Prezidento pasirašytas mažosios renovacijos įstatymas: kas naujo?

Daugiabučių namų gyventojai šiuo metu kaip niekada suinteresuoti kuo greičiau atlikti būsto renovaciją, mat pakilusios energijos kainos verčia taupyti ir ieškoti būdų, kaip mažinti sąskaitas už šildymą.

Dar praėjusių metų pavasarį Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai. Pagal ją iki 2050 m. Įgyvendinant šį tikslą siekiama modernizuoti 440 tūkst. pastatų. Vizija graži - kuo daugiau renovuotų pastatų, tuo mažiau energijos jie sunaudos.

Strategija: valstybė numačiusi kas metus modernizuoti 1 tūkst. daugiabučių, bet pagal šiemet skirtą paramos sumą lėšų pakaks tik 165 namams. Nerimą kelia informacija, kad gruodį ketinama priimti maždaug 165 paraiškas ir tam skirti apie 100 mln. eurų. Palyginkime: praėjusiais metais buvo pasirašyta 316 sutarčių už 175 mln. eurų. Taigi paramos dydis žymiai mažėja“, - nurodė M.

Vis dėlto tik gruodį planuojamas paskelbti kvietimas teikti paraiškas, kaip ir maža finansavimo apimtis tikrai neprisideda prie 2021 m. Vyriausybės patvirtintos ilgalaikės renovacijos strategijos ir joje numatytų tikslų įgyvendinimo.

„Kiek su kolegomis pakalbu, visoje Lietuvoje yra namų, kurių gyventojai jau ryžosi renovuoti namus, bet kvietimų teikti paraiškas nėra. Kaip tada valstybė įgyvendins savo ambicingus planus? Juk jei pateiks tuos kvietimus, dabar visi susigrūs į vieną vietą, o tada, kai daug namų vienu metu nori renovuotis, kyla ir kitų bėdų. Nelieka projektuotojų, rangovų tenka laukti eilėse.

Anot pašnekovo, susidomėjimas atlikti didžiąją daugiabučių namų renovaciją šiuo metu yra vidutinis. „Gyventojams nerimą kelia neapibrėžtumas ir augantys reikalavimai pasiekti A arba B energijos efektyvumo klasę, taip pat augančios rangos darbų kainos, kurios didina paskolos įmokų dydžius“, - apie tai, kad ne tik vėluojantys kvietimai paramai gauti, bet ir augančios darbų kainos sulaiko dalį gyventojų nuo renovacijos, aiškino M.

Dabar gyventojai skatinami imtis mažosios renovacijos, kuri apima tik šilumos mazgo sutvarkymą. „Mažosios renovacijos programoje nenumatyta kreditavimo mechanizmo, o tai reiškia, kad gyventojai turi finansuoti projektą savo lėšomis ir laukti išlaidų dalies kompensacijos. Šis veiksnys žymiai apsunkina galimybes dalyvauti šioje programoje. Be to, mažoji renovacija negali atstoti viso daugiabučio namo sutvarkymo, kadangi ją atlikus sutaupoma tik 15-20 proc. išlaidų. Didžioji renovacija prisideda prie mažiausiai 40 proc. išlaidų sutaupymo.

Specialistas nesiryžo vertinti, ar valstybės dabar remiama mažoji renovacija turi įtakos gyventojams atsisakyti visos renovacijos.

APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė aiškino, kad kvietimas atnaujinti daugiabučius namus planuojamas skelbti 100 mln. eurų investicijoms. „Vyriausybė jau pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimams, todėl artimiausiu metu planuojamas skelbti kvietimas teikti paraiškas atnaujinti daugiabučius namus. Planuojama, kad 2022 m. galbūt bus pateikta apie 165 paraiškas, o 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais bus paskelbtas kvietimas A klasei, kuriam, planuojama, bus pateikta apie 860 projektų, o gegužės ir birželio mėnesiais paskelbtame kvietime laukiama apie 2 565 projektų“, - planus vardijo E.

Ji nurodė, kad 2020-2021 m. kvietime buvo pateiktos 785 paraiškos investicijoms už daugiau nei 435 mln. eurų. Pasak APVA atstovės, Vyriausybė mažajai renovacijai yra numačiusi 4 mln. eurų. Šiuo metu paraiškas pateikė 80 daugiabučių namų, ir jų bendra prašoma suma šilumos sistemos tvarkymo darbams kompensuoti siekia 3,2 mln. „Planuojama kvietimo pabaiga yra 2023 m. liepa, arba kol užteks lėšų valstybės paramai“, - apie mažąją renovaciją kalbėjo E.

„Kauno diena“ Aplinkos ministerijos prašė pakomentuoti, kodėl vėluoja kvietimai paramai gauti, kodėl skirta suma, kuri leidžia renovuoti gerokai mažiau daugiabučių namų, nei buvo planuota Vyriausybės strategijoje.

„Vienas svarbiausių pakeitimų - keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Parama nuo šiol skiriama, kai pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė. Taip pat išplečiamas valstybės paramos mokėjimo būdų sąrašas numatant galimybę butų ir kitų patalpų savininkams suteikti paramą projektų parengimo ir įgyvendinimo techninei daliai per kelis etapus išmokant 30 proc. avansą. Bus finansuojamas investicinių planų tikslinimas. Nuo šiol esą bus galima taikyti įvairius mokėjimo būdus - avansinio mokėjimo, sąskaitų apmokėjimo ir kompensavimo. Numatyta galimybė už projekto ar jo dalies parengimo techninės priežiūros paslaugas mokėjimus atlikti projekto administratoriui. Investicijų planai bus rengiami ir teikiami Aplinkos projektų valdymo agentūrai per informacinę sistemą APVIS. Be to, valstybės parama bus teikiama ne tik investicijų planams parengti, bet ir jiems tikslinti.

Pagal Aprašą finansuojama veikla - privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau vartoti energiją.

Pagal Aprašą galimi pareiškėjai - privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys visus 2.2 papunkčio reikalavimus:

• Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoti ir jos teritorijoje veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kurie yra galutiniai energijos vartotojai, t. y. tie, kurie įsigyja energiją savo reikmėms;
• nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje;
• pagal Statistikos departamento ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 red.) - įmonės, nepriklausančios klasifikacijai C - apdirbamoji gamyba;
• pareiškėjai, neteikiantys viešųjų interesų atitinkančių paslaugų (toliau - VIAP) elektros energetikos sektoriuje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje, ir negaunantys VIAP lengvatos.

Projektas vykdomas be partnerių.

Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma - dotacija.

Pagal Aprašo veiklą Nr. 9.3.1. „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“ projektams įgyvendinti skiriama iki 5 000 000 (penkių milijonų) eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Pagal Aprašą projektui teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje. Finansavimas skiriamas kaip valstybės pagalba, kuri teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį „Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms“. Maksimalus dotacijos dydis vienam pareiškėjui, vertinant ir susijusias įmones, yra 1 500 000 mln. eurų. Projektui skirtų finansavimo išlaidų suma - valstybės pagalba - išmokama pagal projekto finansavimo sutartyje nustatytą finansavimo intensyvumą.

Finansavimo suma pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 38 straipsnį:

• neviršija 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai parama teikiama didelėms įmonėms;
• neviršija 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai parama teikiama vidutinėms įmonėms;
• neviršija 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai parama teikiama mažoms ir labai mažoms įmonėms.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo:

• atitinkančios Bendrojo bendrosios išimties reglamento 38 straipsnio a papunktį, kuriame nurodyta, kad jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;
• visais kitais atvejais investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su energijos vartojimo efektyvumu susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas. Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti;
• naujai (nenaudotai) apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įrangai įdiegti, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau vartoti energiją;
• projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamos lėšos, ši dalis turi būti finansuojama pareiškėjo lėšomis.

Netinkamos finansuoti išlaidos:

• išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio galutinės energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu;
• saulės ir (ar) vėjo elektrinių (elektros gamybai) įsigijimo ir (ar) įrengimo išlaidos;
• išlaidos, susijusios su pastatų (renovacija) modernizavimu, išskyrus energijos efektyvumo didinimo priemones, susijusias su šildymo (vėsinimo) ir (ar) karšto vandens inžinerinių sistemų, vėdinimo ir (ar) rekuperacijos sistemų ir (ar) apšvietimo sistemų modernizavimu;
• išlaidos, kurios apmokėtos ar priimtas sprendimas jas apmokėti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų lėšų;
• įrangos, įrenginių ir kito turto lizingo (išperkamosios nuomos) išlaidos;
• paskolos suteikimas ar grąžinimas, palūkanos už gautą paskolą;
• išlaidos, kai pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM), sąskaitos faktūros, prekių, paslaugų pirkimo-pardavimo kvitai už išlaidas išrašyti ir (ar) apmokėti ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) arba ne pareiškėjo nuosavomis lėšomis;
• išlaidos, kai neišrašytos (nepateiktos) PVM sąskaitos faktūros ar prekių, paslaugų pirkimo-pardavimo kvitai;
• pirkimo ir (ar) importo PVM, kurį pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę susigrąžinti (atskaityti);
• išlaidos, susijusios su projekto dokumentacijos parengimu, projekto vykdymu ir (ar) technine priežiūra, dokumentacijos atidavimu kitoms institucijoms pagal teisės aktų reikalavimus;
• išlaidos, patirtos užsienio valstybėje ir apmokėtos ne per finansų įstaigą;
• nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo išlaidos;
• baudos ir bylinėjimosi išlaidos;
• naudotos (ne naujos) įrangos įsigijimo išlaidos;
• sutarčių administravimo mokesčiai;
• sąskaitos už patirtas išlaidas, išrašytos ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) vardu, išskyrus, kai pareiškėjai yra bendraturčiai.

Projektų atranką Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) atlieka tęstinės atrankos būdu, t. y. PĮP priimami, kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (5 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios;

Reikalavimai PĮP nurodomi kvietime.

Projekto parengtumui taikomi šie reikalavimai (su PĮP teikiami dokumentai ir informacija):

• Pareiškėjas turi būti atlikęs privalomą energijos vartojimo auditą, audito ataskaita turi būti parengta ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo Agentūrai dienos. Dotacija gaunama tik vieną kartą įgyvendintoms energijos efektyvumo priemonėms, įdiegtoms įrangos gyvavimo laikotarpiu.
• Pareiškėjas pateikia energijos vartojimo audito ataskaitą.
• Pareiškėjas nurodo energijos vartojimo audite nustatytas ir planuojamas įdiegti priemones ir prognozuojamą sutaupyti energijos kiekį MWh. Energijos turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 10 MWh/m. Nepasiekus šio kriterijaus, dotacija neteikiama ir privalo būti grąžinta (jei buvo suteikta).
• Pareiškėjas pateikia įgaliojimą jam atstovauti, jei pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus: pateikti PĮP, mokėjimo prašymą apmokėti išlaidas ir pan.).
• Pareiškėjas pateikia smulkiojo ar vidutinio verslo statuso deklaraciją, jei pareiškėjas yra maža arba vidutinė įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje, arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė (t. y. juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, pateiktos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), kuri patvirtina, kad įmonė neturi smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso, ir informaciją apie susijusių įmonių sąrašą.

Pareiškėjo įmonės dydis vertinamas pagal Reglamento 651/2014 I priedą. Jei pareiškėjas teiks smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją (pasirenkamas vienas iš būdų): kovo 26 d. įsakymu Nr. Pareiškėjas pateikia dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkos kainas ir kita).

Pareiškėjas pateikia kitus Agentūros kvietime nurodytus dokumentus.

PĮP nurodyti duomenys, jei nėra Agentūros paklausimo, po PĮP pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir (ar) kitus dokumentus. Kilus įtarimų, kad pareiškėjas neįvykdė teisės aktų reikalavimų ir minimų leidimų, sutikimų, pritarimų ir (ar) kitų dokumentų nėra gavęs, Agentūra turi teisę prašyti pareiškėjo juos pateikti.

Dotacija gali būti išmokama dalimis (visi tarpiniai mokėjimai negali sudaryti daugiau nei 80 proc., likę 20 proc. išmokami įgyvendinus projektą) arba iš karto, įdiegus energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas priemones, padedančias efektyviau vartoti energiją.

Vertinami tik tie energijos sutaupymai, kurie atitinka 2.8 papunktyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas, renovacijos (modernizavimo), išskyrus energijos efektyvumo didinimo priemones, susijusias su šildymo (vėsinimo) ir (ar) karšto vandens inžinerinių sistemų, vėdinimo ir (ar) rekuperacijos sistemų ir (ar) apšvietimo sistemų) modernizavimu, sutaupymai nevertinami.

Agentūra gali patikrinti dokumentus, įrodančius pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, naudodamasi prieinamomis duomenų bazėmis ir registrais; jeigu tokiai patikrai Agentūros funkcinių galimybių nepakanka ir (ar) jos laikinai neužtikrinamos, pareiškėjas Agentūros prašymu privalo pateikti dokumentus.

Pagal Aprašą, finansavimas projektui neskiriamas, jeigu pareiškėjas yra įtrauktas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiamą fizinių ir (arba) juridinių asmenų, turinčių sąsajų su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą.

Gautų PĮP vertinimą Agentūra atlieka per 30 darbo dienų.

Atlikus PĮP vertinimą, sprendimas skirti finansavimą įforminamas Agentūros direktoriaus įsakymu, skirtas finansavimas skelbiamas Teisės aktų registre. Skelbiamoje informacijoje nurodomi pareiškėjai, pareiškėjų (įmonių) kodai, projektų numeriai, skirtos dotacijos dydis.

Agentūros direktoriaus įsakymu skyrus finansavimą, pareiškėjas bet kuriuo metu turi teisę jo atsisakyti. Apie finansavimo atsisakymą pareiškėjas informuoja Agentūrą pateikdamas prašymą per APVIS, nurodydamas atsisakymo aplinkybes ir (ar) priežastis, kurių nebuvo galima numatyti teikiant ir vertinant paraišką. Pareiškėjas išmokėtas lėšas privalo grąžinti per 10 darbo dienų.

Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinus finansavimą, Agentūra per 30 darbo dienų su pareiškėju suderina ir pasirašo projekto finansavimo sutartį. Projekto įgyvendinimo pradžios data laikoma projekto finansavimo sutarties įsigaliojimo diena.

Projektų įgyvendinimo reikalavimai:

• Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Agentūra pareiškėjo prašymu gali jį pratęsti neviršydama pusės nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio dėl objektyvių nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti pateikdamas PĮP. Priėmusi sprendimą dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, Agentūra apie priimtą sprendimą per 10 darbo dienų informuoja pareiškėją per APVIS.
• Bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis, įskaitant jo pratęsimą, negali būti ilgesnis kaip 27 mėnesiai.

Pareiškėjai, įgyvendinę projektus, privalo įrengti informacinę lentą (joje turi būti Aplinkos ministerijos ir Agentūros logotipai, nurodytas projekto pavadinimas, kad projektas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis, projekto užbaigim...

tags: #prezidente #pasirase #mazosios #renovacijos #istatymas