Intelektinė nuosavybė - tai visų rūšių materialusis ir nematerialusis turtas, kuris pagal nuosavybės teisę priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant valstybę ir savivaldybes) arba keliems savininkams kartu (bendrosios nuosavybės teisė).
Nuosavybė gali būti žmonių pasisavinta iš gamtos (jeigu iki tol ji niekam nepriklausė), gauta iš ekonominės veiklos kaip darbo, gamybos, mainų ir paskirstymo procesų rezultatas, gauta neatlygintinai iš kitų žmonių ar organizacijų (paveldėjimas, dovanojimas), valstybės neatlygintinai (konfiskacija 1, konfiskacija 2) ar už atlygį paimta iš privačių asmenų, taip pat nusikalstamais ir kitais neteisėtais būdais.
Nuosavybės objektai, kurių civilinė apyvarta nėra uždrausta ar apribota, gali būti laisvai parduodami, skolinami, nuomojami, įkeičiami, mainomi, dovanojami, sunaudojami ir sunaikinami savininko valia. Nuosavybė suteikia savininkui ne tik teises, bet ir pareigas: garantuoti savo turto saugų naudojimą, padengti jo išlaikymo išlaidas, mokėti mokesčius (turto apmokestinimas).
Nuosavybė, ypač gamybos veiksnių (kapitalo ir gamybos priemonių, žemės nuosavybė, technologijų pramoninė nuosavybė) yra bet kokios ekonominės sistemos pagrindas, o vergovinėje santvarkoje nuosavybės objektas buvo ir žmogus.
Vyraujantis nuosavybės pobūdis visuomenėje lemia ūkininkavimo formas, pajamų paskirstymą ir žmonių ekonominę gerovę, iš dalies ir teisinę santvarką, nes visuomenė siekia teisinėmis priemonėmis (nuosavybės teisė) apsaugoti esamos ekonominės tvarkos stabilumą.
Pagal formą skiriama privati nuosavybė, kolektyvinė nuosavybė (apima akcinę, kooperatinę nuosavybę, visuomeninę nuosavybę, savivaldybių ir valstybinę nuosavybę) ir mišrioji nuosavybė.
LIETUVOJE pirminės gentinės bendruomenės, kurioje visas genties ar kitos bendruomenės turtas priklausė bendrai visiems jos nariams, bendruomeninė nuosavybė atsirado devintame tūkstantmetyje prieš Kristų ir vyravo iki 4 a. po Kr., kai yrant pirminei gentinei bendruomenei atsirado pavienių žmonių ar šeimų privati žemės, jos dirbimo įrankių, gyvulių nuosavybė.
10-12 a. galutinai susiformavo feodalinė nuosavybė, kurios pagrindinis objektas buvo žemė. 19 a. pabaigoje (gerokai vėliau nei Vakarų Europoje) pradėjo įsigalėti kapitalistinė nuosavybė, pagrįsta kapitalo ir gamybos priemonių valdymu.
1918-40 Lietuvos žemės ūkyje ir amatuose vyravo smulkioji privati nuosavybė, kurios turėjo dauguma šalies gyventojų, dėl to samdomųjų darbininkų buvo palyginti nedaug. Kartu egzistavo ir stambesnė akcinė, valstybinė, kooperatinė, mišrioji nuosavybė (pramonėje, prekyboje, finansuose, transporte).
SSRS okupacijos metais privati nuosavybė buvo oficialiai panaikinta, gyventojai galėjo turėti tik individualią asmeninę nuosavybę (asmeniniai daiktai, pagalbiniai ūkiai) ir negalėjo jos panaudoti pelnui gauti. Ekonominė veikla rėmėsi valstybine nuosavybe, kolūkių nuosavybė buvo vadinama kooperatine, nors jie neatitiko kooperatinės bendrovės požymių.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje per pakankamai trumpą laiką iš naujo suformuota veiksminga privačios nuosavybės sistema privatizavus didžiąją dalį buvusio valstybinio turto ir grąžinus piliečiams išlikusį nekilnojamąjį turtą (įskaitant žemę), kuris jiems priklausė iki 1940.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992), šalies ūkio pagrindas yra privati nuosavybė. Kitos nuosavybės formos - valstybės, savivaldybių (jos savininko funkcijas įgyvendina savivaldybės taryba), kooperatinė, mišrioji nuosavybė.
Intelektinės nuosavybės svarba šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą.
Kiekviena įmonė turi kokio nors tipo intelektinės nuosavybės, todėl efektyvus jos valdymas yra viena iš kertinių dedamųjų norint išlikti konkurencingais. Ar Jūs įvertinate savo turimą intelektinę nuosavybę ir gaunate maksimalius dividendus? Ar patikrinote visas rinkoje esančias Jūsų sukurto unikalaus produkto alternatyvas?
Intelektinės nuosavybės pirminė paskirtis yra tarnauti pardavimams, o ne apsaugoti kažką kas kartais gana sunkiai apibrėžiama, todėl darbas su Jūsų turima intelektine nuosavybe gali sukurti nemažą, o kartais netgi daug didesnę pelno dalį nei kad pirminė jo paskirtis.
Pavyzdžiui naujai sukurtas įrenginys arba programa, kuri yra inovatyvi, palengvinanti gamybą vertinant iš rinkos pusės, įmonei gali būti daug pelningesnė, nei kad to įrenginio arba programos naudojimas pagal tiesioginę paskirtį. Jei jau turima tokia intelektinė nuosavybė, vis dėl to tada reiktų pagalvoti ir apie to turto apsaugą, kurią užtikrinti gali padėti intelektinės nuosavybės apsauga.
Jei jau turima tokia intelektinė nuosavybė, vis dėl to tada reiktų pagalvoti ir apie to turto apsaugą, kurią užtikrinti gali padėti intelektinės nuosavybės apsauga.
Intelektinė nuosavybė kaip informacijos šaltinis
Kiekvienas verslininkas vienu ar kitu įmonės gyvavimo metu susiduria su rimtomis problemomis, kurios jam yra unikalios, tačiau kiti verslininkai toje pačioje, arba kitose šalyse su tuo jau buvo susidūrę ankščiau ir sėkmingai išspręndę, bei dabar turi užpatentavę sprendimą diktuojančią technologiją.
Būtent todėl kartais gali būti naudinga pastudijuoti kokius patentus dizaino, technologijų, prekės ženklų ir kt.
Intelektinė nuosavybė - kodėl ji (ne)kainuoja? Olegas Šurajevas
Intelektinės nuosavybės apsaugos iššūkiai internete
Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybinė-komercinių santykių arena.
Internetas panaikina bet kokius laiko barjerus. Neteisėtas kūrinių, vaizdų ar kompiuterinių programų kopijavimas iš esmės laikomas vagyste ir moraliai netinkamu elgesiu.
Diskusijose apie intelektinę nuosavybę linkstama sutelkti dėmesį ties žala, kuri padaroma neteisėtai atgaminant kūrinius, ir ties teisiniais bei techniniais būdais, kurie galėtų apsunkinti tokį neteisėtą atgaminimą.
Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autoris teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė.
Ar intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Jos tarpusavyje susiję.
Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti. Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti.
Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.
Pagrindinės sąvokos
- Internetas - tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.
- Intelektinė nuosavybė - tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus.
- Interneto tarpininkai - subjektai, užtikrinantys interneto infrastruktūros funkcionavimą, teikiantys interneto prieigos, turinio talpinimo ir perdavimo paslaugas.
- Intelektinės nuosavybės pažeidimas - veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymais saugomos autorinės teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
- Atgaminimas - intelektinės nuosavybės objekto viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtines teises.
Pažeidimai skirstomi į:
- Tiesioginius pažeidimus - kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- Netiesioginius pažeidimus - kai asmuo teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu".
Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. Berno konvencija, TRIPS susitarimas, PINO autorinės teisės sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis.
Svarbiausi tarptautiniai teisės aktai
Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuterines programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją.
1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autorinės teisės sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autorinės teisės apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorinės teisės sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant tą kūrinį padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "Vien tik suteikimas fizinės priemonės, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją". Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.
Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas "pagal pareikalavimą", kai, pavyzdžiui, tinklapyje siūloma parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.
Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisių valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/29/EB dėl autorinės ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 7 straipsnyje.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus / įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai).
Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
ES direktyvos
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorinės teisės ir gretutinių teisių įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas.
Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Teisę kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autoris teisė. Lygiai tokiems pat teisių turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.
Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Tačiau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė.
Renginiai intelektinės nuosavybės tema
Intelektinė nuosavybė - kodėl ji (ne)kainuoja? Olegas Šurajevas
VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre lapkričio 20-ąją dieną įvyko universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuotas seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“. Renginio metu savo sėkmės istorija dalinosi Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė, pristačiusi įmonės patentų portfelio strategiją.
„Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą - didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą, - pasakojo A. Diliautaitė.
- Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose?
„Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais, - aiškino Ž. Kiedaitė.
- Tai - didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piknaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą.
Be verslo atstovų naudingų patarimų renginyje taip pat buvo galima išgirsti ir teisininkų įžvalgas. „Džentelmeniški žodiniai susitarimai neegzistuoja. Pas mus Lietuvoje ir daug kur pasaulyje džentelmenų nėra, - apie intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumą juokavo G. Domkutė.
- Tikrai yra žmonių, kurie pasinaudoja gauta informacija darbo ar paslaugų teikimo metu, būnant valdymo organo nariu ar akcininku.
„Technologijų naudojimas sukelia riziką, skatinančią intelektinės nuosavybės pažeidimus, bet gali ir įgalinti efektyvią jos apsaugą, - teigė J. Kalpokienė.
Seminarą organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą.
tags: #pirmine #intelektine #nuosavybe #background #ip