Pirmasis mūrinis tiltas per Nerį: istorija ir technikos paveldo kūrėjai Lietuvoje

Lietuvos technikos paveldas yra turtingas ir įvairus, apimantis įvairius inžinerinius įrenginius, statinius ir mechanizmus. Jau senaisiais laikais Lietuvoje buvo statomi gynybiniai inžineriniai įrenginiai - piliakalniai, kur buvo ne tik kasami apsauginiai pylimai, pilamos sampilos, renčiamos pilių sienos, bet ir pritaikomi hidrotechnikos pasiekimai - daromos patvankos, apie kurias turime žinių.

Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos tiltų statybos istoriją, pradedant seniausiais tiltais ir baigiant moderniais inžineriniais sprendimais. Taip pat aptarsime žymiausius Lietuvos inžinierius, prisidėjusius prie tiltų ir kitų technikos paveldo objektų kūrimo.

Rašytiniuose šaltiniuose minimi ir tvenkiniai, kūlgrindos, tiltai. Jau seniai valstybių vadovai suprato kultūrinių mainų ir naujų technologijų įdiegimo svarbą. Neveltui Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas kvietėsi įvairių profesijų amatininkus. Lietuvos pilis, tiltus, kelius kartu su vietiniais meistrais statė ir įvairių kraštų amatininkai. Žygimanto Augusto laikais jau veikė pašto kelių sistema, jungusi Lietuvą su svarbiais Vakarų Europos miestais.

Noras išlikti vertė lietuvius statyti ir mūrines pilis, tokias kaip Medininkų, Krėvos, Lydos ar Kauno. Didikams garbės reikalas buvo leisti vaikus į Vakarų Europos universitetus, kuriuose jie be humanitarinių dalykų sėmėsi ir technikos žinių. KKai kurie didikai, pavyzdžiui, Jonušas Radvila atliko net savotiškus karybos praktikos darbus, su Henriku Oraniečiu dalyvaudamas karuose. Ir neveltui Biržų pilis, liudininkų iš užsienio teigimu, panaši į Oranijoje matytą. Biržų pilies, kaip ir kitų pilių statybai buvo sutelktos pajėgos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių kraštų. Svetur dirbdavo ir Lietuvos specialistai.

Praradus valstybę ir valstybingumą, daugelis mūsų technikos paveldo kūrėjų išnyko iš istorijos kaip Lietuvos piliečiai. Daugelį likimas privertė dirbti jau ne Lietuvai, bet ją okupavusioms šalims arba savo genijų skirti naujosioms tėvynėms.

Stanislovas Kerbedis bene mažiausiai žinomas Lietuvoje, nors kilęs iš Lietuvos, projektavęs Lietuvoje geležinkelių tunelius (jie dabar yra oficialūs kultūros paveldo objektai). Tačiau jis gerai žinomas kaip tilto per Nevą SS. Peterburge arba tilto per Vyslą Varšuvoje statytojas. Geležinkelių statybos srityje yra labai daug dirbęs Petras Vileišis su broliais.

Šis žmogus puikiai derino inžinerinius mokslus su humanitariniais, buvo ne tik geras tiltų projektuotojas ir statytojas, bet ir didis kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas. Deja, jo su broliais daugiausia tiltų pastatyta Rusijos imperijoje, už Lietuvos ribų. Jonavoje šalia geležinkelio tilto tebestovi P. Vileišio projektuoto tilto atramų liekanos. Geležinkelio tiltų statyboje pasižymėjo Zigmantas Gozdava Minika (1840-1925), save vadinęs „lietuviu iš miškų glūdumos“, Graikijos premjero AAndriejaus Papandrėjaus senelis. Dalyvavęs 1863 m. sukilime, dirbo Bulgarijoje, Graikijoje, tiesė plentus ir geležinkelius. Graikijos valdžia jam suteikė aukščiausius apdovanojimus.

Kitas lietuvis, Gabrielius Narutavičius, gimęs 1865 m. Brevikiuose (Alsėdžių vlsč.), dirbo elektrotechnikos srityje, statydamas vandens jėgaines Šveicarijoje, 13 metų buvo Ciuricho politechnikumo profesoriumi. Grįžus į Vilnių, 1922 m. E. Totlebenas, fortifikacijos inžinierius, turėjo Kėdainiuose pasistatęs gražius rūmus su parku ir mečete. Buvo pagarsėjęs kaip Rusijos imperijos fortifikatorius. Aleksandro Griškevičiaus kūrinys „Žemaičio garlėkys“ kėlė lietuvių žvilgsnius į erdves.

Nepriklausomos Lietuvos periodas buvo labai trumpas, bet vaisingas. Per 20 metų Kaune dirbo lietuvių ir kitų tautų architektai, kurie atsilikusį Rusijos gubernijos centrą pavertė Lietuvos valstybės modernios architektūros sostine. Čia ir provincijoje dirbo būrys architektų ir inžinierių - V. Landsbergis-Žemkalnis, K. Reisonas, F. Vizbaras, P. Markūnas, M. Songaila, J. Mulokas, A. Funkas, E. Frykas, V. Dubeneckis, A. Gravgrokas, J. Labai daug nuveikta Vakaruose, kur mūsų inžinieriai laisvai pritaikė savo žinias ir sugebėjimus. Reikšmingų darbų sukūrė architektai Edmundas Arbas, Algimantas Bublys, garsus švyturių statytojas Juozas Danys.

Technikos paveldo kūrėjai buvo ir yra ne vien aukštuosius mokslus baigusieji. Mokslo pažanga glaudžiai susijusi su technikos plėtotės galimybėmis, išradyba, naujų technologijų sukūrimu, taip pat naujų gamybos prietaisų bei mašinų gamyba. Vykstant spartiems pokyčiams žmonijos gyvenime ypač svarbu išsaugoti technikos paveldą. Tik jį pažinę galėsime suprasti kūrybinių mokslo žmonių, inžinierių ir liaudies meistrų poveikį žmonijos raidai.

Laiko tėkmėje dalis senosios technikos objektų sunyksta. O juk tai - praeities kartų gamybinės veiklos ir gyvenimo būdo liudytojai, tad privalu išsaugoti juos ateities kartoms. Išlikę liaudies mechanikos ir technikos kūriniai, kitados suvaidinę didelį vaidmenį krašto ekonominiame gyvenime, tebėra reikšmingi ir šiandien.

Žinių apie Lietuvos senovės kelių tiltus randama mažai. Pirmieji lietuviški tiltai paminėti tik apie 1290 m. Livonijos kronikoje. Lietuvos valdovai, rengdamiesi dideliems žygiams, įsakydavo pastatyti tiltus per didžiąsias upes.

Pvz. Paminėtinas Švedijos Karališkoje bibliotekoje saugomas švedų fortifikacijos specialisto generolo majoro grafo Karolio Magnuso Stiuarto dienoraštis, rašytas Švedų karo metu, kuriame yra 1702 m. Piešinyje vaizduojamas arkos pavidalo tiltas, sukonstruotas iš netašytų apvalių rastų, paguldytų ant išilginių sijų. Tilto konstrukcija atremta ant keturių eilių stulpų, o šonuose įrengti turėklai.

Pirmą kartą lietuvių statytus tiltus pamini eiliuotoji Livonijos kronika apie 1290 m. Kryžiuočių žvalgų pranešimuose XIV a. pab. taip pat minimi tiltai. Tiltai buvo statomi ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis aapjuosusių griovių (fosų). Tiltų yra įvairių laikotarpių ir skirtingų konstrukcijų.

Pagal paskirtį skiriami geležinkelio, automobilių kelio, pėsčiųjų tiltai, akvedukai, viadukai, estakados. Pirmieji tiltai Lietuvoje buvo mediniai. Vėliau buvo statomi gelžbetoniniai ir plieniniai. Svarbiausi tilto elementai yra perdangos ir atramos. Atramos būna medinės, akmens mūro arba gelžbetoninės. Pagal perdangos konstrukciją tiltai būna sijiniai, rėminiai, arkiniai, kabantieji ir kkombinuotieji.

Jei upė laivuojama, tiltas per ją statomas arba su reikiamu laisvu patiltės aukščiu, arba varstomasis, kurio vieno ar dviejų tarpatramių perdanga pakeliama, varstoma arba pasukama. Varstomų tiltų Lietuvoje neišliko, tačiau Klaipėdoje yra išlikę pakeliamas Biržos tiltas per Danę ir ppasukamas „grandinių“ tiltas per pilies ir Danės kanalą. Tai vieninteliai tiltai Lietuvoje su išlikusia pakeliama ir pasukama technologine įranga.

Senieji Lietuvos tiltai buvo mediniai. XIX a. vid. buvo pastatytas medinis tiltas per Nevėžį Kėdainiuose (98 m ilgio, 8,5 m pločio). Tuo metu pradėta statyti ir metalinius tiltus. 1858-1862 m. pastatyta daug (20-80 m ilgio) metalinių Sankt-Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiltų. Minėtinas 1862 m. pastatytas sijinis geležinkelio tiltas per Nemuną Kaune (vad. Žaliuoju), turėjęs 7 atramas su kesoniniais pamatais. Jis smarkiai nukentėjo per du pasaulinius karus (1914 m., 1944 m.), bet buvo atstatytas. Paminėtini ir kiti šio laikotarpio tiltai: 1875 m. pastatytas geležinkelio tiltas Šilutėje per Šyšą geležinkelyje Tilžė-Klaipėda, 1892 m. - geležinkelio tiltas per Tenžę geležinkelyje Vilnius-Klaipėda ties Kretinga, 1880 m. - ttiltas per Danės-Akmenos upę kelyje Kretingalė-Smilgynai Klaipėdos r., 1887 m. - tiltas per Miniją Sakučių k., Šilutės r., 1860 m. - Kaišiadorių viadukas ir kiti.

Architektūra ir paskirtimi įdomūs tiltai-užtvankos: Pakruojo dvaro sodyboje arkinis, dolomitinis, pastatytas 1821 m., ir Astravo dvaro sodyboje (Biržų r.) arkinis, raudonų plytų, pastatytas 1860 m. Ilgiausias (570 m ilgio ir 42 m laisvo patilčio aukščio) 1918 m. pastatytas geležinkelio tiltas per Dubysą ties Lyduvėnais (Raseinių r.). 1944 m. jis buvo susprogdintas, o atstatytas jau pirmaisiais ppokario metais. Nepriklausomos Lietuvos laikais daug tiltų pastatyta Lietuvos keliuose. Juos projektavo žymūs inžinieriai V. Rėklaitis, P. Markūnas, P. Vileišis ir kt. Galima paminėti V. Rėklaičio suprojektuotą originalios konstrukcijos sijinį santvarinį tiltą per Mūšą Saločiuose (Pasvalio r.) bei P. M...

Vilniaus tiltų statyba ir gyvavimas atsispindi Vilniaus centriniame pašte šią savaitę atidarytoje parodoje. Joje - H.Kebeikio kolekcijos atvirlaiškiai ir fotografijos tiltų, kurių istorija siekia legendomis apipintus viduramžių laikus.Iš viso H.Kebeikis yra sukaupęs daugiau kaip 7 tūkst. atvirlaiškių ir nuotraukų kolekciją su žymiausių pasaulio tiltų atvaizdais. Nemažai joje - ir Vilniaus tiltų atvaizdų.Jų kolekciją H.Kebeikis, monografijos „Žvilgsnis į Lietuvos tiltus“ autorius, rinko kelis dešimtmečius.78 metų H.Kebeikis apgailestavo, kad parodoje netilpo daugiau kaip 20 tiltų per mažesnes upes - Vilnią, Veržuvą, Baltupį ir kitas - atvaizdai.

Žaliasis tiltas tai labai aktyvų gyvenimą gyventantis ir daug diskusijų keliantis tiltas. Jo istorija gana plačiai aprašoma straipsnyje Vilniaus tiltai. 1386 metais vietoje, kurioje šiuo metu stovi Žaliasis tiltas, pirmą kartą buvo pažymėtas tiltas. 1536 m. buvo pastatytas didelis mūrinis tiltas, vadintas Didžiuoju arba Vilniaus tiltu. 1655 metais jis sudegė, o vietoje jo 1674 m pastatytas naujas. 1766 m atnaujinus tiltą jis buvo nudažytas žaliai, ir taip gavo Žaliojo tilto vardą. Ir tai tik tilto nuotykių pradžia.

Napoleonas tiltą sudegino, miestelėnai atstatė, jis buvo kelis kartus restauruotas. 1984 pastatytas plieninis tiltas, kurį 1915 metais buvo bandyta susprogdinti. Nesėkmingai. Sėkmė, deja, aplankė vokiečius 1944 m. 1952 metais tiltas buvo atstatytas ir papuoštas keturiomis skulptūrų grupėmis, kurios neseniai kėlė aštrias diskusijas.

Pirmasis Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas, ėjęs per Zarasus, Kauną, Marijampolę, buvo nutiestas 1830-1835 m. Viena jo atšaka per Vilkaviškį, Virbalį suko į Karaliaučių, kita per Kalvariją, Suvalkus siekė Varšuvą. Antrasis kelias iš Sankt Peterburgo į Vakarų Europą ėjo per Rygą, o Lietuvoje - per Šiaulius, Tauragę.

Pirmasis geležinkelis LLietuvoje pradėjo veikti 1861 m., kai buvo nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Kaunas-Virbalis, kita jo dalis, ėjusi per Dūkštą-Ignaliną-Švenčionėlius-Pabradę-Vilnių-Lentvarį, baigta tiesti 1862 m. Tuo pat metu buvo pastatyti vieni iš pirmųjų Rusijoje Kauno ir Vilniaus tuneliai. 1862 m. pastatytas 1,28 km ilgio Kauno tunelis tebetarnauja iki šių dienų.

Šiose statybose tarp įvairių projektų autorių aktyviai dalyvavo lietuvis inžinierius S. V. Kerbedis (1810 03 09-1899 04 07). Tai europinio masto mokslininkas, pagarsėjęs ryškiu talentu, tapęs kelių inžinieriumi, tiltų konstruktoriumi bei tiesėju. 1842 m. jis suprojektavo ir vadovavo tilto per Nevą su pasukama suveriamąja dalimi statybai. Kerbedžio tiltu varšuviečių tebevadinamas 1864 m. suprojektuotas ir pastatytas tiltas per Vyslą. Jis suprojektavo tiltus per Lugos ir Dauguvos upes. Vieno didžiausių tuo laiku Europoje Lugos tilto statybos darbai taip pat buvo pavesti S. Kerbedžiui. Nuo 1882 m.

Nors Sankt Peterburgo geležinkelis buvo statomas strateginiais tikslais, tačiau tai buvo Lietuvos geležinkelių kūrimosi užuomazga. Kai kurios stotys (Švenčionėlių, Ignalinos ir kt.) tapo šių miestų ir gyvenviečių formavimosi centrais. Stotys, kaip ir pats geležinkelis, atspindėjo XIX a. Pirmasis siaurojo geležinkelio raidos etapas taip pat yra susijęs su carinės RRusijos imperijos ūkio struktūra. Tačiau 1899 m. sujungus siaurąjį geležinkelį su Sankt Peterburgo-Varšuvos plačiuoju geležinkeliu pagyvėjo ir Lietuvos ūkinis gyvenimas. 1920 m.

Siaurojo geležinkelio statybos etapai atspindi svarbius istorijos įvykius, jis yra daugiasluoksnis kultūros paminklas ir geležinkelių technikos pavyzdys, atspindintis technikos diegimo lygį Lietuvos ūkio struktūrose (žr. Garvežys 1924 m. Siaurojo geležinkelio Biržųstotis pastatyta 1922 m. Išliko kiek vėliau pastatyti plačiojo geležinkelio lokomotyvų depai Vilniuje ir Kaune su garvežių pasukimo ratais ir bėgiais, vedančiais į remonto dirbtuves. Įdomūs tarpukario Lietuvos reliktai - funikulieriai Kaune. Tai vieninteliai tokio tipo technikos įrenginiai Lietuvoje su įdomiais to meto inžineriniais statiniais, sumaniai pritaikytais ir įkomponuotais aplinkoje tiek funkciniu, tiek landšafto architektūros požiūriu.

Jie abu tebeveikiantys, tebėra nepraradę savo pirminės funkcijos ir nepakeitę autentiškos architektūros bei technologinių įrengimų ir šiuo metu teikia autentišką informaciją apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį. Funikulierių stočių pastatai funkcionalizmo stiliaus, juose išlikusi Vokietijos firmos AEG sumontuota technologinė įranga. Statiniai bei įrenginiai darniai įkomponuoti į urbanistinę ir gamtinę aplinką. Ilgiausias ir seniausiai veikiantis Žaliakalnio funikulierius. Jis pradėjo veikti 1931 m. Atstumas tarp stotelių - 150 m, kelionė trunka 15 minučių, jame telpa 35 žmonės. Tebeveikia ir Aleksoto funikulierius, pastatytas 1935 metais.

Su kelių ir geležinkelių tiesimu glaudžiai susijusi tiltų, viadukų statyba.

Kultūros paveldo objektai

Kultūros paveldo objektai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Kilnojamosios kultūros vertybės - senieji automobiliai, motociklai, traktoriai, įvairios žemės ūkio mašinos, kita buitinė technika, įvairūs mechanizmai ir kt. Šis leidinys, skiriamas nekilnojamojo technikos paveldo trumpai apžvalgai, pristato tik svarbiausias nekilnojamąsias vertybes, istoriškai susijusias su geografine vieta, jos kraštovaizdžiu ar gamtinėmis sąlygomis. depai, tuneliai, viadukai, tiltai.

Kiek platesnei - gamybinių statinių ir statinių kompleksų klasei priskirtini gamybiniai-ūkiniai statiniai (malūnai, lentpjūvės, karšyklos-verpyklos, kalvės, aliejinės, kalkinės) bei gamybiniai-pramoniniai statiniai (fabrikai, gamyklos, elektrinės, bravorai, spaustuvės, dirbtuvės, pieninės, sandėliai ir magazinai). Europos paveldo ddienų metu plačiau nekalbėsime apie Lietuvos pramoninį paveldą bei pramoninės architektūros ištakas. Dabartiniu metu bene daugiausia registruotų kultūros vertybių priskirtinos gamybinių-ūkinių statinių grupei. Tai apie 100 malūnų, keletas kalvių, keletas pavienių karšyklų-verpyklų ir lentpjūvių, keletas malūnų-karšyklų-verpyklų ir malūnų-lentpjūvių, malūnas-aliejinė Vilkaviškyje, kalkinė Kuleikių k. (Šiaulių r.).

Nemažai objektų priskiriama transporto statinių klasei. Tai apie 50 tiltų, iš jų keli viadukai, Kauno ir Panerių (Vilniuje) tuneliai, siaurojo geležinkelio kompleksas (iš viso 56 kompleksinės dalys), geležinkelio stoties pastatų kompleksas Klaipėdoje, geležinkelio stotys Jonavoje ir Klaipėdoje, geležinkelio stoties pastatų kompleksas Didžiųjų Šelvių k. (Vilkaviškio r.), serpantinas Pavilnyje (Vilniuje), kelio atkarpa Rumšiškių k. (Kaišiadorių r.), stulpai Merkinėje (Varėnos r.), Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai Kaune, Vilniaus lokomotyvų depas, Aleksoto Dariaus ir Girėno aerodromas su įrangos liekanomis Kaune. Registriniams statinių ir statinių kompleksams priklauso švyturiai, vandens matavimo stotis Smalininkuose (Jurbarko r.), vandens kėlimo stoties kompleksas Uostadvaryje (Šilutės r.), VU observatorijos pastatų ansamblis ((Vilniuje), Ornitologijos stotis Ventės k. (Šilutės r.), nemažai pašto stočių ir užvažiuojamųjų kiemų kompleksų, gaisrinė Šilutėje, spaustuvė Salių k. (Kauno r.), mokyklos statinių kompleksas Kurnėnų k. (Alytaus r.), daugelis sandėlių (Klaipėdoje ir kt.), Neringos fortas ir bastionų kompleksas Klaipėdoje, Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos. Jau kultūros paminklais paskelbtos Raudonės, Medininkų, Biržų pilys bei Klaipėdos pilis ir bastionų kompleksas. Tačiau dar daug nepadaryta, daugybė technikos objektų laukia mūsų ddėmesio ir globos. Reikšminga Lietuvos senųjų kelių ir pirmųjų geležinkelių istorija.

Dar viduramžiais Lietuvos teritorija buvo išraižyta pastovių kelių tinklo. Kai kurių seniausių kelių, kuriuos XIV a. aprašė kryžiuočių žvalgai, atkarpos išliko iki šių dienų. Prekybos keliai jungė Vilnių su Ryga, Karaliaučiumi, Brestu. XV a. Pašto keliai (traktai) Lietuvoje atsirado XVII-XVIII a. Tačiau jie buvo be grindinio, be tiltų, tik išvažinėti ir apsodinti medžiais. Tik XIX a. pirmojoje pusėje pradėti tiesti pirmieji plentai su pylimais ir grindiniu.

Lietuvos kelių tinklas

Lietuvos geležinkelių tinklas

Ši apžvalga leidžia geriau suprasti Lietuvos technikos paveldo svarbą ir jo kūrėjų indėlį į šalies raidą. Išsaugokime ir didžiuokimės savo technikos paveldu!

tags: #pirmasis #murinis #tiltas #per #neries #upe