Jei nežinote, nesate įsitikinę ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą, siūlome perskaityti šį straipsnį. Ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą, kam jį reikia deklaruoti ir ką reikia deklaruoti nurodoma LR Gyventojų turto deklaravimo įstatyme.
Turtą privalo deklaruoti gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai ir pan.). Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Išsamesnę informaciją, kas turi deklaruoti 2024 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, rasite čia.
Pagrindiniai aspektai, susiję su turto deklaravimu
Žemiau pateikiame minėto įstatymo ištrauką, padėsiančia Jums atsakyti į klausimą ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. lapkričio 28 d.
Pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2152(2) (toliau vadinama - įstatymo projektas Nr. XP-2152(2) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 ir 29 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2153(2) (toliau vadinama - įstatymo projektas Nr. XP-2153(2) siekiui sudaryti sąlygas veiksmingai kovoti su korupcija ir ekonominio pobūdžio nusikaltimais, didinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, padaryti ją skaidresnę, tačiau nepritarti įstatymo projektui Nr. XP-2152(2) ir įstatymo projektui Nr.
Kodėl visuotinis turto deklaravimas nėra proporcinga priemonė?
Atsižvelgiant į įstatymo projekto XP-2152(2) ir įstatymo projekto Nr. XP-2153(2) aiškinamajame rašte nurodytą tikslą - nustatyti nesąžiningų valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų, taip pat kitų pareigūnų atsakomybę už nepagrįstai turimą turtą, prievolės deklaruoti turtą nustatymas visiems Lietuvos gyventojams negali būti vertinamas kaip tolygi ir proporcingumo principus atitinkanti priemonė.
Turto deklaravimo prievolė būtų nustatyta ir tokiai socialiai jautriai visuomenės daliai, kaip pensininkai, bedarbiai, neįgalūs, gaunantys socialines pašalpas ir kiti valstybės remiami (remtini) asmenys. Tokie asmenys sudarytų gana reikšmingą privalančių teikti turto deklaracijas gyventojų dalį (pvz., pensinio amžiaus asmenys Lietuvoje sudaro apie 19 procentų visų gyventojų, arba apie 24 procentus visų sulaukusių 18 metų gyventojų).
Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Nustačius visuotinio turto deklaravimo prievolę, visi privalantys deklaruoti turtą gyventojai papildomai privalėtų teikti ir pajamų mokesčio deklaracijas.
Informacijos dubliavimas ir efektyvesnis duomenų panaudojimas
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą mokesčių administratorius jau šiuo metu gauna daug informacijos apie gyventojų turimą turtą (duomenis apie atitinkamuose registruose registruojamus objektus - nekilnojamąjį turtą, žemę, automobilius ir kita, taip pat apie notariškai tvirtinamas sutartis, bankų sąskaitas, iš juridinių asmenų gautas ir jiems suteiktas paskolas, įsigytus vertybinius popierius ir kita).
Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą mokesčių administratorius gauna duomenis apie gyventojų gautas pajamas (iš metinių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų ir (arba) iš išmokas išmokančių asmenų teikiamų deklaracijų).
Todėl užuot visiems Lietuvos gyventojams nustačius abejotino proporcingumo prievolę deklaruoti turtą, taip pat siekiant išvengti kartotinio jau žinomos informacijos teikimo gyventojų turto deklaracijose, racionaliau būtų, įvertinus galimą mokesčių nemokėjimo riziką, nustatyti informacijos rūšis, kurių dar trūksta pažeidimams šioje srityje nustatyti ir jų prevencijai.
Kartu reikėtų dar kartą išnagrinėti mokesčių administratoriaus bendradarbiavimo su atitinkamomis teisėsaugos institucijomis tobulinimo galimybes - efektyvesnė turimos informacijos gavimo ir mainų tvarka užtikrintų ne tik tinkamą mokesčių surinkimą, bet ir sudarytų sąlygas racionaliau pasiekti tikslus, kurių įgyvendinimas siejamas su pasiūlymu nustatyti visuotinio turto deklaravimo prievolę.
Finansiniai aspektai ir tarptautinė praktika
Preliminariais skaičiavimais, įstatymo projekte Nr. XP-2152(2) siūlomam visuotinio turto deklaravimo prievolės nustatymui įgyvendinti reikėtų apie 85 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (įvertinus ir tai, kad atsirastų papildoma pajamų deklaravimo prievolė).
Visuotinio turto deklaravimo prievolės nustatymas nesuderinamas su užsienio valstybių praktika - tokios prievolės nėra nustačiusi nė viena Europos Sąjungos valstybė. Tarptautinėje praktikoje paprastai informacija apie turtą teikiama interesų deklaracijose, kurias pildo tik specifinių kategorijų asmenys (valstybės tarnautojai, politikai, teisėjai ir panašiai), tokio deklaravimo tikslas - valdyti galimą interesų konfliktą, o ne kontroliuoti mokesčių mokėjimą.
Asmenų lygybė ir atsakomybės principai
Atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės principą ir diskriminacijos dėl einamųjų pareigų ar šeimyninių ryšių su atitinkamu asmeniu negalimumą, kelia abejonių tai, kad įstatymo projekte Nr. XP-2152(2) ne visiems turtą deklaruoti privalantiems gyventojams nustatytos vienodos pareigos ir atsakomybė.
Manytina, kad keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja valstybės tarnautojus, jiems prilyginamus asmenis ir jų šeimos narius, nes tik jiems, o ne visiems turtą deklaruoti privalantiems asmenims nustatoma atsakomybė už negalėjimą pagrįsti nuosavybės teise valdomo turto (pagal keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį turėtų būti „deklaruoto turto įsigijimo šaltinių“).
Kita vertus, keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda (nuo 70 iki 100 procentų nepagrįsto turto vertės) iš esmės reiškia turto konfiskavimo sankciją, kurią galėtų taikyti tik teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso arba, jeigu pažeidimai mažareikšmiai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Tuo tarpu pagal keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reguliavimą baudą taikytų ne teismas atitinkamo proceso nustatyta tvarka, o mokesčių administratorius, remdamasis tik prezumpcija, kad minėtos lėšos įgytos neteisėtai. Be to, keičiamame Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatytos baudos skyrimas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą prieštarautų mokesčių administravimo principams, pagal kuriuos baudos gali būti skiriamos tik už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Pažymėtina, kad keičiamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas nėra mokesčių įstatymas, todėl praktikoje kiltų atsakomybės taikymo atitinkamiems asmenims problema, juo labiau kad projekte nenurodyta, kokios rūšies atsakomybė (civilinė, administracinė ar baudžiamoji) taikytina pažeidėjui. Nepakankamai aiški ir paties pažeidimo dispozicija, t. y.
Valstybės tarnautojų pareigos ir atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas privalo laikytis įstatymų, pagal to paties straipsnio 2 dalį kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, valstybės tarnautojo pareigų. Kadangi pareiga pagrįsti turto įsigijimo šaltinius nustatyta keičiamame Gyventojų turto deklaravimo įstatyme, taip pat įstatymo projekte Nr. XP-2152(2), siūlomas keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punktas yra perteklinis.
Pagal keičiamą Valstybės tarnybos įstatymą (29 straipsnio 5 ir 6 dalys) šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu vadinamas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos ir kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, todėl įstatymo projekto Nr.
Svarbūs aspektai deklaruojant turtą
Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vienkartinio turto deklaraciją, jeigu 2003 12 31 turėjo deklaruotino turto, nedeklaravo turto ir pajamų 2004 m. pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą (pagal šį įstatymą turtą ir pajamas turi deklaruoti politikai, valstybės tarnautojai ir pan.
Neturi būti deklaruojamos Lietuvoje ar užsienio valstybėse turėtos 50 tūkst. Lt ir mažesnės piniginės lėšos, turėti meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai ir taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra 10 tūkst.
Kartu gyvenantys (bendrą ūkį turintys) sutuoktiniai gali pildyti vieną bendrą šeimos arba atskiras deklaracijas. Jei teikiama bendra sutuoktinių (šeimos) turto deklaracija, tai joje turi būti nurodomas kiekvieno sutuoktinio turėtas deklaruotinas turtas ir piniginės lėšos.
Jeigu yra prievolė turtą deklaruoti 18 metų neturinčiam gyventojui (jei jis turi deklaruotino turto), tai tą turtą privalo deklaruoti tėvai ar įtėviai (kuris nors vienas iš jų), pateikdami atskirą vaiko deklaraciją.
Gyventojas (sutuoktiniai) turtą gali turėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei nustatytos kiekvieno turto savininko nuosavybės teisės dalys, tuomet tai yra bendroji dalinė nuosavybės teisė į turtą.
Turimo turto vertė (kiekvieno daikto atskirai) nurodoma taip: įsigijimo (faktine) kaina (jei ši vertė yra nurodyta deklaruojamo turto įsigijimo dokumentuose) arba 2003 12 31 buvusia tikrąja rinkos kaina.
Tikroji rinkos kaina nurodoma tuomet, kai nėra turto įsigijimo kainos, arba kai gyventojas mano, jog turto įsigijimo kaina labai skiriasi nuo turto rinkos vertės.
Vietos mokesčio administratorius turi teisę duoti gyventojui nurodymą (jį vykdyti privaloma) pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus).
Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai, vietos mokesčio administratoriui pareikalavus, pagrindžiami sandorius patvirtinančiais dokumentais (jie turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tai yra pirkimo-pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys, testamentai ir pan.), kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais.
Gyventojams paprašius, bankai, kitos kredito įstaigos ar kiti šalies juridiniai asmenys privalo išduoti pažymas apie gyventojo turimą turtą.
Deklaracijos, jų priedai bei užpildymo, teikimo ir tikslinimo metodiniai nurodymai nemokamai išduodami valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Parama būstui ir pajamų deklaravimas Vilniuje
Jeigu deklaracijoje yra nurodomos pajamos, kurios yra neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, reikia dar užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, įrodančius tų pajamų kilmę (dėl jų reikėtų kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas).
Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už 2024 metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl nuo gegužės 1 d. bus laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu (t.
Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį.
tags: #prievole #deklaruoti #turta