Petro Rimšos Sodyba "Rimšynė": Istorija, Atsiliepimai ir Muziejus

Petro Rimšos gimtoji sodyba, vadinama „Rimšyne“, mena senus laikus. Sodybinis sklypas iš vakarų pusės siekia Gižų-Pilviškių kelią, rytuose - Mardukų miškelį, už 300 metrų teka Rausvės upelis. "Rimšyne" vadinamoje sodyboje, kurios statiniai sudaro jaukų uždarą kiemą su "smetoniška" gėlių klomba viduryje, ne iškart atskirsi, kas dera šiandienos gyvenimui, o kas - čia apie 50 metų veikiančiam muziejui.

Lietuvos etnografiniai regionai. Sodyba "Rimšynė" yra Suvalkijoje.

Garsi Rimšų Giminė

Šioje sodyboje užaugo penki Rimšų vaikai: Juozas (1875-1970), knygnešys, mokėjęs knygrišio amatą, vėliau paveldėjęs tėvų ūkį, Petras (1881-1961), dailininkas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, labiausiai išgarsėjęs savo sukurtomis skulptūromis „Vargo mokykla“, „Artojas“, dekoratyviniais medaliais, Uršulė Rimšaitė-Jurkšienė ir Jurgis.

Juozas Rimša: Knygnešys ir Ūkininkas

Juozas Rimša, Petro Rimšos brolis, Simono bei Magdalenos Rimšų sūnus, garsus ūkininkas siekė Rimšynę paversti pavyzdiniu ūkiu. Dėdė Juozas - mano senelių Simono bei Magdalenos Rimšų sūnus, garsus ūkininkas siekė Rimšynę paversti pavyzdiniu ūkiu. Senieji Rimšai iš dvylikos ar trylikos jiems gimusių vaikų išaugino tik penkis: tris sūnus ir dvi dukras. Kitus pakirto ligos, net ir kunigu tapti pasižadėjusį Antanuką.

Petras Rimša: Skulptorius ir Keliautojas

Giminaičių teigimu, devyniolikto šimtmečio pabaigoje, gal šešiolikos, P. Rimša paliko gimtinę, pasiryžęs pėsčias pasiekti Paryžių. Pasiekė Varšuvą, paskui kažkas jam bilietą Paryžiun nupirko. Vėliau Paryžiuje Rimša savo kūrinius eksponavo ir Pasaulinėje meno parodoje. Dar rodė juos ir Rygoje, Krokuvoje, Klyvlende, Bostone, Niujorke, Smolenske, Varšuvoje, Baltimorėje. Daugelį miestų aplankė, bet mieliausias jam visada buvo Paryžius. Smetonos laikais P. Rimša iš kelionių grįždavo su dovanomis artimiesiems.

Petro Rimšos skulptūra "Artojas"

Mūsų giminės istorijoje gyvas atsiminimas apie tai, kaip savo šeimos neturėjęs skulptorius brolienei (mano mamai) iš Paryžiaus atvežė papuošalų ir šilkines kojines, kad pasipuoštų kaip tikra paryžietė. Tais laikais tokių kojinių kaimas buvo nematęs. Kai su vyru ir jo broliu mama nuėjo į bažnyčią, visos kaimynės apie jos kojines šnabždėjosi.

Sodybos Istorija ir Dabartis

Iš pradžių Rimšai kūrėsi kitoje vietoje. Čia gyvenamasis namas pastatytas tik 1924 metais. Prie namo tebėra 1933 metais pastatyta labai erdvi virtuvė. Jos pastatymo datą, Jurgio Rimšos ranka užrašytą, pastogėje, ant medinės sijos, 2006 m. aptiko J.Rimšos sūnus Aidas Rimša.

Vartų stulpą, vietos tremtinių rūpesčiu, ženklina atminimo lentelė: šioje sodyboje 1945-46 metais veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos pogrindinė spaustuvė. Du drąsūs patriotai - senųjų sodybos šeimininkų sūnus Jurgis Rimša ir pas juos ūkvedžiu dirbęs Jonas Kulboka čia spausdino laikraštį “Laisvės žvalgas”.

Ūkis ir Modernizacija

Pasak Jurgio Rimšos dukters Onos Rimšaitės-Gilaitienės, ūkis turėjo pieninę (ją susidėję pasistatė keli kaimynai, o sodybos šeimininkas davė žemės statybai). Žemės Juozas Rimša valdė nedaug - apie 18 hektarų, bet moderniam ūkininkavimui elektros prireikė. Todėl patvenkė upeliuką prie sodybos, nuo 1936-ųjų gaminosi elektrą, įsirengė malūną. Tiesa, per potvynius elektros neturėdavo, perkričio nebuvo.

Po karo, kai praėjo melioracija, užtvanką išardė, tinklus iki sodybos nutiesė ir elektrinės nebereikėjo. Buvo ūkyje netgi moderni mėšlidė - pašiūrė, į kurią būsima trąša važiuodavo elektra varomu konvejeriu. Pabuvusi kiek reikia, iš mėšlidės keliavo į laukus “užnugariniu” taku, kad po kiemą kvapai nesklistų. Dabar pašiūrėje - malkinė. Statant namą, čerpės buvo liejamos iš betono čia pat, ūkyje. Dar yra išsaugotos senosios formos. Liko obuolių spaudykla, kluonas, kuriame Rimšynėje po darbų vykdavo vakaruškos. Dažnai prasidėdavo nuo vaidinimų.

Atsiliepimai apie Sodybą

Labai gražiai apie Jūsų sodybą yra atsiliepęs poetas Robertas Keturakis: "Šviesi Menininko ir Žmogaus dvasia gyvena po šia padange, po medžių lajom, po stogu, įspėdama, kas yra laikina ir menka, o kas amžina, išdidu ir gražu". Tai - apie Rimšą kūrėją, skulptorių.

Šiandien sodybai, į kurią prie Smetonos važiuodavo ekskursijos iš Lietuvos ar Latvijos, reikia naujų stogų, langų. Būtų, jei jis pats savaime susitvarkytų. Jį reikia atstatyti, restauruoti, ir tai, pasirodo, tik sodybos šeimininkų rūpestis.

Esu našlė. Sodyboje būnu tik savaitgalį, nes tebedirbu hidroinžiniere Marijampolėje. Turiu ten vieno kambario butuką. Dukra Jurga Būdienė gyvena Vilniuje. Ištekėjusi už matematiko Sigito, ji - mokslų daktarė, dirba Chemijos institute. Su šeima atvažiuoja namo pailsėti. Ūkyje dabar šeimininkauja mano sūnus Andrius su žmona Sonata. Pajamų iš Rimšynės ūkio - tik mokesčiams susimokėti užtenka, o duonai dar ir mano algos prireikia.

tags: #petro #rimsos #sodyba