Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai, prasidėjus šiltesniam metų laikui, balandį-gegužę, vagysčių skaičius išaugo maždaug 38 proc., palyginti su sausio-vasario mėnesiais. Tad svarbu pasirūpinti savo turto saugumu.
Fizinės ir techninės apsaugos įmonės „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas sako galintis tik paliudyti, kad šiltuoju laikotarpiu vagystės iš individualių namų kiemų, daugiabučių laiptinių pastebimai išauga. „GRIFS AG“ statistika rodo, kad sulaikymų kiekvienų metų balandį ir toliau tebesitęsiančiu šiltuoju laikotarpiu išauga daugiau nei penktadaliu, palyginti su prieš tai buvusiais mėnesiais.
Kiekvienais metais vien Lietuvoje užfiksuojama daugiau nei 20 tūkst. vagysčių, o iš jų kas dešimta - įsilaužimas į gyvenamąsias patalpas. Ypač tokie nusikaltimai padažnėja šventiniu laikotarpiu, kai mūsų namai dažniau lieka tušti, o mūsų dėmesys - nukreiptas kitur.
Pastaraisiais metais įsilaužimų ir vagysčių skaičius Jungtinėje Karalystėje išaugo net 20 proc., o žiemos sezonu pastebėtas net 36 proc. didesnis įsilaužėlių aktyvumas.
Anot Ž. Bukausko, šiltuoju laikotarpiu dažniausiu vagių grobiu tampa dviračiai, žoliapjovės, lauko baldai, vaikiški elektromobiliai, paspirtukai, o pastaruosius kelerius metus pasisavinamos net ir sunkiasvorės keraminės lauko kepsninės.
Ž. Bukauskas taip pat pastebi, kad vagys neapsiriboja vieno kiemo aplankymu ir neretai vykdo pakartotinius nusikaltimus tuose pačiuose kvartaluose. Dar vienas paklausus grobis - statybinė įranga ir medžiagos tose vietose, kur žmonės pradeda ar tęsia nuosavo namo statybą. Neretai visiškai neapsaugotoje statybvietėje, dažniausiai pačiame statomame name, paliekama ir brangi įranga, skirta įrengti namo vidų - pavyzdžiui, šildymo katilai, boileriai, kurie tampa vagių taikiniu.
Pasak tyrimo, net 75 proc. apklaustųjų atsisako suplanuotos vagystės, jei gyvenamosiose patalpose išgirsta garsus ar pastebi namo grįžtančius šeimininkus. Kaip rodo Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, kuriuo metu buvo apklausti plėšimus vykdę nusikaltėliai, net 86 proc. plėšikų kaip įmanydami stengiasi išvengti susidūrimo su žmonėmis, į kurių turtą kėsinasi.
Prevencinės priemonės
Ž. Bukauskas sako, kad pastaraisiais metais galima stebėti tendenciją, kad šiltuoju laikotarpiu užklausų dėl būstų apsaugos išauga vidutiniškai 20 proc. Tačiau nepaisant įrengiamos apsaugos, gyventojams pravartu nepamiršti elementarių taisyklių, kad vagysčių pasikėsinimų būtų kuo mažiau.
Policijos departamento atstovas teigia: „Kruopščiai analizuodami kiekvieną apiplėšimo, vagystės, sukčiavimo atvejį, ieškome naujų techninių ir organizacinių priemonių, kaip geriau apsaugoti žmones, jų turtą, kaip gerinti viešųjų paslaugų visuomenei kokybę. Tačiau tiek mūsų, tiek kitų šalių patirtis moko, kad žmonių saugumui užtikrinti labai svarbus ir pačių gyventojų nusikaltimų prevencijos priemonių skatinimas, jų švietimas ir savišvieta. Būtina žinoti būsto saugumą didinančias priemones, pagrindinius saugios kaimynystės principus, tai, kaip derėtų elgtis patekus į vieną ar kitą situaciją“.
„Šiltuoju metu lengvai išnešamo turto vagystės dažniausios nakties metu - prisidengiama ramybės laiku ir tamsa. Todėl pirmas dalykas, kurį rekomenduoju gyventojams - įsirengti judesiui jautrius lauko šviestuvus, staigiai apšviečiančius kuo didesnį gyvenamojo namo lauko plotą. Vagys vengia gerai apšviestų teritorijų. Taip pat tokių, kuriose atsiranda koks nors netikėtas judesys, garsas, galintis atkreipti aplinkinių dėmesį į juos. Antras ne mažiau svarbus prevencijos veiksmas - laikyti lengvai išnešamą turtą patikimai rakinamose, geriausiu atveju, signalizacija apsaugotose patalpose. Šie turto apsaugos veiksmai yra efektyvūs ir mažai kainuojantys“, - pataria specialistas.
Jis priduria, kad turtas, kurio gyventojai neturi galimybės ir noro kas kartą nešti į saugias patalpas, pavyzdžiui, lauko baldus ar kepsnines, gali būti apsaugomas papildomais lauko saugos jutikliais, atlikus tam tikrus techninius pakeitimus jau įrengtoje namų apsaugos sistemoje. Turto apsaugai sustiprinti pravartu įrengti ir vaizdo kameras.
Tiesa, kaip pastebi pašnekovas, vaizdo kameros ne visada leidžia identifikuoti vagystes vykdančius asmenis, nes šie būna su gobtuvais ar pasitelkę kitas maskavimosi priemones, bet kameros suteikia informacijos, kada nusikaltimas galimai įvykdytas, kiek asmenų dalyvavo, kaip jie elgėsi, ką savinosi.
„Vaizdo kameros būna efektyvios tuomet, kai jos fiksuoja ir įtartinų asmenų automobilius, jų judėjimo kryptis. Tokiu atveju vaizdo stebėjimas turi būti nukreiptas ir į gatves, gyvenvietės prieigas. Taip pat kamerų efektyvumas bus kur kas didesnis, kai vaizdo kamerų stebėjimo funkcija yra derinama kartu su aliarmo sistemomis“, - sako Apsaugos departamento vadovas.
Egidijus Adomkaitis teigia: „Nors bendra tendencija rodo, kad būstus turintys žmonės rūpinasi signalizacijomis ar kitomis apsaugos priemonėmis, didžioji jų dalis apie pavojų, nebūdami namuose, nesužinos. Pristatėme išmaniąją saugumo paslaugą, kuri būsto savininkui visą saugumo sistemą leidžia matyti ir kontroliuoti išmaniuoju telefonu, o jei kas nors pasikėsina į namus ar įvyksta vandens nuotėkis, iškyla gaisro pavojus, sistema automatiškai informuoja apie tai saugumo tarnybą. Taigi, net būdamas toli nuo namų, žmogus gali telefone stebėti, kaip veikia namuose sumontuoti detektoriai. Manome, kad šio sprendimo dėka didžiosios dalies su namų saugumu susijusių nelaimių pavyks išvengti ar bent sumažinti jų padaromą žalą“.
JAV atliktų tyrimų duomenimis net 83 proc. įsilaužėlių visada tikrindavo, ar namuose yra įrengta saugumo sistema, pavyzdžiui, signalizacijos, kameros ar kiti saugumo sprendimai. Daugiau nei pusė jų (60 proc.) nuspręsdavo ieškoti kito potencialaus taikinio, jei išsiaiškindavo, jog tokia sistema namuose vis dėlto yra. Išmaniųjų saugumo sistemų naudą patvirtina ir „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
Kartu ekspertas nuramina, kad dabar jas įsigyti, įdiegti ir naudoti yra itin paprasta, todėl nebelieka priežasčių saugumo sistemų namuose neturėti: „Šiandien net pačios kompaktiškiausios kameros gali itin daug. Pavyzdžiui, belaides „Arlo“ kameras galima lengvai sujungti su savo išmaniuoju telefonu ir jame bet kada stebėti kamerų transliuojamą vaizdą. O užfiksavusios bet kokį įtartiną judesį ar triukšmą, kameros pačios išsiunčia įspėjamąjį pranešimą į jūsų išmanųjį telefoną ir pradeda filmuoti.
12 situacijų, kai namų saugumas priklauso ir nuo mūsų pačių
- Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
- Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akutę, durų sklendę.
- Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu ar kitose „slaptose“ vietose.
- Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris.
- Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
- Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.
- Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
- Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją arba išmaniąją apsaugos sistemą, tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.
- Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
- Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
- Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, nes nusikaltėliai dar gali būti neišėję arba slėptis bute. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
- Jeigu jus apvogė ar apgavo nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibudinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.
Lietuvos policija ragina tokiu atveju jokiomis aplinkybėmis patiems neiti į namus, bet sulaukti policijos, o prireikus - palaukti pareigūnų ekipažo pas kaimynus. Kita vertus, policija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno prioritetas turėtų būti maksimalios pastangos išvengti tokių situacijų ir deramai apsisaugoti iki įvykstant galimiems nusikaltimams.
Net jeigu iš namų nesklinda jokie garsai, vidun eiti nepatartina, kad nepanaikintumėte nusikaltėlių paliktų pėdsakų ir nepaliktumėte bereikalingų pėdsakų po savęs“, - įspėja Lietuvos Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Anot R. Matonio, nors policijos darbuotojai nuolat rūpinasi, kad gyventi šalyje būtų kuo saugiau, kiekvienas tiek miesto, tiek kaimo gyventojas turėtų taip pat rūpintis savo užgyventu turtu.
„Dulkėmis ar smėliu užneštas įėjimo takelis, peraugusi kiemo žolė būstą stebintiems įsilaužėliams gali nurodyti, kad namuose nieko nėra. Net tokia smulkmena kaip perpildyta pašto dėžutė gali patvirtinti šį spėjimą. Idealiu atveju būtų gerai turėti jūsų būstą nuolat aplankantį žmogų, kuris tokiomis smulkmenomis pasirūpintų. Šių veiksmų tikslas - sukurti iliuziją, kad namai nėra tušti ir juose nuolat kas nors lankosi bei gyvena. Tokį būstą stebintys vagys, siekdami sumažinti riziką, imsis ramiau atrodančio namo ar buto“, - teigia R.
„Gyventojai dažnai mano, jog paliktos įjungtos šviesos yra namų saugumo garantas išvykus. Vis tik prisiminkite, kad kiaurą parą namuose spiginanti šviesa taip pat gali sukelti įtarimų, kad bandoma kurti iliuziją, jog namai nėra tušti. Kita vertus, naudinga pagalvoti apie automatines šviesas, kurios įsijungia ir išsijungia automatiškai, jūsų iš anksto nustatytu laiku. Taip kuriamas natūralaus gyvenimo ritmo pojūtis ir iš tikrųjų gali pasirodyti, kad namuose verda gyvenimas“, - sako K.