Nepaisant sudėtingos transporto įmonių licencijavimo tvarkos ir reikalavimų transporto įmonės vadovo profesinei kvalifikacijai, krovinis vežimas Lietuvoje yra viena populiariausių komercinės veiklos rūšių. Tačiau tai labai rizikinga veiklos rūšis, nes vežėjas įsipareigoja nugabenti vertybes į paskirties vietą.
Ši tema Lietuvoje dar nesusilaukė didelio dėmesio, todėl autorė, specializuodamasi transporto teisės srityje, pasirinko šią temą baigiamajam magistro darbui. Darbo objektu pasirinkti teisės aktai, reglamentuojantys krovinis gabenimą keliais ir teismų praktika. Daug dėmesio darbe skiriama Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinis vežimo keliais sutarties konvencijai (toliau - CMR konvencija), nes šia konvencija siekiama suvienodinti teisinį reguliavimą krovinis vežimo srityje.
Pavojingų krovinių ženklai
Krovinio Vežimo Teisinis Reglamentavimas
Nacionaliniai Teisės Aktai
Sudarant sandorius dėl krovinio vežimo keliais transportu, nacionaliniai teisės aktai bus taikomi esant vietiniams vežimams - vežimams, vykdomiems šalies teritorijoje, nekertant valstybinės sienos (Kelių transporto kodekso 9 str.). Tokiu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau - CK arba Civilinis kodeksas) bei Lietuvos Kelių transporto kodeksas (toliau - KTK arba Kelių transporto kodeksas).
Iš esmės Lietuvos teisės aktai nustato panašias krovinis vežimo taisykles kaip ir CMR konvencija, o vežėjo atsakomybės ribojimo klausimu KTK 46 str. 5 d. tiesiogiai nukreipia į minėtą konvenciją. Transporto veiklos pagrindų įstatymas reglamentuoja Lietuvos transporto viešojo administravimo, vežėjų (operatorių) ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus, saugaus eismo užtikrinimo ir kitus su transporto veikla susijusius santykius reglamentavimo pagrindus (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 str.).
Tarptautiniai Teisės Aktai: CMR Konvencija
Tarptautinio krovinis vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) yra pagrindinis šaltinis, reguliuojantis tarptautinį krovinis vežimą keliais. Svarbu atskleisti jos taikymo atvejus.
Norint nustatyti, ar konkretiems teisiniams santykiams bus taikoma CMR konvencija, būtina patikrinti, ar yra toks sąlygų visetas, t.y. ar (konvencijos 1 str. 1 d.):
- Vežimo sutartis sudaryta raštu;
- Yra tarptautinis vežimas (t.y. bent viena iš vežimo ašalių yra skirtingose valstybėse);
- Vežimas vykdomas už atlyginimą;
- Vežimas vykdomas keliais transporto priemonėmis.
Jei nustatytos šias sąlygas, bus būtina taikoma CMR konvencija ir šalys negali susitarti dėl taikytinos teisės. Be to, Konvencijoje yra ir dar du atvejai, kai Konvencija gali būti taikoma: 1) jei transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu, oro transportu, ir krovinys iš transporto priemonės yra neperkraunamas; 2) kai šalys susitarė, jog vežimo santykiams taikys CMR konvenciją.
Konvencijoje imperatyviai nurodyta, kad ji netaikoma, esant vežimams, vykdomiems pagal tarptautines paašto konvencijas, palaikų vežimui, buksto apstatymo vežimui persikraustant (Konvencijos 1 str. 4 d.). CMR konvencija numato ypatingas taisykles, kurių nenustato joks kitas teisės aktas.
Kiti svarbūs tarptautiniai susitarimai:
- Tarpvalstybiniai susitarimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.
- 1970 m. Europos susitarimas dėl personalo, dirbančio transporto priemonėse, vykdančiose tarptautiniais marašrutais, darbo (AETR), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1996 m.
- 1975 m. Muitinės konvencija dėl tarptautinio pervežimo su TIR knygelėmis, kurios dalyvė Lietuva yra nuo 1993 m.
Krovinio Vežimo Sutartis
LR Civilinio kodekso 6.808 str. apibrėžia, kad vežimo sutartimi viena ašalis (vežėjas) įsipareigoja pagal kitos ašalies (siuntėjo) pavedimą nugabenti krovinį į tam tikrą punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Ši sąvoka detalizuota specialiame teisės akte - Lietuvos kelių transporto kodekse: krovinis (prekės, produkcijos, iškasenos, atliekos, siuntos, konteineris ir kiti daiktai) vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis (Kelių transporto kodekso 26 str. 1 d.).
Siekiant geriau suprasti šio darbo tyrimo dalyką, reikėtų jį atriboti nuo kitų krovinis vežimo rūšių. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str. numatytos vežims rūšys pagal objektą - geležinkelis, kelis, jūra, oro ir vidaus vandens transportas. Svarbu atsižvelgti į šiam pervežimo objektui taikytinas normas.
Pervežimus galima skirstyti pagal transportavimo būdą - pervežimai sausumos, vandens, oro transportu. Pagal vežimo teritoriją vežimai gali būti vidaus ir tarptautiniai. Vidaus vežimai - tokie vežimai, kai kelis transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarptautiniai vežimai - kai kelis transporto priemonė kerta valstybės sieną (Kelių transporto kodekso 9 str.).
Konsensualinė ar Realinė Sutartis?
Lietuvos Respublikos teisės aktuose suformuluotos krovinis vežimo sutarties sąvokos provokuoja diskusijas - ar vežimo sutartis yra konsensualinė, ar realinė? Kaip žinia, konsensualine sutartis laikoma tuomet, kai ašalims teisės ir pareigos atsiranda nuo susitarimo momento. Konsensualiniam sandoriui sudaryti pakanka tik ašalims suderintos valios pareiškimo įstatymo nustatyta forma. Tuo tarpu realinė sutartis laikoma sudaryta tik nuo tam tikrs veiksmų atlikimo (daikts perdavimo, prisijungimo prie elektros tinkls ir kt.).
Analizuojant LR Civilinio kodekso 6.808 str. 1 d., susidaro prielaida teigti, jog vežimo sutartis yra realinė, t.y. vežėjo pareigs atsiradimas siejamas su krovinio jam perdavimu (...vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti...). Perdavus krovinį vežėjui, pastarajam asmeniui, taip pat jam tenka visa su krovinio išsaugojimu susijusi atsakomybę. Tačiau yra ir priešingų nuomonių.
Civiliniame kodekse atsidūrė ši nuostata dėl Lietuvos kaip valstybės istorijos, kuri nulėmė ir teisės raidą. Anksčiau krovinis vežimo teisinis santykis klausimus reglamentavo ne civilinės, o administracinės teisės aktai. Už transporto priemonės nepateikimą vežėjui grėsė administracinė bauda, o ne netesybos. Pervežėjo atsisakymą priimti užsakymą dėl to, kad šalys nesutaria dėl pervežimo sąlygs, galima buvo apsksti bendra administracine tvarka.
Tačiau CMR konvencija nesieja sutarties galiojimo su faktiniu krovinio priėmimu. Svarbiausia yra ašalims valia, ašalims susitarimas. Krovinio vežimo sutarties ašalis (siuntėjas) privalo aiaškiai išreikšti savo valių, inspiruoti sutarties sudarymų. Tuomet vyksta derybos, yra pasirašoma sutartis, kuria vežėjas įsipareigoja pervežti krovinį, o siuntėjas - apmokėti už pervežimą. Krovinio perdavimas toli gražu dar neįvyko, o vežimo sutarties ašalys jau yra susijusios abipusėmis prievolėmis.
Atsiduriame teisiaikai nelogiaškoje situacijoje. Transporto priemonės pateikimas yra viena svarbiausios vežimo sutarties dalis, t.y. jei nebus pateikta transporto priemonė, niekada neįvyks pervežimas; o norint užsakyti transporto priemonę, reikia susitarti su vežėju dėl visų pervežimo sąlygs, t.y. - sudaryti vežimo sutartį. Pateikti argumentai sudaro prielaidų teigti, jog vežimo sutartis yra konsensualinė. Vežimo sutarties konsensualumą lemia civilinis teisinis santykis specifika. Beveik visuotinai šiai nuomonei pritariama vakars valstybis praktikoje.
Sutartis Trečiojo Asmens Naudai
Krovinio vežimo sutartis gali būti sudaryta ir trečiojo asmens naudai. Pavyzdžiui, krovinio pardavėjas sudaro sutartį su vežėju, nurodydamas ašiam pristatyti krovinį pirkėjui. Tačiau šios teisės ir pareigos įpareigoja tik sutartį sudariusius asmenis, t.y. sutarties ašalis. Šis principas yra pažeidžiamas Civilinio kodekso 6.191 str., kai sutartis yra sudaroma trečiojo asmens naudai.
Krovinio gavėjas įgyja teisę reikauti iš vežėjo krovinio perdavimo, pateikus krovinio vežimo dokumentus, taip pat tam tikrais atvejais turi teisę duoti nurodymus vežėjui (CMR konvencijos 12, 13 str.; Vokietijos Federacijos Prekybos kodekso 421 str. 1 d. bei 418 str. 2 d. 2 pastraipų). Taigi, iš krovinio vežimo sutarties, sudarytos tarp krovinio pardavėjo ir vežėjo, kyla teisės ir pareigos ir krovinio gavėjui.
Krovinio gabenimas
Krovinio Vežimo Sutarties Dalykas
Krovinio vežimo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias suteikia vežėjas gabendamas krovinį. Vežant įprastus krovinius, kuriems nereikia ypatingų pervežimo sąlygs (vežant paprasta transporto priemone su tentu), vežėjo pareigos apsiriboja tik krovinio pervežimu ir pristatymu tinkamam gavėjui.
Tačiau vežant tokius krovinius kaip paašto siuntos, mirusisjs palaikai, gyvi gyvkūnai, pavojingi kroviniai ir pan., vežėjas privalo atitikti tam tikrus reikalavimus kiekvienai tokis krovini grupei vežti, turi papildoms pareigs - rūpintis kroviniu. CMR konvencija vis gi yra taikoma pervežant kai kuriuos padidintos rizikos objektus, tokius kaip gyvi gyvkūnai ir pavojingi kroviniai.
Specialūs Kroviniai
Paašto Siuntos
Paašto siunts gabenimą reglamentuoja Pasaulinė paašto konvencija, Paašto siuntinys reglamentas, Pasaulinės paašto sąjungos bendrasis reglamentas bei Lietuvos Respublikos Paašto įstatymas. Lietuvos Respublikos paašto įstatymo 7 str. 4 d. numatyta, jog paašto siuntos vežamos paašto ar pasiuntinis paslaugs teikėjo arba kits vežėjo, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis.
Už paašto siuntos praradimų, visiaškų išplėšimą ar visiaškų sugadinimą Pasaulinėje paašto konvencijoje numatytos kompensacijos, kurias smulkiau reglamentuoja Paašto siuntinys reglamentas. Kompensacijos apskaičiuojamos pasitelkiant SDR vienetus.
Mirusiųjų Palaikai
Mirusiųjų palaiks vežimo klausimus Lietuvoje reglamentuoja 2003 m. lapkričio 3 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-634 dėl taisyklių dėl žmonių, sergančių pavojingomis užkrečiamomis ligs, palaiks vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo. Europos mastu palaiks pervežimą reglamentuoja tokie tarptautiniai susitarimai kaip 1938 m. birželio 01 d. įsigaliojęs Berlyno susitarimas; 1975 m. gegužės 2 d.
Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose yra nustatytos panašios taisyklės palaiks vežimams. Pervežant mirusiojo palaikus, turi būti pateikiamas specialus dokumentas - mirusiojo pasas , išduotas kompetentingos institucijos. Palaikai turi būti patalpinti į metalinį karstą, kuris - į kitą medinį. Teisės aktai numato ir karsto užsandarinimo priemones - varžtai ir metalinės juostos. Berlyno susitarimo 4 str. numato, jog karstas negali būti atidarytas anksčiau nei po vieneris metų.
Perkraustymas
Norint verstis tarptautine perkraus...
Civilinių Teisių Gynimo Būdai
CK 1 knygos 138 straipsnyje yra pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos taiko teismas, sąrašas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Pvz., ginant nuosavybės teises galima prašyti pripažinti nuosavybės teisę, pareikšti vindikacinį arba negatorinį reikalavimą.
- Pripažindamas tais teises.
- Atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
- Užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.
- Priteisdamas įvykdyti pareigą natūra.
- Nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį.
- Išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius).
- Pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 str. 4 dalyje numatytais atvejais.
- Kitais įstatymų nustatytais būdais.
Alternatyvūs Ginčų Sprendimo Būdai
Visuomeninės ginčų nagrinėjimo procedūros vadinamos alternatyviais ginčų sprendimo būdais.
- Arbitražas - 1996 LR komercinio arbitražo įst.
- Ginčo perdavimas spręsti šalių pasirinktam ekspertui.
- Šalių sutaikinimo procedūra, kurios tikslas pasiekti, kad šalys ginčą baigtų taikos susitarimu; atlikti sutaikinimo procedūrą gali šalių pasirinktas asmuo, teisėjas ar kitas valstybės pareigūnas.
Teisė į teisminę gynybą - viena pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta 1950 11 04 Europos žmogaus teisių ir pagr. laisvių apsaugos konvencijoje (6str.). Ji reiškia, kad visus ginčus dėl teisės turi spręsti teismas.
tags: #pretenzija #vezejams #del #sugadinto #turto