Vilniaus miesto bendrasis planas (BP), pagal kurį miestas gyvens artimiausius 10-15 metų, buvo patvirtintas Sostinės Tarybos. Bendrajame plane nugulė pagrindinės miesto strateginės kryptys: darnus judumas, patogūs gyvenamieji rajonai, pietinio Vilniaus plėtra.
Ateityje bus daug dėmesio skiriama kokybiškai architektūrai ir urbanistikai - architektūros taisyklių ir gatvių standartų įtvirtinimui. Taip pat bendrajame plane atsispindi „Miestas+“ programos principai - žaliųjų erdvių plėtra, gyvenamųjų rajonų modernizavimas, socialinės infrastruktūros plėtra.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ naują BP rengti pradėjo 2016 metais. Tuo metu jau buvo aišku, kad 2007 m.
Vilniaus miesto strateginio plėtros plano 2021-2030 M. pristatymas
Naujas BP beveik visame mieste numato mažesnius užstatymo intensyvumo reglamentus, nei leido senasis planas. Mišriai naudojamose miesto teritorijose šie rodikliai priartinti prie gyvenamajai statybai būdingų rodiklių, taip užtikrinant ten kokybiškas gyvenimo sąlygas.
Vakarinėje Vilniaus miesto dalyje, tarp Karoliniškių ir Pilaitės rajonų išsidėsčiusi, teritorija pasižymi puikiu pasiekiamumu, kurį užtikrina Vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės pr. gretimybė. Šiaurinėse teritorijos prieigose kuriamas stambus prekybos ir pramogų kompleksas (PC „Vilnius Outlet“), o jo kaimynystėje - Valstybės saugumo departamento teritorija.
Be to, reikšmingu vietovės vystymo veiksniu tampa ne tik šių vietovės ištakas menančių objektų individuali apsauga, bet ir tinkamas integravimas į būsimą teritorijos urbanistinį audinį bei įvaizdį, nes greta intensyvių transporto arterijų ir gamtinių zonų esanti teritorija, savo viduje slepia unikalias kultūros vertybes - Pilaitės dvaro sodybą ir Pilaitės piliavietę, kurioje anksčiau dominavo laikinų garažų bendrijos.
Projektu „Pilaitės Piliakalnio“ kvartalo teritoriją siūloma formuoti kaip trijų skirtingų, bet glaudžiai susietų kaimynijų, atspindinčių daugiasluoksnę vietovės tapatybę (paveldą, istoriją ir gamtą), grupę. Kaimynijų vidinę struktūrą papildo strategiškai išdėstyti funkciniai-kompoziciniai mazgai.
Dominuojančio perimetrinio užstatymo kvartalų audinį paįvairina akcentiniai pastatai ir atviresnės kompozicijos kompleksai. Rišlus susisiekimo erdvių tinklas apima pagrindines gatves (Senosios Pilaitės kelio, J. Budrio, B. Šližio ir Baltynės) ir nuo jų atsišakojančias kitas gatveles bei privažiavimus. Viešojo transporto eismas numatomas išorinėse magistralinėse gatvėse, tačiau galimas ir pagrindinėse vidinėse gatvėse.
Skatinamas miesto dalių daugiafunkciškumas. Vilniaus miestas vis dar jaučia sovietinio planavimo pasekmes, kai vakarinėje miesto dalyje buvo statomi vien būstai, o darbo vietos kurtos centre ir pramonės rajonuose. Vilniui tapus paslaugų, žinių ir aukštųjų technologijų miestu, patogiau gyventi arti darbo vietos ir į jį vykti pėsčiomis ar viešuoju transportu.
Daugiau gyventojų turės galimybę naudotis gyvenimo centre privalumais - toliau keisis Žirmūnai, Naujamiestis, Naujininkai, Savanorių pr. Šiuose rajonuose daugiau paslaugų ir infrastruktūros bus pėsčiomis pasiekiamu atstumu, atsiras daugiau pagal aukštus standartus sutvarkytų želdynų ir kitų viešųjų erdvių.
Visi šie pokyčiai vyks toliau konvertuojant neefektyviai naudojamas degraduojančias gamybines teritorijas plėtrai patraukliose vietose. Miestas bus toliau plėtojamas koncentruojant jį apie viešojo transporto linijas. Taip daugės gyventojų, galinčių viešuoju transportu pasiekti darbo ir paslaugų vietas, augant keleivių srautui atsiras galimybės diegti galingesnę viešojo transporto rūšį.
Senajame BP Senamiesčio teritorijai nebuvo nustatyti jokie konkretūs užstatymo galimybes ribojantys reglamentai, tai reguliavo tik specialieji paveldosauginiai teisės aktai. Naujame BP reglamentuota užstatymo tipologija, intensyvumas, nustatytas vyraujantis ir didžiausias leistinas pastatų aukštis (metrais), kiti reglamentai.
Vilnius buvo ir liks žalias miestas - 48 proc. miesto teritorijos sudaro želdynai ir miškai. Greta gyvenamųjų teritorijų esančius miesto miškus taip pat numatyta pritaikyti rekreacijai. Miesto žaliųjų teritorijų tinklą sudarys miesto parkai, skverai, jungiami alėjų ir kitų žaliųjų jungčių. Želdynai BP yra tiksliai inventorizuoti, aiškios jų ribos ir plotai.
Intensyviai naudojamus želdynus, šiandien esančius privačiuose sklypuose, numatyta išpirkti visuomenės poreikiams ar kitaip užtikrinti jų viešą naudojimą. Mieste tokių teritorijų yra apie 190 ha.
Iki šiol galiojęs BP leido centrinėje miesto dalyje statyti prekybos centrus iki 20 000 kv. m, kitur jų statybos galimybės praktiškai nebuvo ribojamos. Naujas BP numato didesniųjų prekybos centrų statybos galimybę miesto pocentriuose, palei magistralines gatves.
Pagal dabartines Bendrojo plano ir BP koncepcijos gaires, Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis. Miesto pakraščiuose turėtų susiformuoti keli lokalūs centrai, suteikiantys gyventojams kokybiškas paslaugas.
Lokalūs centrai dabartiniame Bendrojo plano (BP) plane, numatyti keli: Vakarų - prie Pilaitės pr. ir Vakarinio aplinkkelio, Šiaurės Vakarų - prie Ukmergės g. ir Vakarinio aplinkkelio, Rytų - Naujojoje Vilnioje, taip pat Žirmūnuose bei Grigiškėse. Tokie centrai skirti sukurti kokybiškas paslaugas atokiau nuo miesto centro.
Vienas iš bendrojo plano tikslų - formuoti kompaktišką Vilniaus miesto centrą. Tai siekiama skatinti efektyviau išnaudoti miesto erdves, ypač - konvertuoti apleistas arba tuštėjančias gamyklines teritorijas.
Visame Naujamiestyje naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas daugiau nei 5 000 kv. m, privalomai turės būti sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą.
Didesnis dėmesys bus skiriamas privataus transporto populiarumo mažinimui: didinamas viešojo transporto pasiekiamumas ir patrauklumas, tiesiami dviračių takai, vystoma elektromobilių dalijimosi sistema. Žvelgiant į dabartinę Vilniaus plėtrą matyti, kad mieste dominuoja du būstų vystymo tipai - daugiabučių statomi pavieniai arba kvartalais arba fragmentiška mažo intensyvumo gyvenamoji statyba su privačiais namais ar nedideliais kotedžais.
Siekiant mažinti miesto drieką būtų verta pagalvoti apie užstatymo intensyvumo didinimą teritorijose greta miesto centro arba greta gero susisiekimo ašių, kur galėtų įsikurti gerai suplanuoti, miesto infrastruktūra aprūpinti kotedžų, sublokuotų aukšto intensyvumo ir mažo aukštingumo namų rajonai už prieinamą kainą. Tai būtų alternatyva naujakuriams norintiems balanso tarp privatumo, gero susisiekimo ir būvimo bendruomenės dalimi.
Pagal naująjį BP, planuojama kompleksinė sovietinių daugiabučių renovacija. Kartu numatomas ir naujas užstatymas, siekiant kurti būsto įvairovę, skatinant pirmuosiuose aukštuose įrengti komercines erdves. Monofunckiškumo atsisakymas padėtų miegamiesiems rajonams įpūsti daugiau gyvybės, dėl to miesto idėjos, numatytos BP ir vykdoma Kaimynijų programa, sveikintinos.
Vystant naują plėtrą periferinėje zonoje, pirmenybę BP numatyta skirti Pilaitės šiaurinei daliai, teritorijai prie Minsko plento ir teritorijoms prie Ukmergės g.
Pagrindiniai Vilniaus miesto bendrojo plano aspektai
Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai Vilniaus miesto bendrojo plano aspektai:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Darnus judumas | Prioritetas teikiamas viešajam transportui, dviračių takams ir pėsčiųjų zonoms. |
| Patogūs gyvenamieji rajonai | Modernizuojama infrastruktūra, plečiamos žaliosios erdvės. |
| Pietinio Vilniaus plėtra | Naujų gyvenamųjų ir komercinių zonų kūrimas pietinėje miesto dalyje. |
| Architektūra ir urbanistika | Aukštų kokybės standartų įtvirtinimas, dėmesys kvartalų savitumui. |
| Žaliosios erdvės | Želdynų ir miškų išsaugojimas, naujų parkų ir skverų kūrimas. |
| Miesto centras | Kompaktiško ir funkcionalaus centro formavimas, apleistų teritorijų konversija. |
| Lokalūs centrai | Kokybiškų paslaugų užtikrinimas atokiau nuo miesto centro (Pilaitė, Naujoji Vilnia, Žirmūnai, Grigiškės). |