Vis daugiau šalies gyventojų teikia prioritetą būsto įsigijimui arba jo keitimui į labiau atitinkantį asmens ar šeimos poreikius. Ieškant būsto vienas iš esminių pasirinkimų yra jo pastatymo metai. Naujos statybos būsto įsigijimas, kai tai leidžia finansinės galimybės, iš tiesų gali būti racionalesnis pasirinkimas. Tačiau ekspertai pastebi, kad senos statybos būstas tam tikrais atvejais taip pat gali būti patrauklus. Jie išskiria keletą pagrindinių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Naujų butų įperkamumas
2018 m. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais apie 55 proc. visų su būsto paskola įsigytų būstų sudarė palyginti nauji, po 2000-ųjų pastatyti butai. Tuo metu visiškai nauji, iki dvejų metų senumo būstai sudarė 37 proc. visų su paskola įsigytų būstų. Jų dalis per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau kaip 2 kartus, nes vis daugiau žmonių renkasi persikelti į naujos statybos būstą. Be to, įsigydami nuosavą būstą šalies gyventojai vis dažniau linkę kreiptis į banką dėl paskolos - šiuo metu tokia galimybe naudojasi 2 iš 5 naujo būsto pirkėjų, ir jų dalis po truputį didėja.
Pasak „Swedbank“ gyventojų finansavimo eksperto Tomo Puliko, kelerius metus iš eilės sparčiai didėjusios vidutinės pajamos šalyje suteikia galimybę vis daugiau šalies gyventojų galvoti apie būsto įsigijimą. „Galimybės įpirkti būstą šalyje šiuo metu palankios. Pavyzdžiui, remiantis šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, Kaune ir Klaipėdoje vidutines pajamas gaunanti šeima gali sau leisti įsigyti didesnį negu 100 kv. m. ploto būstą miegamajame rajone, Vilniuje - didesnį kaip 70 kv. m. būstą. Be to, didieji miestai šiuo metu išsiskiria pakankamai didele naujų būstų pasiūla“, - komentuoja T. Pulikas.
Kaip teigia „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, sprendimą dėl naujo būsto įsigijimo iš esmės lemia du dalykai - finansiniai ištekliai ir senų būstų alternatyvos. „Sprendimas įsigyti naują būstą racionalus yra tada, kai finansinės galimybės gana lengvai leidžia tą padaryti. Jei vertintume panašaus dydžio ir panašioje vietoje esančius senos statybos būstus, tuomet pasiūloje visuomet atsiras tokių butų, kurių remonto išlaidas sunku prognozuoti arba tikėtina, kad jos bus itin didelės“, - sako A. Šapoka.
Papildomi argumentai naujo buto naudai - tai patogesnis jo išplanavimas ir mažesnės išlaikymo sąnaudos. Dažniausiai šiuolaikiniai butai, palyginti su prieš kelis dešimtmečius statytais butais, yra racionaliau išplanuoti. Net tuo atveju, kai naujo buto išplanavimas neatitinka pirkėjo poreikių, įsirengimo stadijoje jį yra lengviau pakeisti. Be to, visi šiuo metu statomi ar per pastaruosius metus užbaigti būstai turi atitikti griežtus A klasės energetinio efektyvumo reikalavimus ir yra itin sandarūs, todėl jų šildymas kainuoja pigiau.
Senos statybos butų privalumai
Senos statybos butas gali būti ne tik pigesnė alternatyva naujam. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, nedidelio ploto 1-2 kambarių senos statybos būstas trumpalaikėje perspektyvoje gali būti geresnis pasirinkimas. „Būtent toks butų segmentas per paskutiniuosius kelerius metus vis labiau populiarėjo. Tokių butų išlaikymas kainuoja palyginti nedaug, o jų įsigijimo kaina - prieinama didesniam skaičiui gyventojų“, - teigia A. Šapoka.
Be to, „Ober-Haus“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį vidutinis buto plotas Vilniuje sumažėjo apie 10 kv. metrų. Tai rodo, kad butų pirkėjai vis labiau nori tokių būstų, kurių plotas būtų išnaudotas kuo geriau. Kai kurie senos statybos butai šiuo atžvilgiu taip pat gali būti patrauklus pasirinkimas.
Senos statybos butas gali turėti ir dar vieną pranašumą - tai jo vieta mieste. Jeigu senos statybos butas yra kur kas patrauklesnėje vietoje negu naujos, kartais vien tai nusveria pirmojo trūkumus ir antrojo pranašumus. „Patogios ir gerai išplėtotos lokacijos privalumai yra svarbesni ir, kaip rodo patirtis, gyventojų labiau vertinami negu techniniai pastato parametrai ar jo statybos metai“, - sako A. Šapoka.

Į ką atkreipti dėmesį perkant senos statybos butą?
Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį nusprendus įsigyti senos statybos butą - pastato ir jo inžinerinių sistemų būklė. Senos statybos pastatai dažnai išsiskiria prastesne šilumos ir garso izoliacija. Šie trūkumai ypač išryškėja viršutiniuose ir apatiniuose aukštuose esančiuose būstuose, kuriuose šaltuoju metų laiku temperatūra gali būti pastebimai žemesnė. Reikėtų dėmesį atkreipti ir į šildymo mazgą, ar jis yra atnaujintas, nes nuo to gali priklausyti šilumos palaikymas pastate, buto apšildymo sąnaudos.
Pasak T. Puliko, perkant tiek naujos, tiek senos statybos būstą paskolos išdavimo procesas išlieka toks pat. Būsto pirkėjui reikia atlikti turto vertinimą, gauti banko pasiūlymą dėl paskolos suteikimo, sumokėjus pradinį įnašą pasirašyti būsto paskolos ir būsto pirkimo-pardavimo sutartis ir įkeitus būstą gauti reikiamo dydžio paskolą likusiai kainai sumokėti.
Pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos taip pat nesikeičia - visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą. Vis dėl to verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankui įvertinus perkamo būsto likvidumą, gali būti prašoma ir didesnio pradinio įnašo.
Preliminarioji sutartis: ką svarbu žinoti?
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį. Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola.
Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų:
- Tikslumas: Sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis.
- Esminės sąlygos: Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
- Kaina ir mokėjimo terminai: Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
- Trečiosios šalys: Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą.
- Šalių pareiškimai ir garantijos: Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį.
- Baldai ir daiktai: Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą.
- Patalpų fotofiksacijos: Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas.
- Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas: Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
- Pirmasis mokėjimas arba avansas: Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.
- Notarinės išlaidos: Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas.
- Preliminariosios sutarties pakeitimai: Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu.
- Sutarties galiojimas: Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
- Turto perdavimas: Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju.
Ką daryti, jei sutartyje sumažėjo plotas?
Jeigu perkate nepastatytą turtą, kurio plotas užbaigus statybą gali pasikeisti nuo planuoto ploto, pvz. sumažėja statybos metu, preliminarioje sutartyje reiktų susitarti dėl kainos keitimo (mažinimo) sąlygų.
Svarbu, kad pirkėjas išsigrynintų, kokios būsto ypatybės jam yra esminės ir turi būti įvykdytos, kad būstas būtų perkamas už sutartą kainą, ir kas nutiks, jeigu tų sąlygų plėtotojas neįvykdys. Preliminariojoje sutartyje visa tai bei kitos jums esminės sąlygos, kurias privalo įvykdyti plėtotojas, turi būti nurodytos ir detalizuotos.
Preliminariojoje sutartyje reikia nurodyti, kas bus, jei aptartų ir šioje sutartyje užfiksuotų sąlygų ir kriterijų plėtotojas neįvykdytų, ir kokių šioje sutartyje numatytų sąlygų neįvykdžius jūs turėsite teisę nutraukti sutartį bei atgauti avansą ar net prašyti sumokėti baudą.

Individualaus namo pasirinkimas
„Swedbank“ duomenys rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų persikelia į individualius namus - per 2017 m. sparčiausiai didėjo paskolų nuosavų namų įsigijimui poreikis. Be to, banko užsakymu atlikta paklausa parodė, kad šiuo metu 40 proc. savo būstą norinčių pakeisti šalies gyventojų norėtų įsikelti gyventi į individualų namą. Prieš dvejus metus ši dalis sudarė 29 proc. šalies gyventojų. Tad tikėtina, kad per artimiausius keletą metų vis daugiau gyventojų „migruos“ iš butų į individualius namus.
Kaip pastebi „Ober-Haus“ atstovas, renkantis individualų namą pirmiausia galioja tie patys kriterijai kaip ir buto pasirinkimo atveju. Naujos statybos individualūs namai dažniau išsiskiria geresniu išplanavimu, aukštesnio lygio techniniais sprendimais ir didesniu energiniu efektyvumu. Tuo metu senesnės statybos individualus namas gali būti patrauklus pasirinkimas, jei jis yra patogioje miesto lokacijoje, arba yra santykinai nedidelio ploto, todėl jo išlaikymo sąnaudos bus mažesnės.
Tiesa, yra keli aspektai, kurie nepriklauso nuo namo statybos metų. A. Šapoka išskiria bent keturis juos: sklypo plotą ir formą, privažiavimą prie namo, kaimynystę plačiąja prasme ir komunikacijas. „Patraukliausi rinkoje yra stačiakampio formos, lygaus reljefo sklypai iki 10 arų, turintys patogų ir tvarkingą privažiavimą. Išplėtotas namų kvartalas, modernūs kaimyniniai namai taip pat gali būti svarbūs veiksniai. Galiausiai komunikacijos − ar iki sklypo ateina elektros ir dujų įvadai, ar egzistuoja galimybė prisijungti prie miesto vandentiekio sistemų“, - vardija A. Šapoka.
Preliminarioji būsto pirkimo pardavimo sutartis I dalis
Patarimai perkant būstą:
- Atidžiai apžiūrėkite perkamo nekilnojamojo turto (NT) aplinką - teritoriją, komunikacijas, vietovės apstatymo parametrus bei miesto planus.
- Patikrinkite išrašą iš nekilnojamojo turto registro.
- Peržiūrėkite būsto kadastrinės bylos ir palyginkite su esama faktine situacija.
- Paprašykite pardavėjo dokumentų apie jo ankstesnius įsipareigojimus, išduotus sutikimus tretiesiems asmenims.
- Viešai prieinama informacija apie vystytojų finansinę situaciją, jiems iškeltas teismines bylas, pritaikytus areštus, internete pateikiami atsiliepimai apie bendrovės prievolių vykdymą.
- Jei perkate kotedžą ar individualų namą, reikėtų atkreipti dėmesį į žemės sklypo planą.
| Miestas | Vidutinė kvadratinio metro kaina (2023 m. spalis) |
|---|---|
| Vilnius | 2.565 Eur |
| Kaunas | 1.722 Eur |
| Klaipėda | 1.619 Eur |
| Šiauliai | Informacija nepateikta |
| Panevėžys | 1.074 Eur |