Straipsnyje analizuojamas civilinės nuosavybės teisės objekto reglamentavimas Lietuvoje.
Skirtingi Požiūriai į Nuosavybės Teisės Objektą
Atskleidžiama, kad skirtingose daiktinės teisės doktrinose nuosavybės teisės objektas yra suprantamas skirtingai.
- Klasikinė daiktinės teisės doktrina nuosavybės teisės objektu pripažįsta tik materialų daiktą.
- Novatoriškoji daiktinės teisės doktrina nuosavybės teisę pripažįsta ne tik į materialų daiktą, bet ir į vertybes, neturinčias materialumo požymio - res incorporales.
Toks pliuralistinis požiūris į nuosavybės teisės objektą šiandien yra pripažįstamas tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybių teisinėse sistemose.
Daiktas kaip Nuosavybės Teisės Objektas Lietuvoje
Straipsnyje nurodoma, kad Lietuvoje įtvirtinta siauroji daikto samprata, teigiant, kad daiktas fiziniu ir teisiniu požiūriu nesiskiria. Tam, kad konkretus objektas galėtų būti pripažįstamas daiktu teisine prasme, autorius išskiria kriterijus, kuriuos toks objektas turi atitikti:
- Objektiškumo;
- Objektą turi būti įmanoma pasisavinti;
- Objektas turi turėti ekonominę vertę.
Teisės pamoka „Visi mokestiniai klausimai suprantamai“ - individuali veikla
Nematerialusis Turtas kaip Nuosavybės Teisės Objektas
Straipsnyje taip pat analizuojamas nematerialusis turtas kaip nuosavybės teisės objektas pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą. Įstatymų leidėjas nepateikia jokio apibrėžimo, kuris leistų nustatyti, kurie objektai gali būti priskiriami CK 4.38 straipsnyje nurodytai „kito turto“ kategorijai.
Todėl autorius, atsižvelgdamas į sisteminį teisės normų aiškinimą ir į teisės doktrinoje vyraujančias pozicijas, išskiria kriterijus, pagal kuriuos res incorporales objektas Lietuvos civilinės teisės sistemoje gali būti laikomas nuosavybės teisės objektu:
- Objektas privalo būti nematerialus;
- Objektas privalo turėti ekonominę vertę;
- Objektą turi būti įmanoma apibrėžti (specifiškumo reikalavimas);
- Objektą turi būti įmanoma faktiškai ar teisiškai pasisavinti ir priskirti asmens valdžiai.
Nuosavybės Teisės Ribojimai
Svarbu pažymėti, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Suprantama, kad tokio pobūdžio taisyklės yra labai įvairios. Valstybės taikomas priemones Europos žmogaus teisių teismas kontroliuoja remdamasis proporcingumo reikalavimu.
Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant visuomenės interesus, nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti.
Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas visuomenės interesais net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu (bylos: James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (1986m.), Litghgow ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (1987m.). Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. šiuo paimamu turtu.
Tačiau turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisę taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebemanomas. Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankais nuosavybės teisės objektais.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Teisės ir pareigos įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintos teisinės faktinės sudėties atsiradimu. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
| Įgijimo būdas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Pirminiai | Nuosavybės teisė į civilinės teisės santykių objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. |
| Išvestiniai | Nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių. |
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. išvardinti nuosavybės teisės įgijimo būdai. Prie išvestinių nuosavybės teisės pagrindų, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus.
Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Taip pat teismo sprendimu įgyjant nuosavybę į bešeimininkį daiktą. Kreiptis į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.
Nuosavybės teisę galima įgyti į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui įgijėjui, taip pat nėra teisės perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
tags: #privacia #nuosavybe #reglamentuojanti #teises #saka