Filosofai dažnai bandė kurti idealios visuomenės modelius. Apžvelgsime Platono veikalą “Valstybė”.
Platono Filosofiją Formuojančios Aplinkybės
Aristotelio gyvenimas ir filosofinė kūryba (384-322 m. pr. m. e.) sutampa su tuo laikotarpiu, kai graikų valstybės - miestai pergyveno labai sunkią krizę: nepaliaujami tarpusavio karai, politinių partijų vidinės kovos, stiprėjo antagonizmas tarp vergvaldžių ir vergų. Aristotelis buvo vienas is tų filosofų, kuris suprato, kokia rimta yra ekonominė ir politinė krizė.
Valstybės Valdymo Formos
Politines problemas Platonas siejo su etninėmis. Santykius valstybėje lemia jų dorovė. Dorovė yra įgimta sielos savybė. Platonas į savo valstybę žvelgė iš V a. pr. Kr. Perspektyvos.
Klasės Platono Valstybėje
Žmonių suskirstymas į gamintojus, karius ir filosofus valdovus yra paremtas jų prigimtinėmis dvasinėmis savybėmis. Valstybę saugoti ir ją valdyti turi tik tam tikri asmenys. Valdyti turi tie, kurie turi filosofinį pradą; jie privalo valdyti. Valdovai lavinami, gilintis į mokslą, siekia tiesos ir ja vadovaujasi.
Piliečių poreikiais rūpinasi amatininkai. Tai pati žemiausia žmonių kategorija. Ji visuomenei yra reikalinga tikslingam funkcionavimui. Platonas reikalavimus kelia valdančiajai klasei. Valdančiosios klasės vieningumu grindžiama valstybė.
Platono valstybės kulminacija - teisingumo samprata. Teisingumas - tai visuomeninė ir asmeninė dorybė. Valstybė turi rūpintis piliečių psichofizinės struktūros formavimu ir auklėjimu, kad jie būtų geri piliečiai.
Platonas kelia moterų priklausomybės klausimą. Valdančiosios klasės moterys turi būti bendros, nei viena negalės atskirai gyventi su kuriuo nors vyru.
Privati Nuosavybė Platono Valstybėje
Privati nuosavybė paliekama be valstybės kontrolės. Tačiau tai išimtinai valdančiosios klasės privilegija. Pasak Platono, amatininkams tai yra leidžiama, o valdančiajai klasei - ne.
PLATONAS APIE: Formos
Nuosavybės Ribojimai Sargybinių Luomui
Sargybinių luomui privati nuosavybė yra nepaveldimas dalykas, kadangi tai trukdo geram valstybės funkcionavimui. Privati nuosavybė skatina savanaudiškumą ir neleidžia siekti bendrų interesų.
Platono teorija buvo grįsta ne ekonomine, o dvasine ir politine sfera, mistifikuota ir suabsoliutinta, pajungiantį žmogų, kaip įrankį bendram valstybės labui.
Auklėjimas Platono Valstybėje
Valstybė- auklėjimo instituciją. Ji rūšiuoja piliečius pagal gabumus į klases, ugdo valdovus ir filosofus. Valstybė tikrina ir atrenka būsimuosius sargybiniai, kad jie neišsigąstų tikrų kovų. Daug dėmesio skiriama sargybinių, bet ne amatininkų auklėjimui. Valstybės tikslas - diegti mokslų žinias.
Nuosavybė ir Šeima Platono Valstybėje
Privati nuosavybė ir šeima- taip pat veiksniai trukdantys geram valstybės funkcionavimui. Jie tik skatina savanaudiškumą ir neleidžia siekti bendrų interesų.
Platonas savo valstybėje panaikina ir santuoką. Valdančiosios klasės moterys turi būti bendros, nei viena negalės atskirai gyventi su kuriuo nors vyru.
Valstybės Išsigimimo Formos
Platonas numato valstybės išsigimimo formas. Smukimas prasideda nuo nesantaikos tarp valdančiųjų, o tada jau seka chaosas ir demokratijos žlugimas. Anot Platono, pražudanti aistra turtėti veda prie valstybės žlugimo. Valdžia ir turtai neturi būti vienose rankose.
Išvados
Platono idealios valstybės projektai yra reikšmingi politinės teorijos paminklai. Jo idėjos apie teisingumą, dorovę ir valstybės valdymą įkvėpė daugelį mąstytojų. Nors kai kurios jo idėjos, pavyzdžiui, nuosavybės ir šeimos panaikinimas, gali atrodyti radikalios, jos atspindi Platono siekį sukurti idealią visuomenę, kurioje vyrautų darna ir teisingumas.