Žirmūnų seniūnija - viena iš didžiausių Vilniuje, taigi iniciatyvų ir darbų neturėtų trukti. Apie tai Naujųjų išvakarėse ir buvau susitikusi pasikalbėti su Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininku Remigijumi Samuilevičiumi -.
Šioje svetainėje pateikti 3 straipsniai apie projekte vykdytas veiklas. Viskas - tam, kad žirmūniečiams buitis lengvėtų ir gyvenimas gražėtų. Metų pabaigoje visi tradiciškai apžvelgėme į istoriją benužengiančius metus, apmąstėme, kokius darbus per juos spėjome nuveikti ir kuriuos ateityje tęsime.
Žirmūnų - Tuskulėnų bendruomenės šerdis - aktyvūs, smalsūs, kūrybiški žmonės, išsivadavę iš profesinės karjeros ar vaikų auginimo rūpesčių. Gal dar neatidėliotini jiems sveikatos, anūkų priežiūros, prasmingos kasdienybės reikalai. Tad didžiausios laiko versmės atsiveria kultūrėjimui, pažinimui, bendrystei su amžėjančiais kaimynais, buvusiais bendradarbiais, studijų ar kelionių draugais.
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pagrindinė veikla - mažinti skurdą. Jei ne kasmetinė „Maisto banko“ rengiama iniciatyva rinkti maisto produktus skurdžiau gyvenantiems žmonėms, beveik kas penktas Lietuvos gyventojas negalėtų pasigirti, kad yra sočiai pavalgęs. Savanorių darbas Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė, kaip „Maisto banko“ akcijos partnerė, prisideda prie akcijos jau ketvirtą kartą iš eilės.
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius aiškiai įvardija priežastį, dėl kurios vangiai vyksta kvartalinė renovacija: neformuojami sklypai prie daugiabučių, prie daugiabučių nėra suprojektuotų ir įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių, nekuriamos kaimynijos.
Žirmūnai vėl užstatomi Dabartinėje Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvių sankirtoje, kur dabar planuojamas multifunkcinis daugiabučių projektas, iš pat pradžių Vilniaus miesto savivaldybė planavo statyti naują prekybos centrą.
Projektui buvo skirta 8,4 tūkstančiai eurų. Projektas socialiai pažeidžiamų asmenų socialiniams poreikiams tenkinti Socialiai pažeidžiamų asmenų Lietuvoje skaičius tebėra didelis. Žmonėms labai trūksta prasmingų laisvalaikio užsiėmimų, švietėjiškos, kultūrinės ir sporto veiklos, jie pasigenda praktiškų patarimų komunalinių mokesčių, energijos taupymo, daugiabučių renovacijos ir sveikatinimo klausimais. Šiems socialiniams poreikiams tenkinti 2022 m. Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė įgyvendina projektą.
Žirmūnų bendruomenės renginys Trys vietos bendruomeninės organizacijos gruodžio 7 d. 12 val. kviečia į Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje (Žirmūnų g.
Žirmūnų bendruomenės projektai
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė jau kurį laiką plėtoja įvairius projektus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms. Vieną iš jų - socialinį verslą „Patirties įdarbinimą“ dar prieš kelis metus pradėjo Remigijus Samuilevičius, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas.
2025 m. Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė įgyvendino projektą „Žirmūnų bendruomenės bendrystės stiprinimas ir socialinių poreikių tenkinimas“. Projektas buvo dalinai finansuojamas Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ lėšomis.
2024 metų projektas: Projekto pavadinimas - Vietos bendruomenės įtrauktis kuriant neutralų klimatui Vilnių ir kitų žirmūniečių socialinių poreikių tenkinimas. Projekto veiklos finansuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Veiklos skirtos bendruomenės įtraukčiai kuriant neutralų klimatui Vilnių buvo išbrauktos Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos vertinimo komisijos. Pagrindimas, kad tai ne bendruomeninių organizacijų veiklos sritis.
2023 metais Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė įgyvendino projektą „Socialiai pažeidžiamų asmenų poreikių socialinėms paslaugoms ir užimtumui tenkinimas“. Projekto tikslas - didinti socialinių paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims, jų užimtumą bei turiningą laisvalaikį. Projektas buvo finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis bendruomenių rėmimo priemonės lėšomis.
Daugiabučių kiemų atnaujinimas
Savivaldybė šiemet prioritetą skiria sostinės senųjų daugiabučių kvartalams, kuriems būtinas modernizavimas, tačiau ne taip efektyviai vykdoma Žirmūnų kvartalinė renovacija ir kuriamos kaimynijos.
Savivaldybė vykdo „Žirmūnų trikampio“ tvarkybos darbų projektą. Tačiau gyventojai susiduria su problema - automobilių stovėjimo aikštelės daugiabučių kiemuose sausakimšos. „Tai pirmas toks kompleksinis visų didelio kvartalo erdvių sutvarkymas Vilniaus miesto modernioje istorijoje. Džiaugiamės, kad galime tvarkyti sistemiškai ir viską iš karto, o ne palopyti dalimis.
Vilniaus valdžia planuoja statyti naujus daugiabučius Žirmūnų rajone, tačiau Žirmūnuose gyvenantys žmonės sako, kad nauja tvarka niokoja aplinką. Gyventojai kalba Žirmūnuose gyvenanti Tatjana pasakoja, kad Žirmūnų architektūra buvo sukurta dar sovietmečiu. Tatjaną džiugina esami statiniai, mat jie sukurti gyventojų labui, tačiau moteris nepritaria dabar vykstantiems statybų darbams. „Tragedija su dabartiniais statytojais, statoma neapgalvotai.
Žirmūnuose plėtojamas infrastruktūrinis „Žirmūnų 111B“ projektas, kuris kuria naują erdvę laisvalaikiui leisti, bet gyventojai sunerimę - savivaldybė projekto įgyvendinimo darbų dar nepradėjo. Esama situacija Žirmūnų 111B - tai skveras, kuris jungia Žirmūnų ir Kareivių gatves Vilniuje. Parengtame „Žirmūnų 111B“ projekte savivaldybė detaliai aprašo kiekvieną infrastruktūrinį aspektą - nuo teritorijos apželdinimo iki pėsčiųjų takų.
Atnaujinamas Žirmūnų rajono skveras: kuriama niekur neregėta erdvė.
Daugiabučių renovacija ir remonto darbai
Įsigyjant naujos statybos butą, dažniausiai yra privatus kiemas su asmeninėmis parkavimo vietomis. Priklausomai nuo vietovės, gyvenant senos statybos bute, galite su parkavimo problema ir nesusidurti.
Nusprendus atnaujinti butą, kuris yra daugiabutyje name reikia gerai išmanyti išplanavimą, kad neprisidarytumėte bėdų. Neturint žinių šioje srityje visada galite pasikonsultuoti su specialistais. Gali prireikti leidimų atlikti vienus ar kitus darbus. Reikalingi sutikimai, kuriuos turi duoti aplinkui gyvenantys žmonės (kaimynai). Kiek reikės sutikimų ar leidimų priklauso ir nuo to ar namas priklauso bendrijai ar ne.
Svarbu žinoti, kad nusprendus atlikti didesnį ar kapitalinį buto remontą nepatartina savivaliauti. Nusprendus atlikti buto remontą ar rekonstrukciją, pirmiausia reikėtų peržvelgti biudžetą, kurį skiriate šiems darbams atlikti. Svarbu numatyti galimas papildomas išlaidas, kurios gali netikėtai atsirasti įpusėjus ar užbaiginėjant darbus. Galite pakliūti į ne itin malonią padėtį, kada buto remontas ar rekonstrukcija gali užsitęsti dėl pinigų stygiaus.
Išgriovus daugiabučio buto nešamąsias sienas be leidimo galite sumokėti nemažą baudą. Tokios sienos griovimui būtina turėti leidimą. Butai netgi gali būti tikrinami, jei yra nusiskundimų. Tai svarbu žinoti, kada vykdoma buto rekonstrukcija arba didesni remonto darbai. Griaunant sienas ar darant jose nišas. Šiomis dienomis modernu sujungti, pavyzdžiui virtuvę ir svetainę. Tokiam darbui atlikti teks griauti sienas arba išpjauti jose arkas.
Senų namų sienos nėra tvirtos, į tai reikėtų atsižvelgti. Nerekomenduojama savavališkai daryti didesnius remontus ir tikėtis, kad niekas netikrins. Galite pridaryti nemažai rūpesčių bei nuostolių ir sau , ir kitiems namo gyventojams, tokia buto rekonstrukcija ar remontas tikrai nepradžiugins. Neišvengsite ir baudos, kuri gali būti keli tūkstančiai ar daugiau. Nusprendus įrengti balkone langus, kurie jungtų lubas su grindimis negalėsite to padaryti, jei kaiminystėję gyvenantys žmonės nesutiks.
Dažniausiai, senos statybos butų būklė yra prasta ir tai reiškia, kad reikės demontuoti esamas grindis, seną elektros instaliaciją, seną santechnikos vamzdyną, griauti sienas (dažnai jungiama vonia su WC), pakeisti langus bei demontuoti duris. Reikia tinkamai pasiruošti demontavimo darbams.
Suplanuoti interjerą nėra lengva, ypač kai norima, kad visų buto erdvių interjeras, spalvos ir stilius sietųsi viena su kita. Jei nežinote, kokias medžiagas ar baldus rinktis, apie kokį būstą svajojate, apsunkinate apdailos specialistų, interjero dizainerių bei baldus projektuojančių ir gaminančių meistrų darbą. Todėl pirmiausia būsto įrengimas yra susijęs su idėjų internete ar žurnaluose paieška, jų išsigryninimu. Esant finansinėms galimybėms, rekomenduojame visas šias vizijas išsigryninti pasitelkus dizainerio paslaugas.
Labai svarbu tiksliai suplanuoti baldų išdėstymą kiekviename buto kambaryje. Tai svarbu dėl tolimesnio būsto įrengimo etapo - elektros įvadų planavimo, santechnikos taškų.
Prieš atliekant demontavimo darbus reikia turėti naują buto planą, kad žinoti kurias sienas griauti ir ką demontuoti, o ką palikti. Demontavus viską, kas buvo nereikalinga senajame bute, pereiname prie antro etapo, t.y. instaliaciniai darbai. Atliekant šį etapą reikia turėti detalius elektros ir santechnikos projektus. Dažniausiai senos statybos butuose yra išvedžioti aliuminiai elektros laidai, kurie neatitinka šių dienų reikalavimų. Taip pat reikia žinoti, ar buvo atlikti pagrindinių namo stovų renovacijos darbai. Jei ne, siūlome stovus pasikeisti remonto metu.
Galiausiai, labai svarbu pakankamai dėmesio skirti apšvietimui bei rozečių vietoms. Jeigu bute daromas kapitalinis remontas, privaloma padidinti šviestuvų kiekį. Įprastai, senų butų kambarius apšviečia vos viena lempa, kabanti lubų centre. Tai - klaida, nes tik naudojant skirtingus apšvietimo tipus galima sukurti skirtingus apšvietimo scenarijus, keičiamus pagal nuotaiką ir poreikius. Rozečių skaičius bei jų vietos taip pat yra svarbus momentas, verta atkreipti dėmesį, kur kaip pvz.
Ar išsirinkote sienų apdailą? Jos gali būti tapetuotos, klijuotos plytelėmis, dažytos, padengtos apdailinėmis plokštėmis ir t.t. Jei dažy...
Nors kai kurie žmonės primygtinai teigia, kad gyvenimo pilnatvę galima pasiekti tik įsigijus nuosavą namą, kiti galvoja visiškai priešingai. Taip, nuosavas namas ir ypač privatus kiemas labai vilioja, bet tuo pačiu ir įpareigoja nuolat atlikti daugybę kitų papildomų darbų, pavyzdžiui, prižiūrėti lauko aplinką. Vienas didžiausių privalumų, kurį suteikia nauji butai Vilniuje ir kituose miestuose - tai išskirtinis patogumas. Paprastai šie daugiabučiai stovi strategiškai patogiose vietose: šalia visada yra bent kelios parduotuvės, vaikų darželiai, mokyklos ir kitos paslaugų vietos.
Kitas privalumas, kurį suteikia naujos statybos butai - tai stipriai išvystyta bendruomenė. Šalia tokių daugiabučių visada galima rasti privačius kiemus, žaidimų aikšteles, mini parkus ar net sporto zoną po atviru dangumi. Šiose erdvėse gyventojai gali susitikti, susipažinti, bendrauti ir palaikyti šiltus bendruomenės santykius. Gyvenimas daugiabučiuose taip pat labai tinka tiems asmenims, kurie nori gyventi tvariau. Naujuose butuose paprastai būna įrengtos ekonomiškos būsto šildymo sistemos, energiją taupantys elektros prietaisai.
Būsto pirkimas yra didelė investicija, todėl prieš įsigyjant būstą būtina apsvarstyti ar perkamas būstas atitinka likvidumo kriterijus. Ateityje nusprendus parduoti butą, šio klausimo apsvarstymas prieš pirkimą labai padėtų, norint gauti maksimalią buto pardavimo naudą.
Šiandieną ne daugelis gali sau leisti įsigyti naujai pastatytą butą, į kurį galima atsikraustyti ir gyventi neatliekant remonto darbų. Tenka pirkti seną butą, kadangi tai kainuoja mažiau, tačiau gyventi tokiuose namuose, kur neatliktas buto remontas turbūt nenorėtų nei vienas. Kiekvienas nori įsirengti namus pagal savo skonį.
Nuosavų namų savininkams paprasčiau įsirengti butą taip, kaip nori. Gyventojai, kurie gyvena daugiabučiuose namuose negali taip laisvai ir paprastai griauti sienų, jas gręžti ar atlikti kitus panašius darbus. Tai sąlygoja namų išplanavimai.
Įvertinkite ir tai, kad naujus namus galite įsirengti taip, kaip norite. Statybos kokybės kriterijus tikriausiai yra svarbesnis kalbant apie senos statybos butą. Įsigyjant naujos statybos butą, žinokite, kad naujos statybos namai, turi statybų garantiją. Senos statybos namas gali turėti taip pat mažesnes komunalines išlaidas, bet būtina pasidomėti ar buvo atlikta renovacija ir koks yra šildymo būdas.
Balkonų būklė ir renovacija
Sostinėje, kultūros paveldo zonoje esančių senų namų balkonai šaukiasi remonto, tačiau gyventojai į tai dažnai numoja ranka. Deja, Vilniuje pasitaikė ir nelaimingų atsitikimų, kai kartu su balkonu nukrito žmonės ir žuvo.
Tokia rizika sostinės Panerių gatvės daugiabutyje baigėsi nelaime. Pradėjus aiškintis situaciją paaiškėjo, kad šio daugiabučio gyventojai dar pernai buvo įspėti, jog jų balkonai yra avarinės būklės, todėl jais naudotis pavojinga.
Daugiabutį Panerių g. 15 administruojanti įmonė "Naujamiesčio būstas" praėjusių metų rugsėjo ir lapkričio mėnesiais organizavo pastato fasado, balkonų ir perdangų neeilines apžiūras. Atlikę neeilinę apžiūrą ir reaguodami į avarinę balkonų būklę, bendrovės "Naujamiesčio būstas" atstovai suskubo užsakyti projektą.
Gegužės pabaigoje namo gyventojams buvo pranešta apie atliktą projektą, o birželio 20 d. buvo šaukiamas susirinkimas, per kurį daugiabučio bendrasavininkiai turėjo būti supažindinti su tolesnio remonto eiga. Tačiau į susirinkimą atvyko vos trijų butų atstovai, kurie kategoriškai prieštaravo bet kokiems remonto darbams.
Šiame name gyvenantis ir už pastato remontą pasisakantis Marius Skudžinskas teigė, kad jis ir dar maždaug penkių butų savininkai pakliuvo į savotiškus spąstus. "Visos mūsų pastangos pradėti namo remontą atsimuša į kaimynų abejingumą. Jie, kurių dauguma yra pensininkai, kategoriškai prieštarauja bet kokiems pokyčiams. Jų motyvas paprastas ir banalus - mūsų amžiui užteks, o po mūsų mirties namas tegu nors ir sugriūva. Viena moteris netgi grasino susideginti, jei prieš jos valią bus pradėti namo remonto darbai.
Daugiabučius namus administruojančios įmonės "Naujamiesčio būstas" direktorė Aurelija Dapkūnienė tikino, kad Panerių g. 15 namo gyventojų nenoras tvarkyti avarinės būklės balkonus nėra išimtis. "Gaila, kad žmonės nesupranta, jog daugiabutis namas yra visų jame gyvenančių žmonių bendras turtas, kuriuo privalu rūpintis. Gyventojų abejingumas turi ir savo kainą - tai dar kartą įrodė tragiškas antradienio dienos įvykis Panerių gatvėje.
Prieš pradedant gilintis į problemą, svarbu žinoti, kad nukritus avarinės būklės balkonui ir atsitikus nelaimei atsakomybė dažniausiai krenta pačiam buto savininkui.
Kas atsako už nukritusį avarinės būklės balkoną - buto savininkas ar daugiabutį namą prižiūrintis ir jo saugumu turintis pasirūpinti administratorius? Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigia: „Už viską atsako buto savininkai. Administruojančios įmonės arba bendrijos pirmininko atsakomybė gali būti tik tuo atveju, jei iš jų pusės nesiimta jokių saugumą užtikrinančių veiksmų. Administratorius kaltas tuomet, jei neatliko kasmetinės buto apžiūros, nesudarė priemonių plano trūkumams likviduoti ir nesiūlė to daryti butų savininkams.“
Vis dėlto, J. Antanaitis įsitikinęs, kad panašiose situacijose kalčiausi yra ne butų savininkai, prieštaraujantys remontui, o galiojančių įstatymų spragos. „Manyčiau, kad pati didžiausia kaltė dėl griūvančių balkonų tenka Aplinkos ministerijai. Ji panaikino anksčiau galiojusią „būtinųjų darbų“ sąvoką. Pavyzdžiui, anksčiau, komisijai nustačius trūkumą, būdavo vykdomas privalomas sprendimas. Dėl to turime griūvančius balkonus“, - įsitikinęs J. Antanaitis.
Nesirūpindami senu daugiabučio namo balkonu pavojų keliate ne tik sau. Pasirūpinti prastos būklės balkonu, visų pirma, reikia dėl saugumo. „Naujamiesčio būsto“ direktorius Raimondas Lisauskas teigia, kad avarinių požymių turintys balkonai yra nesaugūs naudoti, nes dėl susidėvėjusių konstrukcijų jie gali paprasčiausiai nukristi.
Kita problema - nuo senų balkonų krentantys betono luitai. Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų“, - pastebi R. Lisauskas. Anot jo, tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.
Sprendimai
Tiems, kuriems atsinaujinti balkoną yra pernelyg brangu, yra galimybė už tvarkymo darbus išsimokėti per keletą metų ir tokiu būdu sumažinti finansinę naštą. „Džiugina tai, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems ne tas pats, kaip atrodo jiems priklausantys balkonai. Žmonės aktyviai įsitraukia į tvarkybos procesą ir siekia, kad balkonai būtų atnaujinti bei nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei praeiviams. Su gyventojų sutikimu per pastaruosius 5 metus Vilniuje sutvarkėme apie 400 balkonų“, - skaičiuoja „Naujamiesčio būsto“ direktorius.
Kadangi balkonai traktuojami kaip bendras namo turtas, balkono remonto išlaidos yra paskirstomos savininkams pagal tai, koks nuosavybės plotas jiems priklauso.
Aplinkos ministerija žada sukurti teisinius įrankius iki 2025 m. „Mes šiemet sukursime juridinę viziją, kaip tai padaryti. Tai leis galvoti apie pastatų nugriovimą ir perstatymą. Jei pastatas pasenęs ir neatitinka standartų, asmuo, kuris valdo jį, privalo jį nugriauti ir perstatyti“, - nekilnojamojo turto konferencijoje „CORE“ kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Naujamiesčio būsto“ statybų inžinierius Vytautas Elenbergas jau ne vienerius metus tobulino savo paties sukurtą pakabinamų balkonų technologiją. Būtent ši alternatyva ir tapo vienintele išeitimi A.Jakšto g. 3-io daugiabučio gyventojams.
Seni balkonai - realus pavojus Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ asmeninis klientų vadybininkas Andrius Medišauskas sako, kad tokia technologija Vilniuje išbandytą pirmą kartą, tačiau tikėtina, kad ji greitai prigis.
Darbai įgaus pagreitį Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai iki šiol atsisakydavo balkonų remonto - didelė darbų kaina, todėl tikimasi, kad pradėjus taikyti naują bei pigesnį atanujinimo būdą bei atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės parama, avarinės būklės balkonų tvarkymo darbai įgaus didesnį pagreitį.
Vamzdynų problemos daugiabučiuose
Plika akimi nematomi, dažniausiai po žeme užkasti seni nuotekų vamzdynai yra bene didžiausias galvos skausmas ne tik būsto priežiūros specialistams, bet ir daugiabučių namų gyventojams. Dalis žmonių, susipažinę su neseniai atlikto tyrimo rezultatais, suskubo pritarti susidėvėjusių inžinerinių pastato sistemų remontui. „Mano BŪSTO“ duomenimis, vien šiemet įmonės prižiūrimuose namuose Vilniuje įvyko 1087 avarijos buitinių nuotekų tinkluose. Šie gedimai yra itin nemalonūs, nes kol trunka remontas, daugiabučių gyventojai negali naudotis sanitariniais mazgais, įvyksta užpylimai, nukenčia turtas, patiriami nemenki finansiniai nuostoliai. Buitį apsunkinančios avarijos nuotekų tinkluose sudaro maždaug pusę visų daugiabučiuose fiksuojamų gedimų.
Ieškodamas galimybių, kaip padėti savo klientams išvengti tokių nelaimių, „Mano BŪSTAS“ pirmasis Vilniuje specialiais vaizdo stebėjimo zondais masiškai patikrino ir prevenciškai, aukšta vandens srove, išplovė 300 daugiabučių namų buitinių nuotekų vamzdynus. Tokia diagnostika ir praplovimo darbai leido užkirsti kelią galimoms nelaimėms ir tiksliai įvertinti nuotekų sistemų būklę.
„Maždaug 40 proc. patikrintų vamzdynų reikalauja remonto, o 5 proc. yra avarinės būklės. Prasčiausia situacija užfiksuota Naujamiesčio ir Antakalnio rajonuose, kur atitinkamai įvyksta daugiausia avarijų nuotekų tinkluose“, - akcentavo E.Šlajūtė.
Į įmonės specialistų rekomendacijas sureagavo kas trečio namo, kuriame fiksuota prasta vamzdynų būklė, gyventojai. Jie išreiškė pageidavimą, kad susidėvėję nuotekų vamzdynai būtų sutvarkyti. E.Šlajūtės teigimu, įgyvendindamas klientų pageidavimus, „Mano BŪSTAS“ po atliktos patikros suremontavo 25 daugiabučių namų nuotekų vamzdynus.
Lengviausias būdas projektuoti daugiabučius vieno aukšto daugiabučius – architektūrinis išsilavinimas
tags: #privatus #kiemelis #daugiabutyje