Pinigai banke: teisė ar nuosavybė?

Šiame straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar pinigai banke laikomi teise ar nuosavybe, atsižvelgiant į įvairius gyvenimo atvejus, įstatymus ir teismų praktiką Lietuvoje.

Santuokos nutraukimas ir turto padalijimas

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.

1. Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
2. Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
3. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
4. Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
5. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

1. Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
2. Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
3. Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
4. Kalbant apie intelektinę nuosavybę, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
5. Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
6. Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
7. Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis.

Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį.

Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .

LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Bankroto atvejis ir indėlių apsauga

Byloje kilo teisės klausimas, ar finansų maklerio įmonės kliento lėšoms, kurias finansų maklerio įmonė patikėjimo teise laiko banko sąskaitose, taikoma CK 6.56 straipsnio 8 dalyje nustatyta apsauga banko bankroto atveju.

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.

Finansų maklerio įmonė kliento lėšas valdo patikėjimo pagrindais, o klientas nuosavybės teisių į jas nepraranda.

Teismas pripažino, kad ieškovas, neturėdamas nuosavybės teisės į ginčo lėšas, negalėjo jos perduoti atsakovui, nes trečiasis asmuo nebuvo suteikęs ieškovui teisės perduoti nuosavybę į lėšas saugotojui (kredito įstaigai).

Teismas sprendė, kad atsakovo instrukcijoje nurodomas kaupiamosios depozitinės sąskaitos turinys yra panašus į nurodytą CK 6.56 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad FPRĮ 13 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas finansų maklerio įmonės klientų lėšų atskyrimo nuo finansų maklerio įmonės lėšų principas savo turiniu yra analogiškas depozitinės sąskaitos turiniui tiek pagal Antstolių įstatymą, tiek Notariato įstatymą.

Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas likviduojamas AB bankas SNORAS prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys tenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.56 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
2. Kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad CK 6.56 straipsnio 8 dalis taikytina ne bet kokiai depozitinei sąskaitai, o tik tai, kuri atitinka CK 6.56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir į kurią, esant CK 6.56 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, sumokant atitinkamą sumą yra įvykdoma piniginė prievolė.
3. Ieškovas nėra nei notaras, nei bankas, nei kita kredito įstaiga, todėl jo sąskaitai CK 6.56 straipsnio nuostatos nėra taikytinos.

Banko pažymos ir leidimai

Jei reikalingos pažymos ar leidimai, pateikite prašymą savo interneto banke: „Kontaktai“ ‒> „Parašykite mums“ ‒> „Užsakyti pažymą“ ‒> „Pažyma/leidimas apie būsto paskolas“.

Gavę Jūsų pateiktą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą ir notaro kontaktinius duomenis, paruošime pažymą apie turimus įsipareigojimus ir patvirtinsime, kad neprieštaraujame, jog nurodyti įsipareigojimai ir toliau būtų vykdomi taip, kaip numatyta sutartyje (-se).

Taip pat reikia užpildyti nustatytos formos paraišką dėl paskolos perkėlimo vienam iš bendraskolių.

Jei bus priimtas teigiamas sprendimas, paruošime susitarimą prie paskolos sutarties dėl vieno iš bendraskolių išstojimo iš prievolės.

Lizingo sutartis ir santuokos nutraukimas

Jei esate sudarę lizingo sutartį ir po santuokos nutraukimo norėsite pakeisti jos sąlygas, t. y. modifikuoti prievolę iš solidarios (kai esate bendraskoliai ar esate laidavę vienas už kito prievolę) į asmeninę ar vieną prievolėje esantį sutuoktinį pakeisti kitu, tokiu atveju turėsite kreiptis į lizingo bendrovę su atitinkamu prašymu ir gauti sutikimą norimiems pakeitimams atlikti.

Atkreipiame dėmesį, kad, norėdami išvengti dokumentų tikslinimo, santuokos nutraukimo dokumentuose turite teisingai aptarti lizinguojamo turto pasidalijimo klausimą.

Pažymime, kad lizingo sutartimi išperkamas turtas Jums nepriklauso, kol nėra įvykdyti visi įsipareigojimai pagal lizingo sutartį, todėl po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - automobilis ar kita motorinė transporto priemonė, negali būtų priteista Jums asmeninės nuosavybės teise.

Taigi nutraukdami santuoką turite numatyti, kam atiteks turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, įgytos pagal lizingo sutartį, o ne paties turto nuosavybės teisė.

Finansinis turtas ir pensija

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukauptos finansinės lėšos.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, ir III pakopos fonduose kaupiama pensija.

Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų.

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami.

Solidari atsakomybė ir finansiniai sunkumai

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Jei negalite mokėti įmokų sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokią situaciją spręsime individualiai.

Banko sutikimas ir kreditoriaus informavimas

Banko sutikimas yra privalomas, jei nutraukdami santuoką ketinate keisti sudarytos (-ų) kredito sutarties (-čių) sąlygas, t. y.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato vienodą kreditoriaus informavimo procedūrą tiek skiriantis teisme, tiek per notarą, t. y.

Kartu su šiuo pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar ieškinio projektas.

Finansiniai įsipareigojimai ir ištuokos dokumentai

Ištuokos dokumentus reikia pateikti bankui.

Jei turite paskolos sutartį (-čių), reikia nurodyti paskolas suteikusią įstaigą, t. y.

Jei turite lizingo sutartį (-čių), reikia nurodyti lizingo bendrovę, t. y.

Paveldėjimas: informacija įpėdiniams

Informaciją apie Lietuvos Respublikoje mirusį pilietį gauname iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro.

Jei mirtis yra registruota užsienyje arba mirusysis yra užsienio pilietis, turėsite bankui pateikti užsienyje išduoto mirties liudijimo originalą arba notaro patvirtintą kopiją.

Pateikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti ne legalizuoti, bet patvirtinti pažyma apostile (Apostille).

Informaciją (apie visas mirusio asmens turėtas banko sąskaitas, paskolas, vertybinius popierius, pensijų kaupimo sutartis ir kt.) suteikiame per 10 darbo dienų.

Kiekvienas įpėdinis gali pateikti prašymą ir gauti informaciją atskirai nuo kitų įpėdinių.

Atkreipiame dėmesį, kad pažyma įpėdiniui nėra siunčiama paštu ar el.

Informacija apie mirusio asmens turtą ir jo įsipareigojimus taip pat gali būti išduota teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka pagal teismo nutartį, antstolio prašymą ir (ar) pan.

Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie mirusio asmens turtą ir įsipareigojimus nebus teikiama įpėdiniui pateikus tik asmens mirties liudijimą ar kitą dokumentą, pvz.

Jei įpėdiniui reikalingas išrašas iki mirusio asmens dienos, tuomet įpėdinis turi pateikti notaro išduotą liudijimą apie paveldėjimo bylos užvedimą arba notaro paklausimą/prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta, kad įpėdinis turi teisę gauti informaciją apie mirusiojo atliktas operacijos iki mirties datos, ir kartu turi būti nurodomas laikotarpis, už kurį turi būti pateikiamos tokios operacijos bei turi būti nurodytas informacijos gavimo pagrindas (Notariato įstatymo 34 str.) ir gavimo tikslas, t. y. informacija, nurodyta Bankų įstatymo 55 str.

Mirusio artimieji dėl paveldėjimo turi kreiptis į mirusio asmens nuolatinės gyvenamosios šalies paveldėjimo klausimus sprendžiančią instituciją (pvz. Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris išduodamas vadovaujantis ES Reglamentu Nr. 650/2012.

Pateikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti ne legalizuoti, bet patvirtinti pažyma apostile (Apostille).

Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą.

Paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, jeigu mirusysis nepaliko testamento.

Paveldėjimas gali būti priimtas bendra tvarka - tokiu atveju įpėdinis visiškai atsako už mirusiojo kreditinius įsipareigojimus tiek paveldėtu turtu, tiek savo turtu.

Kai kuriais atvejais turto apyrašo sudarymas yra privalomas, pvz., jei įpėdinis yra nepilnametis arba įpėdiniui atstovauja įgaliotas asmuo.

Kitais atvejais apyrašas sudaromas tik paties įpėdinio prašymu.

Turto apyrašą pagal paveldėtojo prašymą sudaro antstolis.

Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą.

Pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Jei pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldi antros eilės įpėdiniai - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Paveldėjimo atsisakyti galima.

Tačiau neįmanoma paveldėti turto, atsisakant mirusio asmens įsipareigojimų.

Tai reiškia, kad, priimdamas palikimą, įpėdinis taip pat bus atsakingas už visus su palikimu susijusius įsipareigojimus.

Jeigu nusprendėte priimti palikimą ir palikimas taip pat apima ir palikėjo įsipareigojimus (pvz.: būsto, vartojimo finansavimo, studijų paskolą, lizingą ar kitą įsipareigojimą bankui), reikėtų pasirūpinti savalaikiu įmokų pagal sutartis mokėjimu, nes jų nemokant laiku mokėjimai nėra nukeliami, jie kaupiasi ir gali susidaryti nemažos sumos, kurias sumokėti vienu kartu gali būti finansiškai sunku.

Ne vėliau kaip per 3 mėnesius po asmens mirties būsimieji paveldėtojai dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, kuris pasirenkamas pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registre nurodytą mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą.

Jei mirusysis buvo apsidraudęs gyvybės draudimu, reikia kreiptis į mirusįjį draudusią draudimo kompaniją.

Svarbu: praėjus 14 dienų po transporto priemonės valdytojo mirties, transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme gali būti sustabdomas.

Paveldėjimo dokumentų originalus (paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, turto pasidalinimo sutartį ir (ar) pan.) ir asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) turite pateikti „Swedbank“, AB ir (ar) „Swedbank lizingas“, UAB.

Jei paveldėjimo dokumentuose nurodyti keli paveldėtojai, atvykti į padalinį turi visi paveldėtojai.

Jei norėsite padengti visą paveldimą įsipareigojimą, reikia pateikti prašymą apie priešlaikinį paskolos ar lizingo dengimą.

Jei ketinate toliau mokėti paskolą ar lizingą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bent vienas iš paveldėtojų turi turėti sąskaitą „Swedbank“, AB.

Pateikus visus dokumentus, pakeisime paskolos ar lizingo gavėją ‒ juo taps paskolą ar lizingą paveldėjęs asmuo.

Remdamiesi paveldėjimo įregistravimo faktu, pakeisime paskolos gavėją ‒ juo taps paskolą paveldėjęs asmuo.

Šiems pakeitimams įforminti bus pasirašomas susitarimas.

Nesėkmingi bankiniai pavedimai

Pasak pašnekovo, Lietuvos banko duomenimis, per metus Lietuvoje įvykdoma daugiau kaip 4 tūkst. nesėkmingų bankinių pavedimų.

Reikėtų bandyti atšaukti pavedimą.

Paprastai tokia paslauga Lietuvos įkainiais kainuoja 10 eurų.

Bankas gali tada tuos pinigus sugrąžinti, jeigu jie dar nėra iškeliavę iš paties banko arba nėra pasiekę gavėjo sąskaitos.

Jei pinigai pasiekė gavėjo sąskaitą, tokiu atveju, tie pinigai jau yra gavėjo nuosavybė ir bankas, jei kažką darys, pažeis nuosavybės teises.

tags: #pinigai #banke #tik #teise #o #ne