Šiame straipsnyje apžvelgsime Perkūno gatvės namų statybos istoriją, tipinius projektus, gyventojų atsiliepimus bei kitus svarbius aspektus, susijusius su šios gatvės pastatais.
Perkūno alėja Kaune 1933 m.
Istorinė Apžvalga
Perkūno alėjos užstatymas prasidėjo per nesusipratimus.
Pagal 1923 m. patvirtintą Kauno miesto planą, visas Ąžuolynas tarp Tunelio gatvės ir Vydūno alėjos turėjo likti neužstatytas „kaip miesto parkas ir šaltinis gero oro visam Kaunui“.
Nors pati Perkūno alėja buvo „suplanuota be Miesto Statybos Komisijos sutikimo“, statybos leidimų niekas atšaukti nesiryžo, tad galiausiai 1926 m. gatvė buvo įteisinta.
Tiesa, Statybos Komisija dar 1929 m. Pirmieji išdalyti sklypai buvo labai dideli.
Naujakuriai statė kuklius medinius namukus, kuriuos išdidžiai vadino vilomis, ūkiniuose pastatuose laikė vištas, puoselėjo sodus, o likusius plotus toliau parceliavo.
Taip alėja pamažu pildėsi skirtingos stilistikos pastatais.
Nuo XX a. pabaigos stebime, kaip beatodairiškai užstatomas kiekvienas dar laisvas, o jei ne laisvas, tai nuo senųjų namų išlaisvinamas plotelis.
Žymūs Gyventojai ir Architektūra
Pirmasis Numatyto Parko Sklypas Pirmą numatyto parko sklypą, „kame yra dar daug medžių“, gavo Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“.
Tačiau savo namo (Perkūno al. 6) statybą pavasarininkai pradėjo rūpintis tik 1932 m., o pastatė per keturis mėnesius - iki 1935 m.
Projektą, kurį inžinierius Antanas Bistrickas sukūrė „dovanai“, net du kartus buvo grąžinę perdaryti.
A.Bistrickas dirbo Kauno arkikatedrai, kurios klebonas, „Pavasario“ sąjungos įkūrėjas kan.
Namas išėjo nuobodžiai modernistinis - tokio tipo simetriniai fasadai su trijų siaurų juostų laiptinės vertikale, aukštu portalu ir karnizais paryškintu horizontalumu tuo metu Kaune buvo paplitę.
Priešais namą 1938 m. pastatytas medinis kryžius 1940 m.
K. Nekvedavičiaus Vila
Medinė vila (Perkūno al. 10) kaimynystėje priklausė kitam Perkūno alėjos senbuviui - gydytojui Konstantinui Nekvedavičiui.
Anuomet didžiulis sklypas plytėjo Perkūno alėjos ir Parko (būsimosios Vaižganto) gatvių sankirtoje.
M. Bajoras K.Nekvedavičius (1886-1967) gimė Biržuose, Kaune gyveno nuo 1907 m.
„Dainos“ draugijos aktorius ir dainininkas, diplomuotas farmacininkas, Lietuvos kariuomenės savanoris sklypą Perkūno alėjoje gavo už nuopelnus Lietuvai.
1931 m. jis baigė ir Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą - gavo gydytojo diplomą.
1944 m. 1932 m. K.Nekvedavičius planavo pastatyti ūkinį pastatą su garažu ir butu.
Net trys projektai buvo parengti, kol pastatas virto gyvenamuoju kotedžu, o ūkinį pastatą su garažu ir sargo kambariu viso šio sumanymo autorius architektas Bronius Elsbergas suprojektavo atskirai.
M. Čepo Namelis
Dar vieną sklypą šioje gatvės pusėje 1926 m. gavo „varpininkas“, Vyriausiojo tribunolo skyriaus pirmininkas Motiejus Čepas (1866-1962).
Deja, jo originalus medinis namelis, 1927 m. suprojektuotas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, neišliko.
Jis buvo vieno aukšto su pastoge, nusklembtų galų stogu, su liaudiškomis langinėmis, turėjo retus tuo metu visus patogumus.
Landsbergių šeima su M.Čepu giminiavosi: M.Čepas buvo vedęs Onos Landsbergienės tetą, Jono Jablonskio seserį Mariją.
Šarvuočių Bataliono Dirbtuvės ir Stadionas
Kitoje alėjos pusėje išliko vienas tvirtovės pastatas, kuriame tarpukariu buvo įsikūrusios Šarvuočių bataliono dirbtuvės (Perkūno al. 3).
Stadionas ir sporto aikštynas, kuriame žiemą buvo išliejama čiuožykla, buvo neatsiejami nuo Perkūno alėjos pradžios.
Pirmasis Kauno stadionas Ąžuolyne atsirado anksčiau už Perkūno alėją.
Stadionas su medinėmis tribūnomis buvo įrengtas 1924 m. Stepono Dariaus, kuris tuo metu buvo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos pirmininkas, iniciatyva.
1934-1935 m. stadionas buvo modernizuotas, o 1968 m.
Sporto Halė
Rekonstruota ir į Kultūros vertybių registrą įrašyta legendinė Sporto halė (Perkūno al. 5), šį kartą - grąžinant jai originalias fasadų formas, prarastas 1961 m.
Pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta halė buvo skubiai pastatyta sporto aikštyne, rengiantis 1939 m. trečiajam Europos krepšinio čempionatui, kuriame Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo Europos čempione.
Metalo sijomis sutvirtinta halės struktūra dengta keturiomis plieno arkomis, tarp kurių įkomponuoti šeši stoglangiai.
Konstrukcijos autorius - inžinierius Anatolijus Rozenbliumas.
P. Rusecko Vila
Vienu pirmųjų Perkūno alėjos gyventojų tapo atsargos majoras Petras Ruseckas (1883-1945) - lietuviškos spaudos platintojas, Lietuvos kariuomenės savanoris, vienas Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų, Steigiamojo Seimo narys, vienas Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų, 1922-1925 m. žurnalo „Karys“ redaktorius, Šaulių sąjungos centro valdybos narys, Kauno miesto tarybos narys, Kauno savivaldybės Socialinės apsaugos skyriaus vedėjas.
M. Jaunystėje mokslų nebaigęs P.Ruseckas įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą.
Namą 1928 m. suprojektavo inžinierius Aleksandras Gordevičius.
1935 m. Ruseckai išsiskyrė, namas liko žmonai, o vyras nuomojosi butus įvairiose Kauno vietose.
Paskutinė tokia vieta buvo medinukas K.Donelaičio gatvėje (K.Donelaičio g. 5).
Ant namo, iš kurio, pragyvenęs vos kelis mėnesius, 1940 m. P.Ruseckas išsikėlė į Vilnių, yra memorialinė lenta.
1944 m.
J. Dailidonio Namas
Grįžkime į alėjos pradžią, kur stovi 1933 m. B.Elsbergo suprojektuotas trijų aukštų namas (Perkūno al. 1 / Sporto g. 2).
1933 m. namą iš J.Dailidonio nusipirkęs pulkininkas Pranas Mikštas antrojo aukšto terasą įstiklino.
Vėliau vietoje pirmojo aukšto verandos buvo įrengta krautuvė, veikusi ir sovietmečiu, o virš antrojo aukšto vėl atsirado atvira terasa.
Namo bendraturčiai buvo Petras Vysockis ir Baronų šeima: lietuvių-rusų kalbų žodyno autorius, 3-iosios gimnazijos direktorius Jonas Baronas (1873-1952) ir mokytoja, visuomenės veikėja, restorano „Metropolis“ savininkė Elena Baronienė (1883-1961).
E. Baronienės Kotedžas
B.Elsbergo autorystei priklauso ir Elenos Barkauskienės kotedžas (Perkūno al. 19), suprojektuotas 1937 m., bet užbaigtas tik 1939 m.
Buvusioje Perkūno aikštėje rasime dar vieną B.Elsbergo kūrinį - vieno aukšto medinį kotedžą (Perkūno al. 35), suprojektuotą ir pastatytą 1936 m. Kauno apygardos teismo teisėjui Steponui Vazbiui (1893-1956).
Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakulteto absolventas S.Vazbys Kauno apygardos teisme dirbo 1919-1940 m., buvo paskirtas teismo pirmininku.
Šiame name S.Vazbio šeima gyveno, kol jo neužėmė nacių kareiviai, kurie kuro stygių kompensuodavo degindami baldus ir duris.
Laimei, langų rėmai ir grindų parketas išliko.
1944 m. savininkai pasitraukė į Vakarus.
Banko Tarnautojų Namai
Žinomiausias B.Elsbergo kūrinys Perkūno alėjoje - banko tarnautojų namų vadinamoji kolonija (Perkūno al. 52-64).
Septyni Lietuvos banko tarnautojai: Stasys Gaigalis, Augustinas Milieška, Pranas Valeišis, Vytautas Jazbutas, Juozas Grinkevičius, Pranas Naruševičius ir Jonas Dagys, 1938 m.
Vieno aukšto su mansardomis namukai Statybos komisijos nesužavėjo, nes buvo sublokuoti, sudarydami tris korpusus: vieną iš trijų ir du iš dviejų namų.
Sovietams atėjus, namai buvo nacionalizuoti, bet buvę savininkai liko gyventi savo butuose.
Tipiniai Projektai ir Jų Savybės
Tipinius projektus pradėjome kurti vedami pagrindinės idėjos - kad kokybiška architektūra būtų prieinama kiekvienam.
Parduodamoje projekto byloje yra atlikti ir namo energetiniai skaičiavimai.
Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų A++ energinės klasės reikalavimus.
Šį projektą parengė tikri vėdinimo ir šildymo ekspertai - įmonė „UAB Šilumos namai“.
Mūsų partneriai įmonė „Aqua home“ parengė du pasiūlymus vonios kambarių sprendiniams.
Šviestuvai paprastai būna didžiausias klientų galvos skausmas.
O kad taip nebūtų, įmonė „Delight“ suskaičiavo reikalingų šviestuvų kiekius, parinko lemputes ir apskaičiavo sąmatą.
Konstrukcijų Projektas
Tai yra privalomas dokumentas sėkmingoms namo statyboms ir pridavimui.
Konstruktorių parengtoje byloje matysite esminius pastato konstruktyvinius spreninius, apkrovų skaičiavimus, konstruktyvinius mazgus ir brėžinius, reikalingus namo statyboms.
Projektas yra parengtas karkasiniam arba mūriniam (blokelių) namui.
ŠVOK Techninis Darbo Projektas
ŠVOK techninis darbo projektas.
Šį projektą parengė tikri vėdinimo ir šildymo ekspertai - įmonė „UAB Šilumos namai“.
Gaisriniai Skaičiavimai ir Energetinio Naudingumo Ataskaita
Ši dalis būtina, norint saugiai gyventi nuosavame name.
Parduodamoje projekto byloje yra atlikti ir namo energetiniai skaičiavimai.
Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų A++ energinės klasės reikalavimus.
Santechnikos Gaminių Sąmata ir Šviestuvų Sąmata
Mūsų partneriai įmonė „Aqua home“ parengė du pasiūlymus vonios kambarių sprendiniams.
Šviestuvai paprastai būna didžiausias klientų galvos skausmas.
O kad taip nebūtų, įmonė „Delight“ suskaičiavo reikalingų šviestuvų kiekius, parinko lemputes ir apskaičiavo sąmatą.
Gyventojų Atsiliepimai
Norisi Dovydui Rociui surinkti pačius geriausius žodžius.
Atrodo net žodžio AČIŪ yra per mažai vien dėl to, kaip jis padėjo mūsų šeimai su esamais ir buvusiais namais.
Pasitikėjome šiuo žmogumi nuo pat pirmo susitikimo 110%.
Dėmesingumas, rūpestingumas, užtikrintumas - tiek ir dar daugiau Dovydas gali pasiūlyti savo klientui, kad šis jaustūsi ramiai ir dėl nieko nepergyventų.
Pardavėme savo namus LABAI greitai ir jau džiaugiamės naujais !
Jeigu Jūs vis dar svarstote, ar rinktis nekilnojamo turto konsultantą, nuoširdžiai rekomenduojame - TAIP !
Rinkitės Dovydą !
Nepasigailėsite, garbės žodis :)
Konfliktai ir Teisiniai Ginčai
Verslininkas teigia, kad žala viešbučiui viršija 100 tūkst. „Vieną paveldo objektą saugant nereikėtų kito griauti. (..) Šiuo metu turime problemų su greta vykstančiomis statybomis, nes ten nėra įrengta atraminės sienos“, - BNS sakė V. Gusto teigimu, žala viešbučiui viršija 100 tūkst.
„Šalia esančios gatvės įdubimas ir viešbučio pamatų smigimas įvykę ne dėl Lietuvos jėzuitų provincijos vykdomų statybos darbų.
Teisme vykusioje byloje ekspertų buvo įvertinta ir nustatyta, kad viešbučio konstrukcijų pažeidimus lėmė visai kitos priežastys, t. y. paties viešbučio netinkamas suprojektavimas ir netinkamai atlikti statybos darbai“, - komentare BNS nurodė E. Asociatyvinė T.
„Pirmą kartą prašė žalos iš statybos rangovų ir archeologų, vykdžiusių darbus Lietuvos jėzuitų provincijos sklype.
Ginčą užbaigusi taikos sutartimi, kurios pagrindu išsireikalavo ženklios sumos sumokėjimo, dabar kreipėsi į teismą dar kartą, prašydama nuostolių atlyginimo dar kartą už tą pačią žalą, bet jau iš kitų asmenų, tai yra iš statytojo Lietuvos jėzuitų provincijos ir projektuotojų“, - teigė E.
„Statybos šiuo metu sustabdytos, tik buvo tvarkybos darbai vykdomi, bet po tvarkybos darbais prisidengiant tvarkomi ir statybos darbai nepadaryti, tai mes su Apeliaciniu teismu sustabdėm, kad nebūtų paslėpti įkalčiai“, - sakė V.
„Viešbučio savininkų elgesys parodo ne ką kita, kaip siekį nepagrįstai pasipelnyti ir trukdyti Lietuvos jėzuitų provincijos vykdomiems statybos darbams judėti į priekį, tokiu būdu apribojant provincijai įgyvendinti siekį pagerinti švietimo infrastruktūrą“, - komentare BNS nurodė E.