Planuojate įsigyti žemės sklypą ir, nors pardavėjas sako, kad „viskas yra gerai“, Jūs patys norite tuo įsitikinti, tik nežinote nuo ko pradėti? Svarbiausia, būkite atidūs, patikrinkite informaciją, mąstykite kritiškai, emocijas atidėkite vėlesniam laikui, pavyzdžiui, kai jau galėsite pasidžiaugti geru pirkiniu.
Kadangi žemės sklypas nėra toks daiktas, kurį užsakius internetu, galima būtų grąžinti per 14 dienų, būtinai apžiūrėkite žemės sklypą nuvykę į vietą.
Šiame straipsnyje apžvelgti būtiniausi, baziniai dalykai, tačiau neretai praktikoje prireikia išsamesnio ir individualaus duomenų vertinimo bei specialių žinių. Tokiu atveju gali būti pasitelkiama nekilnojamojo turto srityje besispecializuojančių teisininkų, statinių projektavimo bei teritorijų planavimo specialistų pagalba.
1. Apžiūrėkite Žemės Sklypą Vieta
Prieš perkant žemės sklypą, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:
1.1. Realus Privažiavimas
Vykdami į vietą, įsitikinkite, ar egzistuoja reali galimybė pasiekti žemės sklypą važiuojant gatvėmis, ar nereikia važiuoti neaiškiais laukais ir dar neįrengtais keliais. Jei privažiavimo kelias dar neįrengtas, turite išsiaiškinti, ar tokio kelio statyba yra suplanuota, kas finansuos statybos darbus, ar privažiavimas numatomas per valstybinę žemę, ar per privačius sklypus.
Visiems šiems klausimams atsakyti prašykite dokumentų. Laiku neišsiaiškinus privažiavimo aspektų, vėliau galite patirti neplanuotas finansines ir laiko sąnaudas.
1.2. Kaimynystė
Apsidairykite ir atkreipkite dėmesį į gretimuose žemės sklypuose esančius ir statomus statinius. Pasidomėkite šalia esančiais neaiškios funkcinės paskirties statiniais ir juose vykdoma veikla. Stebėkite, ar aplinka nėra triukšminga, pavyzdžiui, girdimi transporto, įrenginių ar netoliese vykdomos veiklos skleidžiami garsai.
Nemalonūs kvapai, kurie gali atsirasti, pavyzdžiui, gamybos procese ar auginant gyvulius, gali reikšti, jog Jūsų apžiūrimame sklype gali būti nuolat juntamos šalia vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos pasekmės, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir atitinkami ribojamai. Nemalonūs kvapai ir triukšmas gali būti rimtas dirgiklis gyvenant toje vietovėje, todėl turite įvertinti, ar galite toleruoti tokią aplinką.
Vėliau, jau įsigijus žemės sklypą, ginčai dėl netoliese vykdomos veiklos gali būti bevaisiai ir reikalaujantys didelių sąnaudų. Taip pat atkreipkite dėmesį į šalia Jūsų apžiūrimo žemės sklypo esančius tuščius žemės plotus, pasiteiraukite, kokia veikla toje teritorijoje planuojama, galbūt ji buvo suplanuota tuo pačiu planavimo dokumentu.
Jums svarbu žinoti, kokia statyba yra numatoma gretimame žemės sklype - ar bus išlaikomi reglamentuojami atstumai, ar numatoma veikla netrikdys Jūsų privataus gyvenimo. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai įsigiję žemės sklypą, kuriame leistina vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, žmonės sužino, kad šalia esančiame tuščiame žemės sklype planuojama daugiabučio gyvenamojo namo statyba, o dar ir neišlaikant 3 metrų atstumo iki sklypo ribos.
1.3. Komunikacijos
Pasiteiraukite, ar į žemės sklypą yra atvestas elektros įvadas, vandentiekis ir pan. Būdami žemės sklype galite įsitikinti, ar šie įvadai yra (elektros įvado spinta, šuliniai ir pan.), paprašykite juos parodyti.
Pasiteiraukite, kam priklauso komunikacijos, o jei jos yra privati nuosavybė, išsiaiškinkite, ar išspręstas atlygintinumo klausimas, ar pardavėjas turi visus reikalingus sutikimus prisijungti prie komunikacijų. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai įsigijus žemės sklypą, paaiškėja, kad vandens tiekimas numatomas iš privačiam asmeniui priklausančio vandens gręžinio, o gręžinio savininkas nesutinka tiekti vandens arba reikalauja nepagrįstai didelio mokesčio už tiekiamą vandenį.
1.4. Reljefas
Žemės sklypo reljefas yra itin svarbi aplinkybė planuojant ateityje statyti pastatus. Todėl, atvykę į vietą, vizualiai apžiūrėkite, ar žemės sklypas nėra akivaizdžiai žemiau ar aukščiau už šalia esančius sklypus, ar jis nėra šlaite, ar paviršiuje nesikaupia vanduo.
Žemės sklypo reljefo svarba planuojant statybas.
2. Nekilnojamojo Turto Registro Duomenys
Pasitikrinkite aktualius Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis. Juos galite gauti iš žemės sklypo savininko. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pateikiama ribota informacija, tačiau ir ji gali suteikti nemažai žinių apie nekilnojamojo turto objektą.
2.1. Žemės Sklypo Naudojimo Paskirtis Ir Būdas
Jei matote, kad nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka Jūsų planuojamos statybos, galite susidurti su nenumatytomis kliūtimis. Nors teisės aktai numato galimybę keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, bet ne visais atvejais leidžiama tai daryti. Tokiu atveju turite atlikti išsamesnį duomenų tyrimą arba prisiimti riziką, jei Jūsų statybos projekto nebus galimybės įgyvendinti.
Pavyzdžiui, ketinate statyti keturių butų pastatą, o žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vadinasi, siekiant įgyvendinti savo ketinimus, turėsite atlikti teisės aktuose nustatytas procedūras ir pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.
2.2. Plotas
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše galite pasitikrinti tikslų žemės sklypo plotą. Palyginę jį su pardavimo skelbime nurodytu plotu, galėsite objektyviai įvertinti kainą. Taip pat atkreipkite dėmesį į žemės naudmenų plotus, pavyzdžiui, kelių plotai, miško žemės plotas, užstatyta teritorija ir pan. Šiems plotams būdingos tam tikros gamtinės savybės arba ūkinio naudojimo ypatumai, dėl kurių gali būti apribotos galimybės įgyvendinti Jūsų planus, susijusius su žemės sklypo panaudojimu.
2.3. Pardavėjo Turima Nuosavybės Dalis
Skiltyje „nuosavybė“ rasite duomenis apie žemės sklypo savininką. Atkreipkite dėmesį, ar pardavėjas yra vienintelis savininkas, ar yra daugiau bendraturčių.
2.4. Kitos Daiktinės Teisės
Šios teisės yra susijusios su nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu, todėl yra labai svarbios ir apie jas būtina žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį daiktą. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše prie kitų daiktinių teisių matote įrašą „kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“.
Toks įrašas reiškia, kad per Jūsų planuojamą pirkti žemės sklypą kiti asmenys vaikščios ir važiuos transporto priemonėmis.
2.5. Juridiniai Faktai
Šioje skiltyje galite rasti informaciją apie sudarytas nuomos sutartis, areštą, nustatytą naudojimosi tvarką, iškeltas teismines bylas, susijusias su nekilnojamuoju daiktu, ir pan. Visi šie duomenys yra reikšmingi ir gali turėti įtakos nekilnojamojo daikto valdymui, naudojimui ir disponavimui, todėl bet kuris iš įrašų reikalauja tolimesnės analizės ir Jūsų dėmesio.
2.6. Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos
Šios sąlygos reiškia, kad žemės sklype taikomi ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai, kurių turinys yra apibrėžtas įstatyme. Pavyzdžiui, jei sklypas patenka į kultūros paveldo objekto ar vietovės teritoriją, joje galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir bet kokia ūkinė veikla turi būti suderinama su kultūros paveldo apsauga bei vertingųjų savybių išsaugojimu, o tai reiškia, kad statyba gali būti ribojama arba, apskritai, negalima.
Kitas pavyzdys - elektros tinklų apsaugos zona - priklausomai nuo elektros linijos tipo, šioje zonoje gali būti draudžiama tam tikrų statinių statyba arba reikalingas atitinkamų tinklus eksploatuojančių organizacijų pritarimas.
3. Teritorijų Planavimo Dokumentai
Svarbiausia aiškiai identifikuoti, kokiu tikslu yra perkamas žemės sklypas - gyvenamojo namo statybai, komercinei veiklai, sandėliavimui ar dar kitokiam tikslui.
3.1. Detalusis Planas
Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol nėra pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios ir jie yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi, jei žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą detaliuoju planu, pirmiausia turėtumėte žiūrėti į šiuo teritorijų planavimo dokumentu suplanuotus ir leidžiamus teritorijos tvarkymo reglamentus, įskaitant užstatymo tankį, intensyvumą, statybos zoną, leidžiamą statinių aukštį ir kt.
Detalieji planai gali būti koreguojami ir keičiami, tačiau visos papildomos procedūros kainuoja laiką ir pinigus. Jei žemės sklypas nesuplanuotas detaliuoju planu, leistini užstatymo reglamentai nustatomi pagal teisės aktų nuostatas ir bendruosius planus (jei parengti).
3.2. Teritorijos (Miesto Ar Miesto Dalies) Bendrasis Planas
Bendrieji planai (jei parengti) paprastai skelbiami tos vietovės savivaldybės tinklalapyje. Pasitikrinkite į kokią teritoriją patenka Jūsų planuojamas pirkti žemės sklypas, ar toje teritorijoje galima Jūsų planuojama statyba, ar nėra suplanuotos perspektyvinės gatvės ar kitos visuomenės poreikiams reikalingos teritorijos.
Pavyzdžiui, galbūt planuojate gyvenamosios paskirties pastato statybą, o žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta gyvenamąją teritoriją konvertuoti į verslo ir pramonės teritoriją.
3.3. Žemės Sklypo Formavimo Ir Pertvarkymo Projektas
Jei žemės sklypas buvo suformuotas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, susipažinkite su šio projekto medžiaga. Iš sprendinių brėžinio matysite sklypo ribas, taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus (nustatytus ir siūlomus nustatyti), žemės naudmenas ir kt.
3.4. Sklypo Planas
Žemės sklypo planas yra privaloma ir neatskiriama žemės sandorio dalis. Tai pagal kadastrinius matavimus parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos, nurodomas plotas ir nustatomi kadastro duomenys.
3.5. Viešai Prieinami Žemėlapiai
Nemažai informacijos apie patį žemės sklypą ir jo gretimybes galima sužinoti iš viešai prieinamų žemėlapių. Juose galite pasitikrinti sklypų ribas, inžinerinius statinius, miškų kadastro duomenis, kultūros vertybių registro duomenis ir kt. Pasirinkę tam tikrą sluoksnį, galite matyti, ar Jūsų planuojamame įsigyti žemės sklype galioja tam tikras režimas.
Pavyzdžiui, galite pasitikrinti, ar yra užtikrinamas įvažiavimas į žemės sklypą gatvėmis. Kitas pavyzdys, perkate žemės sklypą su pastatyta tvora, įsijunkite ortofotografinį žemėlapio režimą ir patikrinkite, ar esama tvora patenka į sklypo ribas.
Viešai prieinami žemėlapiai gali suteikti daug naudingos informacijos apie sklypą.
4. Statybos Dokumentai
Pardavėjas parduoda žemės sklypą brangiau, nes „su statinio projektu“. Statinio statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka, todėl vien statinio projektas nesuteikia teisės statyti statinio.
Taigi, jei perkate žemės sklypą kartu su parengtu statinio projektu, išsiaiškinkite, ar pardavėjas turi ir statybą leidžiantį dokumentą. Statybos teisinius santykius reglamentuojanti teisinė bazė yra labai dinamiška, reikalavimai statybos darbams nuolat keičiasi, todėl jei perimsite tik statinio projektą, gali būti, kad jo taip ir neįgyvendinsite arba susidursite su įvairiomis laiko ir papildomų finansų pareikalausiančiomis kliūtimis.
5. Kas Yra Servitutas?
Žemės servitutas - tai teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 13 punktas).
Nekelia abejonių faktas, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises.
Ne paslaptis, kad parduoti žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, taip pat yra sunkiau, negu žemės sklypą, nesuvaržytą servitutu. Tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė nei žemės sklypų, neapsunkintų servitutu.
Deja, servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, kas ne visada yra teigiamas dalykas.
Ar yra galimybės žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį? Tokios galimybės tikrai yra. Viena iš jų - servituto panaikinimas, dingus jo būtinumui.
Servituto panaikinimas galimas, dingus jo būtinumui.
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Taigi, servituto būtinumo pabaiga gali būti, pavyzdžiui, siejama su aplinkybėmis, kad į viešpataujantį daiktą (daiktą, kurio naudai nustatytas servitutas) galima patekti per kitą vietą - naujai suprojektuotu keliu. Tačiau vadovaujantis teismų praktika, asmuo, siekiantis servituto pabaigos, negali servituto būtinumo pabaigos sieti su kitokių veiksmų atlikimo būtinumu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą (pavyzdžiui, kad galima inicijuoti kelio projektavimo darbus arba kreiptis į kito sklypo savininką su prašymu nustatyti servitutą jo žemės sklypui).
6. Kelio Servitutas
Servitutinis kelias - tai teisė naudotis svetimu žemės sklypu tam tikroje dalyje, siekiant užtikrinti patekimą į savo sklypą ar statinį. Tokia teisė ypač aktuali kaimo vietovėse ar ten, kur dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių nėra suformuotų bendrojo naudojimų kelių.
Servitutinis kelias - tai specifinė servituto forma, suteikianti teisę naudotis kito asmens žemės sklypu keliui įrengti ar juo naudotis, kai nėra galimybės patekti į savo sklypą kitu būdu. Dažniausiai pasitaikantys servitutai yra kelio servitutai, leidžiantis vienam žemės savininkui naudotis kito sklypo dalimi privažiavimui prie savo sklypo.
Skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (dažniausiai aptarnaujami savivaldybės) prižiūrimi tarnaujančio daikto savininkų ir ar naudotojų, pagal jų tarpusavio sutarimą (dažniausiai sutarties pagrindu).Skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (atskirti nuo sklypų), servitutiniai keliai yra sklypuose ir yra jų dalis.
Servitutas gali būti nustatytas:
- Sutartiniu būdu (sandoriu) - kai kaimynai susitaria dėl kelio naudojimo sąlygų ir tai įformina notariškai.
- Teismo sprendimu - kai susitarti nepavyksta, servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, remiantis faktiniais pateikimo prie sklypo poreikiais. Toks sprendimas priimamas jei nėra kitos galimybės patekti į sklypą su kuo mažesniu poveikiu, apribojimais tarnaujančiam sklypui.
- Įstatymo pagrindu - kai kuriais atvejais įstatymai tiesiogiai numato servituto būtinybę.
Servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tada jis tampa galiojančiu trečiosioms šalims - pvz., naujiems sklypo savininkams. Be šio plano servituto įregistruoti nepavyks.
Servitutiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111-4.129 straipsniais.
Svarbu žinoti:
- Kam priklauso servitutinis kelias. Pasitikrinkite dokumentus - prieš perkant sklypą, patikrinkite, ar yra įregistruotas servitutas.
- Kaip sužinoti, ar kelias servitutinis? - tai galite padaryti pagal prieš tai aprašytą punktą tikrinant sklypo dokumentus. Jei tai bendro naudojimo kelias tą galite pasitikrinti Regia.lt, kur matysite savo sklypo ribas ir ar kelias išimtas iš sklypo ploto ar ne. Jei išimtas tai greičiausiai yra bendro naudojimo kelias , o ne servitutinis.
- Ruoškitės konfliktams - deja, servitutiniai keliai dažnai sukelia ginčus, tad verta turėti ne tik tikslų servituto planą, bet ir nusistatyti tikslią vietą vietovėje (tą gali padaryti tik specialistas su profesionalia įranga).
Tinkamai nustatytas ir įformintas servitutinis kelias ne tik užtikrina patogų patekimą į sklypą, bet ir apsaugo nuo ilgų teisminių ginčų.
7. Servitutų Nustatymas Administraciniu Aktu
Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu.
Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).
Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, - į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas ir ši kompensacija mokama Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Žemės Servituto Statinui Naudoti Teisinio Kvalifikavimo Ir Taikymo Problemos
Straipsnyje analizuojamos žemės servituto statiniui naudoti teisinio kvalifikavimo ir taikymo problemos. Keliamos abejonės dėl servituto instituto tinkamumo ginčams tarp skirtingų žemės sklypo ir statinio savininkų spręsti. Analizuojamas skirtingais pagrindais nustatyto žemės servituto statiniui naudoti apimties ir kompensacijos apskaičiavimo skirtumų pagrįstumas.
Nepaisant Lietuvos daiktinėje teisėje galiojančio superficies solo cedit principo, reiškiančio, kad viskas, kas susijungia su žemės sklypo paviršiumi, priklauso nuosavybės teise žemės sklypo savininkui, istoriškai susiklostę nuosavybės teisiniai santykiai lėmė dažną žemės sklypo ir statinio nuosavybės atskirumą.
Žemės sklypo ir statinio savininkai gali susitarti notariškai patvirtinta sutartimi dėl servituto nustatymo. Nesant šalių susitarimo servitutas gali būti nustatytas priverstinai.
Analizuojant teismų praktiką, pastebima bendra tendencija, kad servitutas taikomas kaip neišvengiama ir vienintelė priemonė žemės sklypo ir statinių jame savininkų nesutarimui spręsti, pamirštant, kad priverstinai nustatomas servitutas, visų pirma, yra tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymas, antra, turėtų būti ultima ratio sprendžiant konkuruojančių teisinių interesų konfliktą. Taip pat teismų praktikoje dažnėja atvejų, kai servitutas nustatomas visam žemės sklypui, kas kelia abejonių dėl tokio apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo.
9. Išvados
Prieš įsigyjant žemės sklypą, būtina atidžiai patikrinti visus aukščiau išvardintus aspektus. Tai padės išvengti nemalonių сюрпризов ateityje ir užtikrins, kad Jūsų investicija bus sėkminga.
tags: #privataus #zemes #sklypo #naudojimas #praeiti