Po Antrojo pasaulinio karo, 1944 m. liepos mėnesį, rytinėse Kauno apylinkėse prasidėjo partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams. Dar 1944 m. buvo organizuotas partizaninis pasipriešinimas okupantams.
Didžiosios Kovos Apygarda (DKA)
Lietuvos Laisvės Armijos Vilniaus apygardos 5 rajonas, iki 1945 m. d. Kovos apygarda, vėliau tik DKA, arba LLA Didžiosios Kovos rinktinė (DKR), iki 1945 m. - Žalias Velnias.
DKR - Didžiosios Kovos rinktinė) partizanų kovas yra išleista bene mažiausiai. Infiltravus į apygardos vadovybę jų agentus, kol 1950 m. sunaikino. Organizavus pasipriešinimą, jis buvo palaužtas dar 1947-1948 m. MGB agentų J. A. Markulio-Erelio ir jo statytinio V.
DKA Vadai
- Pranas Jaromskas-Perkūnas (A rinktinės būrys, 1945 m.)
- Jonas Misiūnas-Žalias Velnias
- Kiti vadai (A. Galinis-Juodoji Kaukė, E. Kavaliauskas-Klajūnas, Z. Kacevičius-Genijus)
Svarbūs Įvykiai ir Kovos
1944 m. liepos mėn. Ukmergės apskr. Čiobiškio par. klebonas Liudvikas Puzonas kviečia Musninkų vlsč. Padvarių k. esančius P. pasipriešinimo. Tarp jų buvo ir Jonas Misiūnas. 1944 m. liepos mėn. Musninkų vlsč., Ukmergės apskr., NKVD ir KGB užfiksuotas Žalio Velnio būrys.
1944 m. rugpjūčio 17 d. Martinonių pr. būrys užpuolė Musninkų areštinę, išvadavo suimtuosius ir nušovė du milicininkus. Partizanai DKR dar nepavaldūs. 1944 m. rugpjūčio 29 d. Žaslių vlsč. Skėrių k. nušautas apyl. daržinė, paimta 20 šaukimų į sovietinę armija, paliktas DKA perspėjimas.
Chronologija
1944 m. rugsėjo mėn. Štabo ryšininkė A. asmeniškai kapitono J. Krištaponio, būsimojo rinktinės vado.
1944 m. rugsėjo 3 d. Trakų apskr. N KGB pateko LLA programa. Sužinota, kad DKR organizavo viršila J. Misiūnas, nuo 1944 m. Vladu Marcinauskais bei kitais „plechavičiukais".
1944 m. rugsėjo 4 d. Apšaudyta Gelvonų vlsč. grupė grūdų ruošėjų ir milicininkų.
1944 m. spalio 4 d. 400 partizanų dalinys. Sovietinę Ukmergės apskr. valdžią apėmė panika.
1944 m. spalio 6 d. Kazokiškėse, Vievio vlsč., užpulti sovietinės armijos kareiviai.
1944 m. spalio 9 d. 20 partizanų būrys Vievio vlsč. susidūrė su 27 vyr. leit. kareiviais.
1944 m. spalio 10 d. Gelvonuose pasirodė apie 200 partizanų būrys.
1944 m. spalio 10-11 d. Žaslių vlsč. kariuomenės užkardą. Vienas kareivis žuvo, dar vienas buvo sužeistas. Kareiviai išstatė pasalas. 4 vyrai suimti (tarp jų ir pats vadas B. Vaicekauskas).
1945 m. vasario 4 d. Mūšyje su Musninkų stribais, Pigonių k. žuvo Žalio Velnio žmona Ona Misiūnienė.
1945 m. kovo 27 d. Sunaikintas 5-ios LLA apyl. žuvo DKA štabo viršininkas Jonas Markulis-Vaiduoklis, V. suimtas org. skyriaus viršininkas S. Misiūnas-Senis, V. agitacijos sk. viršininku - E. Petkevičius-Dramblys.
1945 m. balandžio 7 d. Partizanai puolė Balninkus, nukauti 3 stribai.
1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške, Žaslių vis, žuvo 5-osios LLA apyg. vadas vyr. ltn. Kestenis-Serbentas; bat. vadas Zigmas Kacevičius-Genijus sužeistas į kojas. Apygardos vadovavimą perėmė Žalias Velnias.
1946 m. gruodžio 20 d. DKA vadas MGB agentas kpt. įsakymu įteisino DKA pavaldumą J. Markulio BDPS. rinktinės partizanų vadus B. Trakimą-Genelį, L. Kupčiūną-Tigrą P. Klimavičių-Uosį ir kitus; per 1947-1948 m. apgyvendinti Vilniuje, suimti ir nuteisti.
1950 metų lapkričio 25 d. kūną priglaudė Vilniaus Saltoniškių kapinės. B. Lisauskas, jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Vilniaus. plakusi ir šio kovotojo tauri širdis.
Atminties Įamžinimas
1995 m. apie DKA partizanus, pavadinta „Žalio Velnio takais". 1999 m. pasipriešinimą rusų okupacijai Lietuvoje 1944-1946 m. laikotarpiu. kapitalinis istoriko darbas. 1999 m. apie Širvintų r. teritorijoje veikusius kovotojus.
2006 m. „Partizanų muziejus Balninkuose". Apie Giedraičių, Balninkų, Molėtų partizanus 2006 m. surinktą medžiagą paskelbė Jovitas Jankauskas ir Vytautas Simonavičius. Semeliškių, Vievio, dalies Žaslių vlsč. istorines kovas knygoje „Elektrėnai" epizodiškai aprašė Vytautas Mizara.
Lietuvos laisvės kovų sąjūdis atsikūrė1992 04 11. Motiejus Rudys ir Povilas Jočiūnas.
Atsiminimai apie pokario Lietuvos partizanų kovas
Literatūra
- Abromavičius S. Didžioji Kova-K., LPKTS, 1999-440 p.
- Alekna V. Ūžė žalia giria - V., LGGRC, 1999 - 490p.
- Kasparas K. Lietuvos karas - K., LPKTS, 1999 - 622 p.
- Laisvės kovos 1944-1953 metais: Dok. rinkinys./ D. ir A. Kašėta. - K., LPKTS, 1996-626 p.
- Laisvės kovų archyvas /LPKTS, ist. sekcija. - K. 1991-2006 -1. 1-22.
- Strazdas K. Ukmergės krašto laisvės kovų keliais - K., K. Strazdas, 2006 -336 p.
- Trimonienė R. DKA atmintinos vietos, internetinis variantas.
- Anusauskas A. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais.
- Daumantas J. Partizanai. - K.