Priešgaisrinė sauga daugiabučiuose namuose: gyventojų atmintinė

Tragedija Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje, kuomet dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o trisdešimt šeimų neteko namų, daugelį privertė susimąstyti, ar jų name tinkamai užtikrinama gaisro ir sprogimų prevencija. Gaisrai, kylantys butuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams.

Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dauguma jų įsikūrę dar sovietmečiu statytuose pastatuose, kai dėmesys buvo kreipiamas ne į kokybę, bet į kiekybę, ir galiojo visai kiti statybos reglamentai. Dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato ir gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisykles naujiems statiniams, o sovietmečiu statytiems daugiabučiams šios taisyklės negalioja.

Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius.

Pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai

Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.

Svarbiausi reikalavimai, kurių būtina laikytis:

• Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
• Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.
• Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
• Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.

Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes. Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.

Draudžiamos medžiagos

„Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti,“ - teigia A.

Elektros instaliacija

Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių).

Saugus elgesys su elektra - svarbus gaisrų prevencijos elementas. Šaltinis: ugniagesiams.lt

Vėdinimo sistemos ir jų priežiūra

Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti. Pasak A. Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu.

Gaisrinės kopėčios ir evakuacija

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. "Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo.

Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja. Specialistas stebisi tokiu požiūriu: „Vagys ateina per laptines, patenka per stogą ar pakyla liftu. Juk dėl to šių dalykų neatsisakome. Tiesiog saugome savo turtą. O gaisrinės kopėčios prasideda bent pora metrų nuo žemės, jos veda ant stogo, liukai ant stogo rakinami.

Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai.

A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo). Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele).

Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y.

Gaisrinis vandentiekis (sausvamzdis)

Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti. Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse.

Priešgaisrinė priežiūra ir patikrinimai

Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai.

„Per 2014 m. pirmą pusmetį atliktas 26 aukštuminių gyvenamųjų namų (kuriuose altitudė nuo privažiavimo iki viršutinio aukšto grindų viršija 26,5 m) planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis.

Taip pat pareigūnai Vilniuje patikrino 326 gyvenamųjų namų (neauštuminių) bendrųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad visi yra nesaugūs negalima, kadangi pažeidimų pobūdžiai skiriasi. Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.

Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga.

Ką daryti kilus gaisrui?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas primena, kad gaisro metu naudotis liftu draudžiama, nes, dingus elektrai, tai galėtų būti mirtini spąstai. Taip pat nereikia grįžti į degantį pastatą pasiimti dokumentų ar kitų asmeninių daiktų ir, žinoma, laiku sureaguoti į kilusį gaisrą padeda autonominiai dūmų detektoriai - jie privalo būti įrengti kiekvienuose namuose.

Specialistas akcentuoja, ką daryti, jeigu jūsų ar kaimynų namuose kiltų gaisras:

• Jeigu gaisras kyla jūsų bute, svarbiausia - kuo skubiau išeiti iš degančio buto ir uždaryti duris, kad dūmai neplistų į laiptinę. Išėjus į saugią vietą, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus ir perspėti kaimynus.
• Jeigu gaisras kilo ne jūsų bute ir laiptinė yra labai uždūminta, geriausia likti bute, sandariai uždaryti duris, eiti į balkoną ar prie atviro lango ir šauktis pagalbos. Dėmesį galima atkreipti mojuojant ryškiu audeklu ar pan.

Apie evakavimąsi pasikalbėkite su savo šeima, susitarkite, kaip elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų įprastą išėjimą, išlipsite per langą, išeisite į balkoną, paskirkite susitikimo vietą lauke.

Pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai statybos ir planavimo procese

• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.
• Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.
• Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.
• Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai.
• Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.
• Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika.
• Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.
• Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Reikalavimai visuomeniniams pastatams:

• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, >4,5 m aukščio.
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis.
• Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
• Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
• Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.
• Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui. Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.
• Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.
• Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai.
• Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai.
• Pirties ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, sprinkleriai prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir užtikrinant 0,12 l/s kv. m vandens tiekimo intensyvumą, lapuočių mediena, ventiliacija, atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų ir evakuacijos kelių.
• Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio.
• Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai.
• Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m.
• Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m.
• Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.

tags: #priesgaisrines #saugos #daugiabuciu #namu #gyventojams #tamburas