Rūsio patalpos daugiabučiuose namuose dažnai kelia klausimų dėl jų priskyrimo, nuosavybės ir mokesčių skaičiavimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi, kai rūsys priskirtas butui, kokios procedūros taikomos, kai norima įsigyti ar parduoti rūsio patalpą, ir kaip paskirstomi mokesčiai už bendro naudojimo patalpas.
Rūsio Statusas ir Jo Registravimas
Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, ar rūsys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR). Jei rūsys įregistruotas, jį parduoti yra gana paprasta. Tačiau, jei buto kadastro byloje nurodyta, kad jam tiesiog priskirtas rūsys, gali kilti tam tikrų problemų.
- Registracija: Pirmas žingsnis - registruoti rūsį, nurodant konkretų jo plotą ir buvimo vietą.
- Pažyma iš administratoriaus: Registracijai reikės pažymos iš namo administratoriaus, kurios reikalauja Registrų centras. Ši pažyma reikalinga matininkui tikslinant kadastrinių matavimų bylą.
- Buvimo vietos tikslumas: Prašant pažymos, reikėtų kuo tiksliau nurodyti sandėliuko buvimo vietą, nes senoje projektinėje dokumentacijoje neretai pasitaiko neatitikimų.
Jeigu kas nors nori legalizuotis ar nusipirkti rūsį, tai paliečia visus savininkus. Pirmiausia išsikviečiami matininkai, išsimatuojami plotai ir atliekama inventorizacija. Tuomet pagal buto turimą plotą atitinkamai priklauso ir sandėliuko plotas, kuris neturi būti didesnis ar mažesnis. Tokiems sprendimams turi pritarti 100 proc. savininkų.
Rūsio Įsigijimo Procedūra
Sandėliuko įsigijimas kito asmens nuosavybėn atliekamas sudarant notaro tvirtinamu pirkimo-pardavimo sandoriu. Sandėliukas registruojamas kaip buto priklausinys, o nekilnojamojo turto registre prie buto duomenų pateikiamas aprašymas, kad butas yra su rūsiu. Tokiu atveju parduoti vien buto priklausinį nėra sudėtinga, sudarant notariškai tvirtinamą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Rūsio patalpų plotas priskirtinas prie buto savininko nuosavybės teise valdomo ploto, net jei šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Iki notarinio pirkimo-pardavimo sandorio tvirtinimo rekomenduotina gauti iš pastato bendrijos pirmininko ar pastatą administruojančio subjekto pažymą apie tai, kokia patalpos, kurioje yra sandėliukas, dalis priskirtina konkrečiam butui.
Sudėtingesnės Situacijos
Daug sudėtingesnė sandėliuko įsigijimo procedūra susiklosto, kai sandėliuko patalpa yra priskirtina prie bendros pastato rūsio patalpos ir visi sandėliukai, nors ir atskirti pertvaromis, Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip viena rūsio patalpa, nors faktiškai kiekvienas buto savininkas naudojasi bei valdo atskirą rūsio patalpos dalį.
Siekiant teisiškai atskirti vieną konkrečią tokios rūsio patalpos dalį nuo kitų, bus būtina atlikti visos rūsio patalpos ar netgi namo (priklausomai nuo faktinės situacijos) kadastrinių duomenų bylos patikslinimus, suformuoti atskirą rūsio patalpos dalies, kurią siekiate įsigyti, kadastrinę bylą. Taip pat bus reikalinga gauti visų pastato patalpų savininkų pritarimą rūsio patalpos (ar viso namo, priklausomai nuo faktinės situacijos) kadastrinių duomenų patikslinimui ir jų atskyrimui pagal suformuotus kadastrinių duomenų patikslinimus.
Ką keičia Butkevičiaus netektis, NBA šou ir keisti ženklai Vilniuje | O, Sportas!
Mokesčių Paskirstymas Už Bendro Naudojimo Patalpas
Rūsio paskirčiai naudojami plotai (taip pat šiluminis mazgas, sandėliukai, koridoriai tarp sandėliukų) įprastai yra priskirtini prie pastato bendrojo naudojimo objektų, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Už jų valdymą, naudojimą, priežiūrą atsakingas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas - pastato administratorius.
Civilinio kodekso 4.76 str. nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Naudingas Plotas
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Pavyzdys: Jei bendrija turi bendrų išlaidų, kurios skaičiuojamos proporcingai pagal naudingą plotą, tai naudingu plotu laikomas butų plotas, nurodytas RC išraše, arba pridedant ir rūsių plotus.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai.
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Bendrojo Naudojimo Patalpų Aprašas
Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...
Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų. Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas...
Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams.
Mokesčių Skaičiavimo Pavyzdžiai
Kaip skaičiuojama įmoka už atliktus darbus? Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata. Bet kaip nustatyti 1 kv.m. kainą? Bendrija tokių duomenų nepateikia, mano ir jų skaičiavimai nesutampa.
VĮ Registrų centre (NT registras) užsakant "Butų (patalpų) sąrašą pastate" galima nurodyti ir prašymą papildomų duomenų - kad būtų pateikti ir naudingieji plotai, jais remiamasi. Patalpų būna nurodyti tik bendrieji plotai, jie laikomi naudingaisiais plotais.
Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.
Pavyzdys: Jei daugiabutyje yra 8 laiptinės, tačiau tik 2 iš jų yra liftai. Lifto naudojimosi (valymo, elektros, kt.) išlaidas apmoka tik tų laiptinių, kur liftai yra, gyventojai, tačiau remonto išlaidas išdalino visiems namo gyventojams net ir tiems, kurie gyvena laiptinėse be liftų. Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
tags: #priskirtos #bendrojo #naudojimo #patalpos #bylos