Žyminis Mokestis Pripažįstant Nuosavybės Teisę Teisme Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas žyminis mokestis, susijęs su nuosavybės teisės pripažinimu teisme Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir įstatyminėmis nuostatomis.

Kasacinio Skundo Nagrinėjimas

Atsakovė UAB „Mūsų laikas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Astoga“ ieškinį atsakovei UAB „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo, netesybų priteisimo ir atsakovės UAB „Mūsų laikas“ priešieškinį UAB „Astoga“, UAB „SME Capital 3“, UAB „Simis“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsisakymo vykdyti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pasekmių taikymo ir hipotekos sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą - įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Pagrindiniai Argumentai

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‒ CK) 6.165 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes tokia buvo šalių valia ‒ atsakovė siekė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą (viena iš termino pratęsimo priežasčių ‒ negautas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ‒ NŽT) sutikimas), tačiau ieškovė atsisakė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą.

Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 suformuotu išaiškinimu, nevertino to, jog pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2023 m. gruodžio 1 d. nebuvo NŽT sutikimo, privalomo pagal įstatymus. Ieškovė žinodama, jog, negavus NŽT sutikimo, pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta iki 2023 m.

2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje svarbus ne nuosavybės teisių, bet daikto valdymo perdavimas pirkėjai, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo-pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į patalpas ieškovei nebuvo perduota, 2023 m. kovo 23 d. sutartimi atsakovė tik sutiko, jog ieškovė atliktų patalpos, esančios pastate Palangoje, Jūros g. 3.

3. Teismai pažeidė CK 4.170 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad hipotekos kreditorė UAB „SME Capital-3“ žinojo apie įregistruotą 2022 m. birželio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2542-588/2022, todėl turto įkeitimas nebuvo galimas.

4. Teismai pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra ‒ vadovaujantis protingumo kriterijais. Teismai nevertino, kad šalys sulygo žemą kainą susitardamos, kad dalis patalpų atsakovei bus grąžinta neatlygintinai ‒ šalys pasirašė 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. susitarimus, kuriais ieškovė įsipareigojo grąžinti neatlygintinai patalpų idealiąsias dalis, išreikštas kvadratiniais metrais, kai patalpas ieškovė po perleidimo suremontuos.

Teismas klaidingai aiškino, kad atsakovei perduodamų patalpų idealiosios dalys negali būti apskaičiuotos, kol tokios patalpos nesuformuotos ir neįregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatyme nenustatyta jokių idealiųjų dalių formavimo procedūrų, pakanka šalių susitarimo.

5. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu ir tvarka, išskyrus tą, kuri yra aptarta sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Ieškovės mokėjimas negalėjo būti atliekamas kitokia tvarka, nes toks mokėjimas nebuvo nustatytas sutartyje ir nebuvo suderintas su atsakove, t. y.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Žyminio Mokesčio Reglamentavimas

Žyminio mokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnyje. Šis straipsnis buvo kelis kartus keistas ir papildytas, todėl svarbu atsižvelgti į galiojančią redakciją.

Pagal 80 straipsnį, turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos:

• Iki 30 000 EUR - 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 EUR.
• Nuo 30 001 EUR iki 100 000 EUR - 900 EUR plius 2 procentai nuo sumos, viršijančios 30 000 EUR.
• Daugiau nei 100 000 EUR - 2300 EUR plius 1 procentas nuo sumos, viršijančios 100 000 EUR.

Žyminis mokestis už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo yra tokio paties dydžio, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu.

Žyminis mokestis yra svarbus aspektas, užtikrinantis asmens teisę kreiptis į teismą, tačiau jis turi būti nustatytas teisingai ir proporcingai, kad nebūtų apribota galimybė ginti savo teises.

tags: #pripazinti #nuosavybes #teise #zyminis #teismas