus vazoninės, ar skintos, ar abiejų tipų gėlės. Logiška, kad daugiau vietos užimančioms vazoninėms gėlėms reikės erdvesnių patalpų, skintoms - mažesnių. Bet kuriuo atveju, gėlių salonai dažniausiai kuriasi nedidelėse 10 - 30 kv. m patalpose.
Pati populiariausia ir perspektyviausia vieta gėlių parduotuvei - prekybos centrai. Nuomos kainos prekybos centruose svyruoja nuo 40 iki 200 lt/kv.m, be to, yra galimybės rinktis iš įvairių dydžių patalpų.
Jei planuojate kurtis miesto centre, patalpos turi būti itin intensyvaus pėsčiųjų srauto epicentre - tai būtų pagrindinis veiksnys lemsiantis patalpų pasirinkimą. Ir ši aplinkybė galioja ieškant patalpų ne tik centre, bet ir kitose miesto dalyse, miegamuosiuose rajonuose. Rinkoje susiklosčiusi situacija tokia, kad nedidelių, tokiai ar panašiai veiklai patrauklių patalpų pasirinkimas ganėtinai skurdus. Nuomos kainos centrinėje miesto dalyje esančiose prekybinėse gatvėse svyruoja 40 - 100 Lt/kv.
Jei gėlių parduotuvę kurdinsite miegamajame rajone, galioja ta pati pagrindinė taisyklė: patalpos turi būti toje vietoje, kur itin aktyvus pėsčiųjų srautas. Populiariausią tokių vietų įvardinčiau rajone esančių prekybos centrų kaimynystę.
Patalpų pasiūla šiose miesto dalyse truputi didesnė, o ir nuomos kainos ne tokios aukštos: nuo 25 iki 40 litų už kvadratinį metrą. Besiruošiantiems atidaryti gėlių parduotuvę pagrindinis argumentas renkantis patalpas turi būti ne nuomos kaina, o vieta - ji turi būti „ant paties pėsčiųjų srauto“.
Vertinant patalpų įsigijimo perspektyvas, susidursite su dar skurdesne jų pasiūla, o ir banko pasiūlytos finansavimo sąlygos Jūsų gali tikrai nesužavėti. Pastaruoju metu bankai itin sugriežtinę kreditavimo sąlygas verslo naujokams. Tad, norėdama gauti paskolą, teks bankui pateikti daug papildomų garantijų, sumokėti pradinį, ne mažesnį nei 50 proc. patalpų vertės, įnašą ir pan.
Stacionarinėje mažmeninėje prekyboje parduotuvės įrengimas laikomas viena iš svarbiausių marketingo preimonių, veikiančių pirkėjų elgseną. Prekybos patalpų įrengimo reikšmė pasireiškia vizualiu prekių įsigijimo aplinkos poveikiu pirkėjo suvokiamam parduotuvės įvaizdžiui ir su tuo susijusia pirkimo vietos pasirinkimo elgsena. Dauguma pirkimo sprendimų, ypač maisto prekių, priimama pačiose jų pirkimo vietose, didėja impulsyvių pirkinių skaičius.
Prekybos patalpų įrengimo reikšmė auga kylant vartotojų reikalavimams pirkimo aplinkai, vis labiau pasireiškiant malonaus, įspudingo apsirinkimo poreikiui, parduotuvių lankymui tapus savotiška laisvalaikio praleidimo forma. Prekybos patalpų įrengimo sprendimus lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių pirmiausia paminėtini: konkurentų elgsena, prekybos objekto vieta ir pirkėjų elgsena prekių pardavimo vietoje.
Prie vidinių veiksnių ppriskiriami įmonės marketingo koncepcijoje numatyti sprendimai. Prekybos patalpų įrengimui, kaip ir kiekvienai prekybos marketingo priemonei, keliami tikslai. Svarbiausias tikslas yra - didinti prekybos ploto efektyvumą.
Jo ssiekiama ekonominio ir neekonominio pobūdžio preimonėmis. Atsižvelgiant į tai skiriami ekonominiai ir neekonominiai tikslai. Svarbiausias ekonominis tikslas yra geriau panaudoti prekybos patalpas, didinti jų ekonominį efektyvumą. Prekybos patalpų panaudojimo efektyvumo siekema mažinti su jų panaudojimu susijusias sąnaudas, didinant pirkėjų skaičių bei vienam pirkėjui tenkančią pirkimo sumą, sukuriant obtimalias pirkėjų judėjimo prekybos salėje sąlygas.
Reikia siekti, kad pirkėjai ne tik ateitų į parduotuvę, bet ir joje pirktų. Ypač didielę reikšmę impulsyvus pirkiniai turi maisto prekių prekyboje, kurioje tokiems pirkiniams tturi būti skirta visa prekių pateikimo politika.
Įspudžio siekiančios strategijos į pirmą vietą iškelia emocinę prekių pirkimo ir pardavimo pusę, tikslą - prekės pirkimo procese suteikti pirkėjui kuo daugiau malonumo, džiaugsmo gerų prisiminimų.
Parduotuvės išplanavimo uždavinys - taip paskirstyti ir išdėstyti funkcines zonas, kad būtų sudarytos sąlygos obtimizuoti pirkėjų srauto prekybos ssalėje judėjimą ir efektyviai panaudoti prekybos salės plotą.
Išdėstant prekybos salėje funkcines zonas siekiama patraukliai pateikti prekių asortimentą, sudaryti galimybę racionaliai papildyti prekių atsargas bei vykdyti kitus logistikos procesus, obtimizuoti pirkėjų srauto judėjimą ir t.t. reikia siekti, kad kuo daugiau pirkėjų ppabuvotų įvairiose prekybos salės vietose, nes tai padidina jų kontaktų su visomis ar daugeliu prekių grupių galimybę.
Priverstinis ir laisvas judėjimas yra kraštutiniai pirkėjų judėjimo prekybos salėje organizavimo bei prekybos įrangos išdėstymo prekybos salėje būdai. Kiekvienas iš jų turi pranašumų ir trūkumų. Laisvas judėjimas leidžia pirkėjams racionaliau įsigyti pirkinius, panaudojant tam trumpesnius kelius ir mažiau laiko.
Priverstinis judėjimas, priešingai, gali apsipirkimą apsunkinti, nes jis priverčia pirkėją daugmaž apžvelgti visą parduotuvės asortimentą. Praktikoje dažniausiai naudojami mišrūs būdai, derinantys abu minėtus principus.
Prekybos salės ploto paskirstymas apima visus prekių išdėstymo sprendimus, t.y. Prekybos ploto paskirstymas. Kokybinis plotų paskirstymas prekių grupėms. vietą prekybos salėje. Sprendžiant šį uždavinį reikia turėti galvoje, kad prekybininko ir pirkėjo tikslai yra skirtingi. Įmonės požiūriu, prekes reikia išdėstyti taip, kad prekybos salė kuo tolygiau būtų pirkėjų lankoma ir pirkėjas kuo ilgiau prekybos salėje užtruktų.
Prekybininko tikslas - taip išdėstyti prekes, kad jos pirkėją „vestų“ per visą prekybos salę ir taip skatintų pakeliui įsigyti ir neplanuotų pirkinių. Skirtingas prekybos salės vietų vertingumas susijęs su pirkėjų elgsenos prekybos salėje ypatybėmis.
Dėl šių pirkėjų elgsenos ypatybių įvairiose prekybos ssalės vietose pirkėjai lankosi nevienodai. Reikia turėti galvoje, kad ne tik prekybos salė, bet ir joje parduodamos prekių grupės yra nevienodai vertingos. Prekės, kurių pirkti pirkėjas ateina į parduotuvę, kurios yra jo apsilankymo tikslas, yra patrauklesnės už kitas. Maisto prekių prekyboje tai paprastai greitai gendančios arba vadinamosios „šviežios prekės“.
Pirmoji alternatyva veda prie nevienodo prekybos patalpų panaudojimo ir kartu prie neproporcingų prekių išdėstymo sąnaudų. Dažnai keičiamas išdėstymas kelia pirkėjų nepasitenkinimą. Todėl tikslinga derinti vertingas prekių grupes su ne tokiomis vertingomis prekybos salės vietomis, ir atvirkščiai. Tai leidžia pprekybininkui pasinaudoti pirkėjų judėjimo kryptimi ir pabandyti jį nukreipti taip, kad pirkėjų srautas pasiskirstytų po visą prekybos salę.
Prekybininkas turi orentuotis, kiek pastangų iš pirkėjo pareikalaus prekių įsigijimas. Galima tikėtis, kad prekes, kurios pasižymi neatidėliotina paklausa ir patrauklumu, pirkėjas stengiasi įsigyti net jeigu jos bus pateiktos ir labaiu nutolusiose vietose. Tuo tarpu prekės, kurios įsigyjamos spontaniškai, kurios perkamos tik tada, kai pirkėjui pasiūlomos, kai į jas atkreipiamas dėmesys, turi būti pateiktos jo judėjimo kelyje, t.y. jam pakeliui.
Pagrindinis principas, nustatant atskirų prekių grupių kaiminystę prekybos salėje turėtų būti ryšys tarp atskirų asortimento dalių ir prekių, t.y. Atskiroms prekių grupėms parenkant vietą prekybos salėje reikia atsižvelgti ir į racionalaus bei efektyvaus personalo darbo organizavimo reikalavimus. Šiuo požiūriu ypač svarbūs parduotuvėje vykstantys logistikos procesai, atsiskaitymo už prekes operacijos, materialinių vertybių saugumo užtikrinimas ir kt.
Kokybės prekių išdėstymas. Prekybos salės plotą paskirsčius atskiroms prekių grupėms, reikia paskirstyti plotą atskiroms prekėms prekybinėje įrangoje. Lentynų ploto vertingumas vertinamas vertikaliu ir horizontaliu požiūriu. Atlikti tyrimai rodo, kad labiausiai perkamos žvilgsnio zonoje, o blogiausiai - pasilenkimo zonoje pateiktos prekės.
Išdėstant prekes prekybos įrangoje būtina derinti prekių ir prekybos įrangos atsikrų zonų vetingumą. Vertingesnias prekes rekomenduojama pateikti mažiau vertingose įrangos zonose. Kitas prekių išdėstymo aspektas - išdėstymo dažnumas.
Prekės tarpusavio ryšio požiūriu, prekės, turinčios sąsajų, turėtų būti pateikiamos viena šalia kitos. Tačiau dėl ribotos prekybos įrangos talpos to padaryti neįmanoma. Be to, pirkėjai prarastų parduotuvėje orientaciją. Todėl pakartotinis prekių išdėstymas atliekamas tik prie atsiskaitymo kasų ir taikant įpatingos pasliūlos priemones.
Kiekvienam prekybininkui įtraukiant įį asortimentą naują prekę iškyla klausimas, kokį įrangos plotą jai skirti, kiek prekės vienetų pateikti. Yra pagrindo galvoti, kad didėjant prekės eksponavimui skirtam plotui, pirkėjai dažniau atkreips į ją dėmesį, didės pirkimo skatinamasis poveikis, o kartu ir prekių apyvarta. Tai ypač pasakytina apie papildomos paklausos, gerai pirkėjui žinomas prekes.
Prekių išdėstymo klausimai turi būti sprendžiami ir atsižvelgiant į ekonominius, ypač sąnaudų kriterijus. Sparčiai plečiantis ir gilėjant gaminamų prekių asortimentui, prekybos ir ekspozicijos plotai tapo „siaura vieta“.
Prekės išdėstymo patrauklumo poveikis priklauso nuo kontaktavimo su preke linijos ilgio ir pakuotės. Prekės pateikimas parduotuvėje susijęs su tam tikromis prekybos patalpų ir prekybos įrangos sąnaudomis.
Jei pateikiamas tik vienas prekės vienetas, tai jį pardavus atsiranda pasiūlos spraga, nes kitas pirkėjas nebegali savo poreikio patenkinti. Prarastos pajamos dėl neįvykusios apyvartos, susijusios su prekės ppasiūlos spraga, vadinamos ploto nepanaudojimo sąnaudomis. Tačiau reikia turėti galvoje ir tai, kad pirkėjas, ypač norėdamas nusipirkti kasdienės paklausos prekę, jos neradęs dažniausiai įsigyja substitutą.
Tam tikros prekės pateikimui skirtą plotą reikia laikyti obtimaliu, jei visų aukščiau minėtų sąnaudų suma yra minimali. Tai, be abejo, teorinis problemos sprendimas. Praktiškai atlikti tokius apskaičiavimus sunku, nes didesnioji dalis parduotuvės sąnaudų yra bendrosios ir jas priskirti tam tikram prekybos įrangos ploto vienetui vargu ar įįmanoma.
Komercinių įmonių pagrindą sudaro materialinė- techninė bazė, į kurią investuotos nemažos savos lėšos. Jei visa materialinė - techninė bbazė yra įtraukta į ūkinę komercinę veiklą, tai ji sutampa su materialinių - techninių gamybiniu potencialu (be personalo).
Mažmeninės prekybos, masinio maitinimo, taip pat verslo, teikiančio paslaugas gyventojams, pastatai pirmiausia reikalingi pirkėjams ir klientams priimti ir aptarnauti. Todėl jų patalpos, buvimo vieta išskiriamos į yparingą veiksnių grupę. Prekybos salė yra svarbiausia patalpų dalis, kurioje vyksta komercinės ir kitos operacijos.
Pirkėjų, klientų ir kitų lankytojų salėse nemažai vietos paliekama papildomoms paslaugoms organizuoti. Pagrindinių priemonių naudojimą sąlygoja ir nuosavybės santykiai. Nors savų patalpų naudojimo laisvės niekas neriboja, bet, kaip parodė stebėjimai, geriau naudojamos nuomojamos patalpos.Ypač šis efektas nustatytas mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, skirtose masiniam gyventojų aptarnavimui.
Aiškinama, jog nuomininkas iš anksto apmasto, kaip, kokiems tikslams bus naudojamos ir kiek bei kokių reikės patalpų. Tuo tarpu savo turto savininkas pagrindinių fondų panaudojimo klausimus sprendžia neskubėdamas, be ypatingos įtampos.
Parduotuvės atmosferą veikia ir spalvos. Akustiniai elementai yra efektyviai prekybos patalpų apipavidalinimo priemonė. Parduotuvės įrengimas - tai ne tik jos vidaus t.y. Pastato ir fasado apipavidalinimas.
Pagrindiniai aspektai planuojant prekybos patalpas:
- Patalpų įrengimo sprendimai
- Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas
- Prekybos ploto sąnaudos
- Galimybės sąnaudos
- Papildymo sąnaudos
- Ploto nepanaudojimo sąnaudos
Šaltinis: Sūdžius A. 2003 m.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Patalpų įrengimo sprendimai | Svarbūs kuriant patrauklią aplinką pirkėjams. |
| Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas | Turi įtakos pirkėjų elgsenai ir sprendimams. |
| Prekybos ploto sąnaudos | Išlaidos, susijusios su prekybos patalpų ir įrangos naudojimu. |
| Galimybės sąnaudos | Alternatyvios sąnaudos, susijusios su pasirinkimu skirti plotą vienai prekei, o ne kitai. |
| Papildymo sąnaudos | Išlaidos, susijusios su prekių atsargų papildymu. |
| Ploto nepanaudojimo sąnaudos | Prarastos pajamos dėl prekių trūkumo pasiūloje. |
Prekybos centro interjeras ir jo svarba