Lietuvos teismai kasmet išnagrinėja daugybę bylų, tarp kurių - prašymai dėl leidimų išdavimo. Vienas iš tokių dažnų atvejų - prašymas leisti įkeisti turtą, ypač kai tai susiję su šeimos interesais ir nepilnamečiais vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime, kada toks leidimas reikalingas, kaip jį gauti ir kokie aspektai yra svarbūs teismui priimant sprendimą.
Lietuvos teismai per metus išnagrinėja daugiau kaip 200 tūkst. bylų, bet didžiausio dėmesio sulaukiančios baudžiamosios bylos sudaro mažiau nei dešimtadalį teismų sprendžiamų klausimų. Leidimų išdavimas - vienas tokių darbų, kuriuos teismai per metus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių.
Dalis žmonių, pirmą kartą su teismu susiduria prireikus teismo leidimo. Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, prašymai dėl leidimų paveldėjimo procedūroms taikyti ir kt. Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą.
Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai. Taip pat teismo leidimai yra reikalingi parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį nepilnamečiui, neveiksniam asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas.
Kada Reikalingas Teismo Leidimas?
Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių.
Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu.
Nors galima priskaičiuoti beveik 30 atvejų, kai teismas svarsto leidimo išdavimo klausimus, tačiau dažniausiai tenka spręsti, ar leisti pirkti, parduoti, nuomoti šeimos turtą (šeimos gyvenamąją patalpą), sudaryti kitus šio turto sandorius tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro daugiau kaip 80 proc.
Kas yra šeimos turtas?
Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams - tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Pavyzdys 1: šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės.
Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.
Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje.
Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.
Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą, vaiko tėvai, norėdami perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, įkeisti turtą bankui ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą, turi kreiptis į teismą įrodydami, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeista. Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.
Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu.
Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. T.y. jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto. Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.
LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas.
Šeimos Turtas
Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą.
Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas.
Dažnos Klaidos
Pasitaiko atvejų, kai prašoma išduoti teismo leidimą kito nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, pvz., parduoti / įkeisti žemės sklypą, kitą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.
Labai dažni atvejai, kai aplinkybė, kad dėl šeimos turto sandorio sudarymo nebus pažeistos vaikų teisės, įrodinėjama pareiškėjų tėvų ar kitų giminaičių rašytiniais sutikimais leisti šeimai apsigyventi jų būste.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą - gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams, t. y.
Kaip Gauti Teismo Leidimą?
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti, gali kreiptis dėl leidimo į teismą. Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.
Proceso Tvarka ir Terminas
Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d. d. Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d.
Kreipimosi Vieta
Prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate.
Kada Teismas Gali Neišduoti Leidimo?
Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas, t. y.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan., t. y.
Ką Daryti Atsisakymo Atveju?
Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama.
Ar galima kreiptis elektroniniu būdu?
Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.
Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip gali atrodyti prašymas teismui dėl leidimo įkeisti turtą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl prašymo turinys gali skirtis priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
| Skyrius | Informacija |
|---|---|
| Teismas | Nurodomas teismas, į kurį kreipiamasi (pagal gyvenamąją vietą) |
| Pareiškėjas | Vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, kontaktiniai duomenys |
| Suinteresuoti asmenys | Informacija apie kitus šeimos narius, ypač nepilnamečius vaikus |
| Prašymo esmė | Aiškiai išdėstomas prašymas leisti įkeisti konkretų turtą |
| Pagrindimas | Argumentai, kodėl įkeitimas yra būtinas ir kaip bus užtikrintos vaikų teisės |
| Pridedami dokumentai | Santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, turto nuosavybės dokumentai, sutikimai (jei yra) |
Atminkite, kad teismo leidimas - tai svarbi procedūra, užtikrinanti visų šeimos narių teisių apsaugą.