Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Civilinio kodekso 4.72 - 4.85 straipsniuose nustatyta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.
Daugiabučių Namų Savininkų Bendrija
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir visuotinis bendrijos susirinkimas balsų dauguma. Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000.
Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas.
Jame numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Administratoriaus Skyrimas
Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija).
Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, suformuluotą minėtuose nuostatuose, nustatęs arba gavęs informaciją, kad namas, jo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, privalo minėto reglamento nustatyta tvarka imtis priemonių (veiksmų) apsaugančių pastatą nuo galimų pasekmių. Administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ visų butų ir kitų patalpų savininkų.
Reikalavimui keliamo sąlygos yra nurodytos Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos apraše, 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5.
Valstybės Parama Būstui Įsigyti
2008 metų gegužės 7 dieną Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino valstybės paramos limitą įsigyjantiems būstą asmenims (šeimoms). 2008 metų gegužės 7 dieną Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino 180 milijonų litų valstybės paramą, teikiamą asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. 53 proc. visos teikiamos valstybės paramos gavo trijų didžiųjų šalies miestų savivaldybės (Vilnius, Kaunas ir Klaipėdos miestai ir jų rajonai).
Kreditų gavėjams, turintiems teisę į valstybės paramą ir draudžiantiems būsto kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas", valstybė apmokės 50 proc. būsto kredito draudimo įmokos ir teiks subsidijas būsto kredito daliai padengti. Plačiau apie valstybės paramą būstui įsigyti ir valstybės remiamus būsto kreditus skaitykite čia. Apmokant 15 proc., 30 proc. arba 50 proc. Pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 proc.
Pagrindinės Įstatymo Sąvokos
- Būstas (gyvenamosios patalpos) - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.
- Būsto kreditas - banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.
- Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.
Valstybės Paramos Teikimo Sąlygos
- Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
- Valstybės remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:
- 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos.
- 240 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai.
Subsidija Būsto Kredito Daliai Padengti
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, gavusiems valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito bei atitinkantiems šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu jie yra:
- pilnamečiai našlaičiai, iki jiems sukaks 35 metai, arba asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
- šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs.
Savivaldybių Socialinio Būsto Nuoma
Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus.
Teisė Į Savivaldybės Socialinį Būstą
Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Socialinio Būsto Naudingojo Ploto Normatyvas
Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.