Pavyzdys: Priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu

Šiame straipsnyje pateikiamas pavyzdys, kaip galėtų atrodyti priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Straipsnyje remiamasi konkrečia civiline byla, kurioje nagrinėjami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Svarbu: Pateiktas pavyzdys yra tik informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojamas kaip tiesioginis teisinis patarimas. Kiekviena situacija yra unikali, todėl būtina kreiptis į kvalifikuotą teisininką, kuris įvertins konkrečias aplinkybes ir padės parengti tinkamus dokumentus.

I. Ginčo esmė

Civilinė byla Nr. e2A-1107-253/2020 buvo išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti dukters E. M. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir nustatyti bendravimo tvarką su vaiku.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdo bendravimo tvarkos, kelia konfliktus vaiko akivaizdoje, todėl dukters gyvenamoji vieta keistina, nes neatitinka vaiko interesų. Ieškovės manymu, dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes tai labiausiai atitiks dukters interesus. Dukrai pradėjus gyventi su atsakovu paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių dukra negali gyventi pas atsakovą, nes yra pažeidžiami jos interesai.

Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, prašydamas pakeisti teismo patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

II. Atsakovo (tėvo) priešieškinio reikalavimai

Atsakovas priešieškiniu teismo prašė:

1. Pakeisti taikos sutarties punktus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priteisiant iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo 10 dienos.
2. Pakeisti punktus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovo siūlomu būdu:
   • Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su viena nakvyne, pasiimdama nepilnametį vaiką šeštadienį 10.00 val. iš nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama sekmadienį iki 18.00 val. į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
   • Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku nelyginių savaičių trečiadienį pasiimdama nepilnametį vaiką iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindama iki 20.00 val. į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
   • Neporiniais metais ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmą dieną. Vaikas paimamas šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžinamas šv. Kalėdų pirmą dieną 19.00 val. Likusį šv. Kalėdų laiką vaikas praleidžia su atsakovu.
   • Poriniais metais ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Likusį šv. Kūčių, šv. Kalėdų laiką vaikas praleidžia su atsakovu.
   • Neporiniais metais ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Velykų pirmą dieną. Vaikas paimamas 10.00 val. iš nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19.00 val. į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Likusį šv. Velykų laiką vaikas praleidžia su atsakovu.
   • Poriniais metais ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Velykų antrą dieną. Vaikas paimamas 10.00 val. iš nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas 19.00 val. į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Likusį šv. Velykų laiką vaikas praleidžia su atsakovu.
   • Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Ieškovė informuoja atsakovą apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos.
   • Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Atsakovas informuoja ieškovę apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos.
   • Sutapus šalių kasmetinių atostogų laikui, teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku įgauna tas iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą apie savo kasmetinių atostogų laiką.
   • Ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia Motinos dieną - pirmą gegužės sekmadienį nuo 10.00 val. iki pirmadienio ryto 9.00 val. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val. iki pirmadienio ryto 9.00 val.
   • Neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą - nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki 19.00 val. Poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą - nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki 19.00 val.
   • Atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia savo gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia savo gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
   • Atsakovas prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant.
   • Šioje tvarkoje nurodytas vasaros atostogų laikas nustatomas pagal Švietimo ministerijos skelbiamą atostogų laiką konkrečiais ugdymo metais, jeigu jis nėra pakeistas nepilnamečio vaiko lankomos ugdymo įstaigos direktoriaus įsakymu.
   • Šalys įsipareigoja elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų apie nepilnamečio vaiko išvežimą atostogų iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti kito iš tėvų galimybes susisiekti su nepilnamečiu vaiku; šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo pranešimo gavimo parengti visus turimus nepilnamečiam reikalingus dokumentus (pasą, notariškai patvirtintą sutikimą ir kt.) ir perduoti kitai šaliai.
   • Šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo. Susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).
   • Ieškovei susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos ieškovė su vaiku negali bendrauti. Susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo - perkeliami į kitą tokią pačią savaitės dieną, tai yra pakeičiami tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku.
   • Šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu.

Atsakovas nurodė, kad šalys netinkamai įvertino dukters amžių ir jos galimybes prisitaikyti prie tėvų sutartos bendravimo tvarkos, jaustis saugiai bendraujant su abiem tėvais. Atsakovo nuomone, šalys netinkamai įvertino dukters amžių ir jos galimybes prisitaikyti prie tėvų sutartos bendravimo tvarkos, jaustis saugiai bendraujant su abiem tėvais. Atsakovas reikalauja sumažinti dukters nakvynių pas ieškovę skaičių, kad vaikas jaustųsi saugesnis dažniau nakvodamas savo lovoje esant jam pažįstamiems kvapams ir aplinkai. Ieškinyje nurodyta, kad šalių dukrai reikalingas 360,00 Eur išlaikymas, kurį šalys turėtų teikti lygiomis dalimis. Kadangi ieškinyje ieškovė tvirtina galinti suteikti 1/2 dalį vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, atsakovas prašo pakeitus išlaikymo formą priteisti iš ieškovės išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Pirmosios instancijos teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu padidino ieškovei nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskyrė atsakovą; pakeitė šalių sudarytos taikos sutarties punktuose nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

Teismas nustatė naują ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgdamas į abiejų tėvų interesus ir vaiko poreikius.

Nauja bendravimo tvarka:

1. Ieškovė bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdama dukrą penktadienį iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant - 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama jį sekmadienį 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą.
2. Ieškovė turi teisę pasiimti dukrą kiekvieną trečiadienį pasibaigus užsiėmimams ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, o jos nelankant 17.30 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką pristatyti tos pačios dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
3. Bendravimo tvarka švenčių metu:
   • šv. Kūčios ir šv. Kalėdos - ieškovė poriniais metais gruodžio 24 dieną pasiima šalių dukrą iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant - 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą gruodžio 27 dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;
   • Naujieji metai - ieškovė neporiniais metais gruodžio 31 dieną pasiima šalių dukrą iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant - 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą sausio 1 dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;
   • šv. Velykos - ieškovė poriniais metais šv. Velykų dienos išvakarėse pasiima šalių dukrą iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant - 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą antrąją šv. Velykų dieną 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

IV. Dispozityvumo principas ir viešasis interesas

Teisės doktrina vieningai pripažįsta dispozityvumo principo reikšmę civiliniame procese. Dispozityvumo principas yra būdingas visoms civilinio proceso stadijoms. Šis principas pirmiausiai susiformavo, kaip privatinės teisės principas, kuriuo disponuoja šalys šiomis materialiosiomis teisėmis. Kaip pavyzdys, tokio šalies elgesio teisės literatūroje dažniausiai nurodoma sutarties sudarymo laisvė. Procesine prasme dispozityvumo principas yra analogiško principo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys.

Mokslo, technikos ir visuomenės pažanga lėmė, kad šalies autonomija (individo laisvė) buvo pradėta riboti siekiant apsaugoti viešuosius, t. y., visos visuomenės, interesus. Kaip atspindys šis procesas, civilinio proceso doktrinoje pasirodė socialinio civilinio proceso modelis. Jo kūrėjas, žymus austrų mokslininkas F. Kleinas savo teoriją grindė teisės ir sociologijos principų simbioze. Šis santykis ir reiškinių reikšmę teisėkūrai. tiek valstybei, tiek ir visuomenei. Šis F. Kleinas įvardijo kaip teisinį konfliktą, turintį socialinio konflikto požymius ir galiausiai keliantį grėsmę visuomenės stabilumui. F. Kleinas visuomenės interesų apsaugą pripažino modernios valstybės tikslu. F. šis interesų gynybos rūpintis ir visuomenės interesų užtikrinimu.

Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad F. šis teisinis santykis subjektų autonomijos. Šis šis interesų pusiausvyrą ir jų derinimą savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas). Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime konstatavo, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios vertybės negali būti priešinamos, būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Konstitucinis Teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau - LR Konstitucija) įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo, dar kartą iškelia interesų pusiausvyros užtikrinimą, kaip šio siekio įgyvendinimo pagrindinę sąlygą.

Kitas svarbus susijęs aspektas - visuomenės interesų užtikrinimas. Manytina, kad tikslinga pripažinti, kad teisės požiūriu visuomenės interesą užtikrina stabilūs teisiniai santykiai bei konfliktų išvengimas. ar šiuo atveju? ar šis konfliktas?. į šiuos klausimus vienareikšmiškai lauktinas neigiamas atsakymas. , kuriuos lemia konfliktiaška žmogaus prigimtis. Kita vertus, pripažinus, kad pagal dispozityvumo principą, kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, vis tiek lieka grupė asmenų, kurie dėl savo padėties neturi galimybių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą. šios dalis. Šiasi teisės doktrinai pripažinus viešojo intereso gynimą, kaip dispozityvumo principo išimtį, nustatytą siekiant apginti silpnesniąją šalį. Šis santykis ribas ir įgyja tiesioginę reikšmę visuomenei ar didžiajai jos daliai (vaikų teisės, vartotojų teisės ir pan.). Šiai ginama per valstybės ir (ar) visuomenės sukurtą viešojo intereso gynimo mechanizmą. Pasak prof. V. teisę pareikšti specialų - grupės ieškinį didesnės ar mažesnės visuomenės dalies interesams apginti.

Pagal LR Konstitucija prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 5 straipsnio 3 dalis konkretizuoja šią konstitucinę nuostatą nurodydama, kad įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. LR CPK 49 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Ispanijos Konstitucijos 124 staipsnis numato, kad prokuroras (isp. šis teises, saugoti teismų nepriklausomumą ir siekti socialinio intereso patenkinimo teisme.

Rusijos civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama, kad dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia asmens teisę į teisminę gynybą, teise disponuoti visomis įstatymų numatytomis procesinėmis ir materialinėmis teisėmis. Dispozityvumo principo reikšmę Rusijos civilinio proceso doktrinoje netgi prilyginama takoskyrai tarp civilinio ir baudžiamojo proceso. Šis principas sąlygoja civilinio proceso judėjimą, perėjimą iš vienos proceso stadijos į kitą. Šios renkasi pažeistas teises gynimo būdus. Pagal dispozityvumo principą civilinės bylos iškėlimas, ieškinio pagrindo ir dalyko nustatymas, teismo sprendims apskundimas, kreipimasis dėl jų vykdymo priklauso nuo ieškovo valios. Teismas pradeda bylos nagrinėjimą susinteresuotos šalies valia. Rusijos civilinio proceso teisės doktina pripažįsta prokuroro dalyvavimą civiliname procese kitų subjektų interesais, kaip dispozityvumo principo išimtimi, kuri nustatyta siekiant užtikrinti konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Rusijos Federacijos Konstitucijos (toliau - RF Konstitucija) 126 straipnis nustato RF prokuratūros veiklos pagrindus. Tai blanketinė norma tiesiogiai nukreipianti į Rusijos Federacijos prokuratūros įstatymą (toliau - RF prokuratūros įstatymas). Šis įgijo visuomeninę reikšmę, prokuroras teisme ar arbitraže pareiškia ir palaiko ieškinį nukentėjusiųjų interesais. Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekso (toliau - RF CPK) 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina dispozityvumo principo išimtį nustatydama, kad prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu gindamas asmens, neapibrėžto asmenų rato, Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijos subjekto, municipalinio vieneto teises, laisves ir įstatymų saugomus interesus.

Prokuroro dalyvavimas civiliniame procese teisės doktrinoje pripažįstamas dispozityvumo principo išimtimi, kuri nustatyta siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą. Dalyvaudamas civiliniame procese prokuroras tampa viena iš svarbiausių viešojo intereso gynimo mechanizmo dalių.

tags: #priesieskinis #del #vaiko #gyvenamosios #vietos #nustatymo