Turto banko funkcijos ir veikla

Prieš 25-erius metus, 1996-ųjų lapkričio 25-ąją, Turto bankas pradėjo savo veiklą. Įmonė specialiu Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu įsteigta, siekiant išspręsti Lietuvą supurčiusios bankų griūties padarinius - tapo neveiksnių žlugusių bankų aktyvų valdytoja.

Akcinė bendrovė Turto bankas buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės iniciatyva, reorganizavus komercinį „Aurabanką“. Naujoji įmonė turėjo susidoroti su neregėto masto bankų griūties, įvykusios 1995-ųjų pabaigoje, padariniais: atsiskaityti su žlugusių bankų kreditoriais ir indėlininkais, už sutartą kainą perpirkti blogas paskolas iš komercinių bankų ir rūpintis tų paskolų atgavimu.

Bankų sistemos susidarymas ir raida

Bankinių operacijų užuomazgų jau buvo senovės Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje. Šventyklos, stambūs pirkliai, iš dalies ir valstybinės žinybos priimdavo saugoti monetas, aukso ir sidabro lydinius, brangenybes, keisdavo monetas, persiųsdavo jas nurodytam adresatui, už dideles palūkanas teikdavo paskolas. Žlugus Romos imperijai bankinės operacijos Europoje beveik visai išnyko. Atsirado pinigų keitėjų profesija, reikalaujanti ypač didelio patyrimo dėl monetų įvairovės ir falsifikuotų monetų gausumo. Be profesionalių keitėjų, pinigų keitimu vertėsi ir auksakaliai.

Iš tokių pinigų keitėjų 12-13 a. atsirado bankininkai (italų kalba banchieri, nuo žodžio banco - stalas, už kurio sėdėjo tokie keitėjai), kurie pradėjo atlikti ir kitas operacijas: priimti saugoti pinigus (monetas), juos persiųsti, teikti paskolas. Pirmieji vidurinių amžių bankai atsirado Lombardijoje. Vidurinių amžių pabaigos istoriniuose šaltiniuose minimi depozitų ir žiro bankai. Pirmieji bankai Italijoje, Nyderlanduose ir kai kuriose kitose šalyse buvo luominiai, skirti pirklių veiklai finansuoti. Bankų kūrimąsi skatino valstybinė valdžia, savo aktais įsteigusi depozitų bankus Barselonoje (1401), Casa di San Giorgia Genujoje (1407), Banco della Piazza di Rialto Venecijoje (1587), Milano (1593), Amsterdamo (1609), Hamburgo (1619), Niurnbergo (1621), Stokholmo (1656, nuo 1668 Švedijos valstybinis bankas), Anglijos banką (1694). Pastarasis turėjo teisę leisti banknotus, kuriuos buvo galima iškeisti į aukso monetas.

Koncentruojantis gamybai ir kapitalui pramonėje, plėtėsi ir bankai. Jungtinėse Amerikos Valstijose 17 a. pabaigoje atsirado pirmieji žemės bankai, teikiantys hipotekinį kreditą, 18 a. pabaigoje - įvairių valstijų nacionaliniai bankai, atliekantys emisijos ir komercinių bankų funkcijas. Vyko bankų koncentracija ir mažų bankų išstūmimas. Komunistinių šalių bankų sistemos buvo kuriamos pagal SSRS bankų sistemos modelį. Nuo 20 a. 8 dešimtmečio vis labiau ryškėjo bankų internacionalizacija. Tarptautinės bankininkystės plėtra lėmė ofšorinės bankininkystės paplitimą finansinių lengvatų rajonuose.

Pagrindinės bankų operacijos

bánkas (it. Banko, kaip ir kitų ūkio subjektų, turto būklę rodo turimi aktyvai (turtas) ir pasyvai (prisiimti įsipareigojimai). Banko aktyvai (banko turtas ir reikalavimai kitiems nuosavybės savininkams) apima: pinigus, lėšas centriniame banke, iždo vekselius, pretenzijas kitoms kredito ir finansų institucijoms, paskolas, skolų vertybinius popierius, nuosavybės vertybinius popierius, materialųjį (įvertintą be amortizacijos ir nusidėvėjimo) ir nematerialųjį turtą, specialiuosius atidėjinius (abejotinoms paskoloms ir jų palūkanoms padengti, kitiems abejotiniems aktyvams). Aktyvų svarbiausią dalį sudaro paskolos (banko paskola).

Atlikdamas pasyvines operacijas bankas kaupia lėšas kreditavimui. Atlikdamas aktyvines operacijas bankas kredituoja savo klientus. Komerciniai bankai gali būti universalieji (atlieka visas pagrindines operacijas; nuo 20 a. pabaigos pastebima bankų universalėjimo tendencija) ir specializuotieji (atlieka tik tam tikras operacijas, aptarnauja tik tam tikrą klientų kategoriją).

Bankų sistemą sudaro tarpusavyje susijusių šalies (regiono) įvairių rūšių bankų bei kitų kredito įstaigų visuma, paprastai organizuojama dviem lygiais: pirmąjį sudaro centrinis bankas, antrąjį - komercinių bankų bei kitų atsiskaitymo ir kredito įstaigų visuma. Įvairių šalių bankų sistemos turi skirtumų.

Banko likvidumas ir pelnas

Banko sugebėjimas laiku ir su mažiausiomis išlaidomis įvykdyti savo įsipareigojimus, tam tikrą banko aktyvų dalį paversti grynaisiais pinigais, kartu išlaikant nominalią tų aktyvų vertę, vadinamas banko likvidumu (Lietuvoje komercinių bankų likvidus turtas negali būti mažesnis kaip 30 % einamųjų įsipareigojimų). Bankas laikomas visiškai likvidžiu, jei turimos likvidžios lėšos (banko atsargos) leidžia padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus.

Banko veiklos bendrųjų pajamų (palūkanų pajamų, komisinių ir paslaugų pajamų, pajamų iš vertybinių popierių ir kitų) ir bendrųjų išlaidų (palūkanų išlaidų, komisinių ir paslaugų išlaidų, operacinių išlaidų, materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo atskaitymų, specialiųjų atidėjinių ir kitų) skirtumas sudaro banko pelną.

Turto banko veiklos kryptys

Priminsime, kad 1994-1996 m. bankrutavo ar buvo likviduoti net 17 bankų, kurie šaliai paliko 272 mln. litų (maždaug 56 mln. eurų to meto kursu) skolą, pradangino daugiau kaip milijardą litų piliečių ir įmonių pinigų. Tarp garsiųjų bylų, su kuriomis yra tekę dirbti Turto banko darbuotojams, - „Sekundės“ bankas ir Gintaro Petriko koncerno EBSW voratinklis.

Laikui bėgant Turto bankui buvo priskiriamos vis naujos funkcijos, jo veikla plėtėsi. Po 1995-ųjų bankų krizės, 1998-aisiais Lietuvą nusiaubė įmonių bankrotai ir Turto bankui buvo patikėta nauja užduotis - išieškoti bankrutavusių įmonių skolas valstybei, rūpintis investicinių akcinių bendrovių likvidavimu, skolų, kurios buvo suteiktos su valstybės garantija išieškojimu.

Prasidėjus Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijonų dalyboms, Turto bankui teko atsakomybė rūpintis netinkamai panaudotų lėšų išieškojimu. Šiuo metu Turto banko Finansinių įsipareigojimų skyrius administruoja 102 skolininkų, kurie netinkamai panaudojo ES struktūrinių fondų lėšas, grąžintinas skolas.

2014 m. Turto bankas patyrė vieną didžiausių virsmų, prie jo buvo prijungtas Valstybės turto fondas, kuris užsiėmė valstybės turto privatizavimu. Turto bankas tapo ne tik įvairiausios kilmės skolų ir įsipareigojimų administratoriumi, bet ir pirmąja šalies centralizuoto valstybės turto valdytoja.

Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto centralizacija baigėsi 2020-aisiais. Šiuo metu Turto bankas valdo 681 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės turto, kurio vertė siekia 467,1 mln. eurų. Perėjus nuo panaudos prie nuomos santykių bei panaudojant lėšas gautas už parduotą valstybei nereikalingą turtą, įmonė įgijo finansinius instrumentus administracinio turto atnaujinimui.

Turto banko ateities vizija

Per artimiausią dešimtmetį Turto bankas siekia suformuoti ir centralizuotai valdyti neperteklinį 481 tūkst. kv. m ploto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto portfelį, kurio ne mažiau nei 85 proc. būtų geros būklės, ne žemesnės nei B energetinio efektyvumo klasės turtas, o vienai darbo vietai tenkantis bendras plotas sudarytų 16 kv. m.

Šiuo metu įmonėje dirba 220 darbuotojų, iš kurių 61 proc. yra moterys, o 42 proc. - vyrai.

tags: #pletros #skyrius #turto #bankas