Iki šiol mokslui beveik nežinomas Raudžių (Nemunijos) piliakalnis, esantis pietų Skalvoje, dabartinės Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities teritorijoje, netoli Nemuno ir Šešupės santakos, yra svarbus archeologijos, istorijos ir mitologijos paminklas.
Kaliningrado srities žemėlapis, kurioje yra Raudžių (Nemunijos) piliakalnis.
Šiame straipsnyje siekiama pristatyti šį piliakalnį mokslo visuomenei, aptarti prie jo esančių gyvenviečių praeitį ir pabandyti susieti jį su XIII-XIV a. rašytiniais šaltiniais. Apie šį archeologijos paminklą rašyta mažai, tačiau, atkakliau paieškojus, žinių pasisekė aptikti ir XIX a. literatūroje, ir naujausiuose tekstuose.
Intriguojanti rytinė raudžių žūklė
Piliakalnio Istorija ir Tyrinėjimai
Matyt, pirmuoju piliakalnio tyrinėtoju reikia laikyti karo topografą Johaną M. Giūzė (Guise). Žinoma, kad jis 1826-1828 m. vadovavo Prūsijos žemėlapio sudarymui ir kartu fiksavo archeologijos paminklus. Ko gero, tuomet M. Giūzė apžiūrėjo ir Raudžių (Nemunijos) piliakalnį.
Galbūt J. M. Giūzė informacija pasinaudojo tautosakininkas ir etnografas Eduardas Gizevijus (Gisevius). Maždaug 1840 m. jis tyrinėjo gretimas Aukštųjų Eisulių (vok. Obereisseln, rus. Garino) apylinkes ir kartu planavo nueiti „iki Raudžių, kur Šešupės ir Nemuno santakoje buvusi sena tvirtovė, nes ir dabar esą galima matyti apirusį apvalainės formos kalną su dviem eilėmis griovių“.
Naujesnio, 1938-1940 m. skelbto, rytų Prūsijos archeologijos paminklų sąvado sudarytojas H. Kromė piliakalnį vis dėlto užfiksavo. Lietuvių istoriografijoje, perteikdamas Viliaus Kalvaičio surinktą medžiagą, piliakalnio aprašymą 1903 m. pirmasis paskelbė Jonas Basanavičius.
Į šį archeologijos paminklą dėmesį vėl atkreipė Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjai. Skyriuje „Ąžuolynai“ rašoma, kad „Nemuno slėnyje buvo Blocks Berg - piliakalnis (?)“. Pavartoję daugiareikšmį ženklą „kalva, piliakalnis, alkakalnis“, kalną vėl „atrado“ ir žemėlapyje pažymėjo leidinio „Lietuva.
Geografinė Padėtis ir Aprašymas
Piliakalnis įrengtas panaudojant tarsi specialiai tam reikalui gamtos sukurtą kalvą. Jos aukštis nuo jūros lygio minėtuose vokiškuose žemėlapiuose nurodomas 23 ar 22,8 m, o naujausioje lietuviškoje kartografijoje - 21,9 m. Per potvynius užliejamos aplinkinės pievos yra tik maždaug 9 m aukštyje, tad kalnas keliolika metrų pakilęs aukščiau jų.
Pietinėje piliakalnio papėdėje dvi paskutiniąsias kilpas rezga Šešupė. Šiaurėje, 1 km nuo papėdės, mėlynuoja Nemunas. 1,5 km į šiaurės vakarus nuo piliakalnio jis susitinka su Šešupe. Šiaurinėje kalvos papėdėje telkšo kiek užakęs senvaginis ežeras. Tikėtina, kad jį pilėnai naudojo kaip uostą.
Nemuno baseinas, kuriame svarbią vietą užima Raudžių (Nemunijos) piliakalnis.
Žemėlapiuose matyti, kad piliakalnis yra ne visai taisyklingo ovalo formos, į ilgį ištįsęs rytų-vakarų krytimi. Iš kiek lengviau prieinamos rytinės pusės piliavietę saugo nedidelis pirmasis gynybinis pylimas ir griovys. Jie kalną juosia ir iš pietinės pusės. Žengiant iš rytinės pusės toliau, reikėtų stačiu piliakalnio šlaitu pakilti į maždaug 10 m aukštį (apie 20 m nuo jūros lygio).
Hipotezės ir Ryšys su Istoriniais Šaltiniais
Teiginys istoriografijoje, kad čia lokalizuotina apie 1276 m. kryžiuočių pulta skalvių pilis Sassowia, Sassow, vertinamas atsargiai. Keliama kita hipotezė, kad 1360 m. Vokiečių ordinas čia buvo pastatęs Skalvos (Czalwen) pilį, kuri gyvavo neilgai.
Piliakalnio Nuosavybės Klausimai
Vaizdingi gamtos kampeliai eiliniam žmogui dažnai neprieinami. Miške ar prie vandens telkinių jau tapo įprasta atsiremti į užrašą „Privati valda“. Iš tolo grožėtis gali tekti ir piliakalniais - Telšių rajone keletas jų yra iš dalies privatizuoti.
Dalis Varnių seniūnijos Pagirgždūtės k. esančio Pagirgždūčio piliakalnio priklauso ne valstybei, o fiziniam asmeniui. Kaip žinia, privačią nuosavybę gina įstatymai, taigi sklypo savininkas turi teisę pašalinius asmenis išprašyti iš savo valdos.
Tačiau kyla klausimas, ar teisėtai? Anot Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo, Lietuvoje yra daugybė į kultūros paveldo sąrašą įtrauktų, tačiau privatizuotų objektų.
Sąlygos
Nacionalinės žemės tarnybos atstovės Aušros Pociūtės teigimu, sprendimai piliakalnius grąžinti asmenims natūra atkuriant nuosavybės teises į valdytą žemę ir sprendimai piliakalnius privatizuoti negali būti priimti šiais atvejais:
- jei piliakalnis yra įtrauktas į buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą;
- jei piliakalnis yra įtrauktas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą;
- jei piliakalnis patenka į ekologiniu, archeologiniu, rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas;
- jei piliakalnis yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
Klaipėdos Savivaldybės Iššūkiai
Nors Klaipėdos savivaldybės administracija yra parengusi dviejų mieste esančių piliakalnių - Žardės ir Purmalių - tvarkybos projektus, šių kultūros paveldo objektų sutvarkymui trukdo Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jie reikalauja, kad Savivaldybė įregistruotų žemės nuosavybę, suformuodama piliakalnių sklypus.
Pasak S. Budino, „Mūsų, kaip Savivaldybės, tikslas nėra turėti piliakalnį, kaip nuosavybę, mūsų tikslas - juos sutvarkyti“.
KPD Pozicija
KPD Klaipėdos skyriaus vedėja A. Puzonienės teigimu, visiems viešojo administravimo subjektams galioja Seimo patvirtinti teisės aktai. Buvo parengti piliakalnių projektiniai pasiūlymai, rugpjūčio mėnesį teikti paveldosaugos reikalavimams gauti, ir mes, įvertinę pateiktus dokumentus, pasakėme, kad pagal Kultūros ministro patvirtintas paveldo tvarkymo darbų išdavimo sąlygas būtina pateikti nuosavybės dokumentus.
Žardės piliakalnis, kurio tvarkymo projektas susiduria su teisiniais iššūkiais.
Pasak jos, pasitarime ir buvo sprendžiamas klausimas, kaip NŽT gali padėti Savivaldybei. Kartu paveldosaugininkė stebėjosi, kaip per 12 metų Klaipėdos savivaldybė nesurado laiko susitvarkyti nuosavybės dokumentų.
Kalniškės Piliakalnio Pavadinimo Klausimai
Kone kiekvienas Klaipėdos rajono, kaip ir visos Lietuvos, piliakalnis turi po keletą pavadinimų. Ne išimtis - ir šis piliakalnis. Šalia jo stūksantis akmuo su užrašu „Gargždai“ įsimena kone kiekvienam, bent kartą įvažiavusiam į Gargždus.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia išvadas Vyriausybės nustatyta tvarka keičiant gyvenamųjų vietovių pavadinimus, − tuomet jie įtraukiami į valstybės registrą. Tačiau tokie objektai kaip piliakalniai nefigūruoja valstybės registre.
Apibendrinimas
Raudžių (Nemunijos) piliakalnis yra unikalus archeologijos, istorijos ir mitologijos paminklas, tačiau jo nuosavybės klausimai ir tvarkymo iššūkiai kelia susirūpinimą. Svarbu rasti būdus, kaip užtikrinti šio kultūros paveldo objekto apsaugą ir prieinamumą visuomenei, derinant valstybės, savivaldybių ir privačių savininkų interesus.
tags: #piliakalnis #kieno #nuosavybe