Kaip Pripažinti Nuosavybės Teisę Į Įmonę Lietuvoje

Nuosavybė, paprastais žodžiais tariant, yra objektas(-ai), priklausantys kažkam. Remiantis šia taisykle, nuosavybė nėra apribota tik fiziniais daiktais: ji taip pat apima, pavyzdžiui, bendrovės akcijas, intelektinę nuosavybę (pvz. prekės ženklai) ir socialinio draudimo išmokas. Tačiau, kaip pripažinti nuosavybės teisę į įmonę Lietuvoje? Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius aspektus, susijusius su šiuo klausimu.

Nuosavybės Teisės Samprata Ir Prigimtinė Esmė

Šiuolaikinės teisės sampratos esmė atskleidžiama per subjektinių teisių ir pareigų vienovę. Šis santykis nulemtas individų išlikimo ir klestėjimo poreikių. Iš asmens nuosavybė gali būti paimta dėl visuomenės interesų ir vadovaujantis įstatymu. Tai nėra baigtinis sąrašas: ar viešasis interesas yra teisėtas, nustatoma kiekvienu atveju.

Nuosavybės teisė - tai viena pagrindinių žmogaus teisių, jo egzistencijos, gyvenimo pilnatvės bei kokybės, saviraiškos ir realaus įgyvendinimo to, ką apima žodis „laisvė“, pagrindas. Įmonės, įgydami nuosavybę, formuojasi kaip laisvos asmenybės, t.y. turėdami savo turtą, jie tampa nepriklausomi nuo kitų subjektų valios.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymai įtvirtina šias nuosavybės teises, o ne jas nustato. Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas.

Šis teiginys patvirtina nuostatą, jog nuosavybė yra prigimtinis reiškinys, t.y. įgimta žmonių bendruomenės egzistavimo prielaida, kuri yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas. Šis subjektas skatina asmenis investuoti į įvairius objektus statybą. Tokiu būdu iškyla nuosavybės teisės įgijimo problema.

Nuosavybės Teisės Ribojimai

Nors nuosavybės teisė yra konstituciškai ginama, ji nėra neribota. Net jei nuosavybės paėmimas vykdomas dėl visuomenės interesų, jis taip pat turi būti proporcingas - tai reiškia, kad priemonė turi atitikti tikslą ir neviršyti to, kas reikalinga jį pasiekti. Tokiu atveju valstybė paprastai turi pareigą atlyginti paveiktos nuosavybės savininkui.

Savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su tomis teisėmis įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Valstybės taikomas priemones Europos žmogaus teisių teismas kontroliuoja remdamasis proporcingumo reikalavimu.

Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjo sprendimus apibrėžiant „visuomenės interesus“, nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas „visuomenės interesais“ net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.

Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankais nuosavybės teisės objektais. Tokiu būdu, šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šių objektų savininkų nuosavybės teisės gynimo ribas.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Teisių ir pareigų įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.

Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir atitinkamai įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokių prievolių, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisių į tą turtą neturi.

Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinių šios teisės įgijimo pagrindų, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Šios teisės ir pareigos apimtis priklauso nuo šios teisės įgijimo pagrindo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. nurodo nuosavybės teisės įgijimo būdus. Prie išvestinių nuosavybės teisės pagrindų, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu. Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą.

Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinių statinių grupei, nuosavybės teisę galima įgyti valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą.

Su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu į teismą gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą. Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitos, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nuostatos.

Taip pat nuosavybės teisę galima įgyti į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.

Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą. Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.

Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą.

Teismų Praktika

Teismų praktika šioje srityje yra svarbi, nes ji padeda aiškinti įstatymų nuostatas ir nustatyti, kaip jos turėtų būti taikomos konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-317-611/2016 nagrinėjo nuosavybės teisių pripažinimo pagal preliminariąją sutartį klausimus, kai statytojas bankrutavo. Ši byla yra svarbi, nes ji atskleidžia teismų požiūrį į nuosavybės teisės įgijimo momentą ir kreditorių teisių gynimą bankroto procese.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės pagal preliminariąją sutartį atsiradimo momentą bei galimybę kreditoriui keisti savo teisių gynimo būdą patvirtinus jo finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė V. R. ieškiniu prašė teismo CK 1.80 straipsnio, 1.138 straipsnio 1, 2, 5 punktų, 4.48 straipsnio, 6.147 straipsnio ir 6.401 straipsnio pagrindais pripažinti, kad ji įgijo nuosavybės teisę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaikinti 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo ir varžytynių akto Nr. 1 dalis dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perleidimo ab initio, taikyti restituciją pinigais, priteisiant jai iš atsakovės UAB „Smėliakalnis“ 200 000 Lt (57 924 Eur), 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą specialų nuosavybės teisės įgijimo būdą, padarė išvadą, kad ieškovė, sumokėjusi visą sutartą būsto pirkimo kainą, tačiau sutarties vykdymui nutrūkus dėl pardavėjos BUAB „BSI kompanija“ bankroto, įgijo nuosavybės teisę į Butą dar iki BUAB „BSI kompanija“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas pripažino ieškovės nuosavybės teisę į Butą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus iš esmės dėl to, kad ji per vėlai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal Preliminariąją sutartį ieškovei nuosavybės teisė į Butą turėjo pereiti jo dar net nebaigus statyti, taip pat netinkamai įvertino ieškovės sąžiningumą, padarė klaidingą prielaidą, jog tenkinus ieškinį ieškovė įgytų nuosavybės teisę į svetimą (UAB „Smėliakalnis“ sukurtą) turtą.

Ši byla parodo, kad teismų praktika yra dinamiška ir gali keistis priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Todėl, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į įmonę, svarbu atsižvelgti į naujausius teismų sprendimus ir kvalifikuotų teisininkų konsultacijas.

Tai nėra baigtinis sąrašas: ar viešasis interesas yra teisėtas, nustatoma kiekvienu atveju. Pavyzdžiui, Tre Traktörer Aktiebolag prieš Švediją byloje valdžios institucijos atšaukė leidimą parduoti alų, vyną ir įvairius alkoholinius gėrimus iš pareiškėjo (restoraną valdanti įmonė) dėl netinkamo ekonominio valdymo ir aplaidžios buhalterijos.

Teisė į nuosavybę yra glaudžiai susijusi su asmens laisve. Karų metu iš aukų ne tik atimamos gyvybės, bet ir jų turtas. Pirmas žmogaus teisių katalogas - 1948 m.

Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimas į įmonę yra kompleksinis procesas, reikalaujantis atidaus įstatymų laikymosi ir teisinės analizės. Svarbu atsižvelgti į nuosavybės teisės ribojimus, įgijimo būdus ir teismų praktiką, kad būtų užtikrintas teisėtas ir pagrįstas nuosavybės teisių pripažinimas.

tags: #prase #pripazinti #nuosavybes #teise #i #imone