Turto areštas baudžiamajame procese yra svarbi priemonė, užtikrinanti nukentėjusiųjų interesų apsaugą ir galimą žalos atlyginimą. Šiuo metu Seimas svarsto pataisas, kuriomis siekiama patobulinti teisinį reguliavimą šioje srityje.
Koks yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme procesas?
Seimo iniciatyvos dėl turto arešto
Seimas svarsto grupės parlamentarų teikiamas Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksų pataisas. Šios pataisos parengtos atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros nustatytą teisinio reguliavimo neaiškumą taikant laikino nuosavybės teisės apribojimą.
Viena iš iniciatorių, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pabrėžė, kad susiklosčiusi praktika teisiškai nėra teisinga, kadangi nėra būtina kiekvienu atveju reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese tam, kad nusikalstamu būdu užvaldytas turtas būtų grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui.
Pagrindiniai siūlymai:
- Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektu Nr. XIVP-3715 siūloma nustatyti, kad prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti.
- Civilinio proceso kodekso pataisų projektu Nr. XIVP-3716 siūloma nustatyti, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą arba šis turtas areštuojamas ar paimamas.
Numatoma, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Baudžiamojo proceso kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą šių lėšų konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota.
Po pateikimo projektams pritarė 98, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 11 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Teismų praktika
Byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2024 m. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. prašymą dėl turto arešto panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-511-729/2018 R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė - 26 paros arešto.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Taip pat nutarta, kad 2018 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro Dariaus Aleknos priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl šio turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas nuteistojo R. K.
Turto arešto tvarka
Siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas. Turtas areštuojamas motyvuotu nutarimu, laikantis 1952 straipsnyje nustatytų taisyklių.
Tais atvejais, kai areštuojant turtą visiškai apribojama nuosavybės teisė į turtą ir jis perduodamas saugoti ar administruoti kitiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis turtas, areštuojamas turtas aprašomas laikantis šio kodekso 189, 191, 197 ir 198 straipsniuose išdėstytų taisyklių.
Priėmęs nutarimą dėl turto arešto pareigūnas turi imtis priemonių, kad dėl turto arešto nebūtų padaryta žalos turtui, ir išspręsti areštuoto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą.
Svarbūs aspektai:
- Tais atvejais, kai turtas areštuojamas visiškai apribojant nuosavybės teisę į turtą (uždraudžiant turtu disponuoti, naudotis ir jį valdyti), areštuotas turtas iš savininko yra paimamas.
- Tais atvejais, kai areštuojamas turtas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmens, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, turto dalis.
- Jei dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
- Tais atvejais, kai areštuojamos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės jų bendra vertė, jei nutarime nėra nustatyta kitaip.
Lietuvos regionų žemėlapis
tags: #pranesimas #apie #turto #aresta #baudziamojo #poveikio