Daugiabučių namų savininkų bendrijų veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti tinkamą bendro turto valdymą ir priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius teisinius aspektus, susijusius su daugiabučių namų bendrijų veikla, įskaitant bendrijos pirmininko atlyginimą, mokesčius ir gyventojų teises.
Bendrijos Pirmininko Atlyginimas: Teisinis Reglamentavimas
Vienas iš svarbių klausimų, kylantis bendrijų veikloje, yra bendrijos pirmininko atlyginimas. Aptarsime, kaip turėtų būti padalinamas daugiabučio bendrijos pirmininko atlyginimas gyventojams, ar visi turi mokėti po lygią sumą, ar nuo buto ploto proporcingai, bei ar turi mokėti atlyginimą tie butų savininkai, kurie nestojo į bendriją, bei ką apie tai sako įstatymai.
Pagal Civilinio kodekso (CK) 4.84 straipsnį, butų savininkai bendrąją dalinę nuosavybę gali valdyti steigdami bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį arba, jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendroji dalinė nuosavybė gali būti valdoma tik vienu iš paminėtų trijų būdų.
Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe yra įtvirtintos CK 4. 83 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Taigi, jeigu dėl tam tikrų išlaidų yra priimtas administratoriaus arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, tai butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo šias išlaidas apmokėti, nors ir nėra davęs tam sutikimo.
CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai turi būti priimami balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.
Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai, bendrija (administratorius) proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja butų ar kitų patalpų savininkų mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą. Įstatymai nenumato kitos galimybes kaip tik skaiciuoti administravimo islaidas proporcingai buto plotui.
Taigi, bendrijos pirmininko atlyginimas yra sudėtinė namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidų dalis. Todėl vadovaujantis CK 4.84 str., bendrijos narių ir ne narių pareigos yra analogiškos.
Ar privalo daugiabučio namo buto savininkas, nesantis bendrijos nariu, mokėti atlyginimą bendrijos pirmininkui?
Taip, atrodytų teisinga, kad už rūpinimąsi bendra nuosavybe turėtų mokėti visi bendrasavininkai. Remčiausi Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Jeigu sistemiškai analizuosime šį straipsnį, rasime, kad bendrijos narių ir ne narių pareigos yra analogiškos.
Tačiau kuo motyvuoti tiems, kurie šiaušiasi prieš? Kaip kontrargumentuoti kai sakoma, kad atlyginimas yra darbo teisės sritis, pirmininkas yra darbuotojas, kuriam darbdavys, t.y. bendrija moka atlyginimą, bendrija susideda iš narių, ne iš visų savininkų. Tai kokiu pagrindu tas ne narys mokės atlygiminimą, jis ne darbdavys... Be to, tie savininkai, kurie ne nariai moka administravimo mokestį pagal plotą ir administruojančiai įmonei. Kai kuriuos darbus daro administratorius (išrašo sąskaitas, šilumos punktą prižiūri), kai kuriuos pirmininkas. Kvaila situacija, o žmonės ir nenori dviems mokėti. Kaip neteisininkui labai sudėtinga suprasti, kas tuose įstatymuose rašoma. Tai kas tas atlyginimas bendrijos pirmininkui pagal įstatymą - išlaidos namui išlaikyti, mokestis ar rinkliava ar kita įmoka? Ir kaip gali atlyginimą mokėti kažkas, kas yra ne darbdavys?
Svarbu ieškoti kompromisų ir susitarimų, kurie atitiktų visų bendrijos narių interesus.
Bendrijos Pirmininko Atlyginimas Ir Ekonominė Situacija
Kaip teigė Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, mums reikia daugiau pinigų mūsų ekonomikoje, kad mes pradėtume geriau gyventi. Pasak pašnekovo, dabar tam tikros situacijos jam atrodo kiek juokingai. „Aš noriu daug uždirbti, bet savo darbuotojams nemokėsiu, kad jie negalėtų nueiti pas konkurentą pavalgyti. Tai iš kur atsiras tie pinigai ir iš kur atsiras apyvartos, kad smulkieji verslai pradėtų užsidirbti? Čia yra paprastas dėsnis."
Savo įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pašnekovo manymu, į atlyginimų kėlimą turime žvelgti labai subalansuotai. „Minimalios algos kėlimas stumia į viršų visus atlyginimus. Kai mes dabar kalbame, kad Lietuva yra didžiulio skurdo šalis - jeigu viršutinis lygis kiekvienas metais yra užkeliamas po 12 procentinių punktų, tai, be abejo, regionuose einančios algos nespėja pakilti iki tokio lygio ir tada patenkame į skurdo lygį. Turime suvokti, nuo kokio lygmens mes čia skaičiuojame. Mūsų siūlymas yra žiūrėti subalansuotai. Faktas, kad minimalų atlyginimą reikia kelti, bet reikia žiūrėti, kokios tos prognozės“, - teigė V. Janulevičius.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad efektyvumas, produktyvumas ir našumas Lietuvoje neauga taip, kaip atlyginimai. „Mums reikia išsilaikyti konkurencingiausią ekonomiką Baltijos šalyse, kokia mes iki šiol buvome ir tikimės, kad būsime ateinančius 20 metų. 20 metų Lietuvoje atlyginimai kilo daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Augimas BVP irgi buvo didžiausias. Mes norime išlaikyti tą patį pagreitį, kad būtų galima judėti į priekį, o tam reikia visų diskusijų, argumentuotų kalbų, kaip ir ką mums daryti, kad ateitis būtų tvari“, - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Savo siūlymus pateikė ir ekonomistas MMA kitąmet turėtų siekti 1030-1040 eurų - tokios pozicijos laikosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pašnekovo manymu, kalbant apie algų kilimą, turėtų būti surastas aukso viduriukas, o jo įvardintą MMA dydį galėtume pasiekti gana lengvai.
Apskritai, pasak ekonomisto, klausimų dėl to, ar MMA turėtų didėti, kilti neturėtų. „MMA lygis yra žemas, dėl to ir kalbame, kad MMA turi didėti. Turi didėti 8-10 ar 12 procentų, kad nebūtų pernelyg žemas lygis“, - tvirtino jis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pakomentavo ir MMA augimo dinamiką bei tai, kokius efektus tai gali duoti. Tiesa, jis neslėpė, kad tai - jam ne itin patinkanti diskusija. „Minimali alga yra pati nemėgstamiausia mano tema“, - pripažino V. Šilinskas.
Pasak jo, apskritai MMA Lietuvoje gauna 25-26 tūkstančiai žmonių, dirbančių pilnu etatu. „Jeigu mes imame žmones, dirbančius ne pilnu etatu - tų žmonių daug gaunasi. „Sodra“ kažkada skaičiavo virš 100 tūkstančių, bet ten patenka ir vadovai, kurie vienai valandai būna įsidarbinę“, - teigė V. Šilinskas.
Viceministro teigimu, tokie skaičiai išlieka gana stabilūs, o tai, pasak jo, yra geras rodiklis. „Kad neauga žmonių skaičius, kurie dirba už minimalią algą, nepaisant to, kad kilo minimali alga, yra gana geras rodiklis. Jis išlieka stabilus“, - tikino V. Šilinskas.
Atsisakyti atlyginimo už darbą negalima jokiame darbe. Privaloma mokėti minimalų atlyginimą - tačiau galite nurodyti, kad dirbate 1 val./mėn., tuomet atlyginimas bus simboliškas.
Bendrijos pirmininko atlyginimas - susitarimo dalykas, t.y. reikia susitarti, už kiek asmuo vykdys tas pareigas ir kiek bendrijos nariai sutinka už tai jam mokėti. Bendrijos pirmininką galima įdarbinti ne pilnu, bet daliniu etatu ar net vienai, dviem valandoms per dieną ar per savaitę. Taigi, MMA nėra privalomas. Tik nereikia pamiršti, kad įdarbinus nepilnu etatu asmenį, kuris niekur kitur nedirba (nemoka mokesčių Sodrai), mokesčius reikės mokėti nuo MMA, yra nustatytos Sodros mokesčių grindys.
Reikia žvelgti plačiau. Bendrijos yra steigiamos tikslu administruoti namo savininkų bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl Bendrijos pirmininko atlyginimas yra sudėtinė namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidų dalis. Todėl vadovaujantis CK 4.84 str.
Taip pat naujasis pirmininkas iškart sugalvojo pakelti mokestį savo atlyginimui. Anksčiau buvo nustatyta suma kiekvienam butui, kuri nesikoregavo. Dabar pareiškė, kad po 0,30 cnt už 1 kv kiekvienam butui. Man kirba klausimas, ar gali pirmininkas sugalvoti iš lempos skaičius, nesinaudojant jokia formule, savo atlyginimo pasikėlimui?? Kaip domėjausi kituose butuose bendrijose yra apskaičiuojama pagal kažką kur vos siekia 0,14 cnt už kvadratą!
Daugiabučio Bendrijos Veikla Ir Priežiūra
Privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektų priežiūra, jų išsaugojimu, išlaikymu, atlikti eksploataciją. Jei pirmininkas pats neturi atitinkamų atestatų, samdo arba darbuotoją arba sudaro sutartį su tuo, kas turi atestatą/pažymėjimą/darbuotojų.
Nėra būtina bendrijai turėti savo elektriko, santechniko, bet, kaip buhalterę, taip ir elektriką ir santechniką gali priimti dirbti bendrijoje. Tai priklauso nuo bendrijos narių noro.
Bendrijos Veiklos Organizavimas Ir Dokumentacija
Bendrija, kaip ir UAB, turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą, turi atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, žinoti, kas yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai. Jeigu bendrija apleista, gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Svarbu, kad bendrija turėtų visus reikalingus dokumentus: įstatus, įmonės pažymėjimą ir kitus. Jeigu buhalteris nėra pirmininkas, jam nebūtini visi bendrijos dokumentai.
Paramos Gavėjo Statusas
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Kaupiamosios Lėšos Ir Mokesčiai
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.
Kaupiamieji įnašai yra priskirti savininkui. Iš praktinės patirties žinome, kad, pavyzdžiui, prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
Mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą. Būtina kaupti lėšas privalomiesiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams. Kol nėra patvirtinto ilgalaikio plano ir kartu - pagal jį nustatytų įnašų dydžių, būtina.
Ar privaloma sąskaitose už paslaugas nurodyti, kiek yra sukaupta kaupiamoji lėšų? Kuo daugiau skaidrumo - tuo daugiau pasitikėjimo ir mažiau papildomų klausimų.
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Siūlome pasitikrinti, ar teisingai įrašėte. Su "Vienos sąskaitos" sistemos administratoriumi bendrija turėtų pasirašyti sutartį, tada galėsite įtraukti ir paslaugos teikėją - savo bendriją, dėl mokėjimų "Maximoje", "Perlo"...
Taip, mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą.
Jeigu yra, pavyzdžiui, patvirtintas kaupimas vandens nuotekų tinklų atnaujinimui, turės mokėti tas kaupiamąsias lėšas.
Renovacija
Jeigu kaupiamas fondas skirtas renovacijai, kiekvienas butas apmoka tą renovacijos sumą, skirtą savo butui. Kiekvienam butui sumos gali būti skirtingos.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Pirkimai bendrijoje organizuojami vadovaujantis patvirtintu bendrijos biudžetu, ilgalaikiu planu ir kaupiamųjų lėšų patvirtintu mėnesiniu tarifu, kitais bendrijos narių ar visų savininkų susirinkimo (balsavimo raštu) priimtais sprendimais.
Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. darbams, kuriais siekiama užtikrinti, kad tie objektai atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, tinkamai funkcionuotų, nekeltų grėsmės ir pan.
Konfliktinės Situacijos Ir Ginčų Sprendimas
Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų.
Pagal LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 punktą būtų ir patalpų savininkai privalo apmokėti bendro naudojimo paslaugas.
DNSB valdytojo teikimu visuotinis susirinkimas sutinka, kad dalis bendraturčių nemokėtų kaup. įmokų nuo unik. nr. turinčių patalpų. Ar toks sprendimas teisėtas? Ar savivaldybės privalo taikyti adm. poveikio priemones bendrijos vadovui, teikusiam visuotiniam pasiūlymą atleisti dalį bendraturčių nuo kaup. įmokų mokėjimo?
Bendrija rūpinasi visų bendrijos pastato savininkų bendrojo naudojimo objektais. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje. Asmuo, kuriam...
Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas.
Bendrijos Nariai Ir Jų Teisės
Savininkus, pareiškusius savo valią tapti bendrijos nariais, bendrijos pirmininkas įrašo į bendrijos narių sąrašą, jis yra atsakingas ir už to sąrašo atnaujinimą. Įprastai mokestiniai pranešimai siunčiami kas mėnesį, bet būna ir kitaip: kai bendrijos įstatuose yra numatyta galimybė mokesčius mokėti rečiau, tuomet bendrijos nariai gali priimti sprendimą, kad mokesčiai bus...
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai, t.y. Pastaba.
Finansinė Atskaitomybė Ir Skaidrumas
Visi namo gyventojai yra suinteresuoti, kad bendrijos buhalterinė apskaita būtų vedama tvarkingai, pagal visus galiojančius įstatymus.
Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.
Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.
Jeigu vandens tiekėjo yra nustatytas mėnesinis aptarnavimo mokestis, vis tiek jį turbūt turės sumokėti, o jeigu vandens nenaudojo, tai už konkretų vandens kiekį neturi mokėti. Siūlytume aptarti šį klausimą su vandens tiekėju arba su bendrijos pirmininku, jeigu bendrija susijusi su šiais mokesčiais, mums nėra žinomos jūsų konkrečios vandens tiekimo.
Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse. Jeigu 100 proc. 4. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui...
Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias, nes pirmininkė aiškina, kad neprivaloma detalizuoti tikslinį mokestį ir reikalauja mokėti tiek kiek nurodo pirmininkas.
Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka.
Bendrijos Pirmininko Paslaugos Veiklos Pradžiai
Jeigu norite įsteigti bendriją, bet neatsiranda asmens, kuris sutiktų būti bendrijos pirmininku, galime jums padėti pasiūlydami pirmininką bendrijos veiklos pradžiai - jis įregistruos bendriją, atidarys bendrijos sąskaitas banke, organizuos bendrojo naudojimo objektų perėmimą, buhalterinės apskaitos ir kitų svarbiausių paslaugų užsakymą, atlikęs pagrindinius pirmuosius darbus, suorganizuos susirinkimą, kuriame pateiks ataskaitą, o į darbotvarkę be kitų aktualių klausimų įtrauks ir bendrijos pirmininko rinkimą. Tokia pagalba galėtų trukti pusmetį arba iki metų (pagal Bendrijų įstatymą bendrijos pirmininko kadencija - 3 metai, tačiau bendrijos pirmininką galima atšaukti anksčiau, jis gali ir pats atsistatydinti). Bendrijos pirmininko paslauga veiklos pradžiai teikiama tik užsisakiusiems mūsų konsultavimo bendrijos steigimo klausimais paslaugą. Galimybės suteikti šią paslaugą ribotos.
Konsultavimo paslaugos: teikiame telefonu ir elektroniniu paštu, taip pat susitinkant. IĮ "Ego sum", e. informacijos apie suteiktas paslaugas arba skolas teikimas bendrijos nariams (telefonu ir el.
Bendrijų steigimas (konsultacijos + įstatų ir kitų dok.
Ginčų Tarp Bendrijos Pirmininko (Valdybos Narių) Ir Bendrijos Narių (Kitų Savininkų) Vidinis Nagrinėjimas
Privalo būti užtikrintas, kai bendrijoje daugiau kaip 100 narių, mažesnėse bendrijose ginčus nagrinėjantis asmuo (komisija) nėra privalomas, bet gali būti.
Daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas Bendrijos ūkinės-finansinės veiklos plane įtraukė išlaidų rūšį \"Išlaidos bendrijos teisiniam atstovavimui\" ir kas mėnesį pateikiamoje sąskaitoje visiems patalpų savininkams įtraukia po kelias dešimtis eurų, skirtų šioms išlaidoms. Reikalaujama mokėti ir iš tų patalpų savininkų, kurie n...
Dėl kiemo valymo. Kreipkitės į pirmininką paaiškinimo raštu, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 str. 7 dalimis, jis turi atsakyti jums ir detaliai paaiškinti per 10 darbo dienų. Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą (pavyzdžiui, žolės pjovimas, pėsčiųjų takų valymas) moka proporcingai visi savininkai. Įprastai žemės priežiūrai lėšos numatomos biudžete. Biudžetą tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Primename ir tai, kad kilus grėsmei pastatui...
Ar normalu, kad bendrijos imonę garažo savininka paduoda i teisma po penkeriu metų už metinio mokesčio nemokejima? Kai pats savininkas nebuvo nė karto informuotas laišku, el.paštu ar telefonu.
Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti. Avarines būkles likviduoti reikia skubiai.
Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai (t.y. kalba eina apie bendrijos mokestį), jei jai nepriklausau, tačiau gyvenu nuosavų namų kvartale? Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuoment bendrija irgi reikalauja atitinkamai...
Ar remiantis DNSB susirinkimo balsų dauguma priimto sprendimo įrengti aikšelę vistiek privalėsiu prisidėti? Situacijų būna įvairių, reikėtų gilintis, bet jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
Ar savivaldybės privalo taikyti adm. poveikio priemones bendrijos vadovui, teikusiam visuotiniam pasiūlymą atleisti dalį bendraturčių nuo kaup. įmokų mokėjimo?
Ar turime prisidėti tik aištelės atstatymo išlaidas? ( Gavome iš bendrijos pasiūlymą su keturženkle suma, pievele, minkštu asvaltu ir t.t.), ko prieš tai net neturėjome. Mes, kaip savininkai ar turime sutikti TIK atstatymui ar tai ką nubalsuos dauguma?
DNSB valdytojo teikimu visuotinis susirinkimas sutinka, kad dalis bendraturčių nemokėtų kaup. įmokų nuo unik. nr. turinčių patalpų. Ar toks sprendimas teisėtas?
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Šiame skyriuje pateiksime atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su daugiabučių namų bendrijų ilgalaikio turto apskaita.
Ką daryti, jei bendrijos pirmininkas reikalauja didelių sumų už darbus, apie kuriuos nebuvo informuota?
Kiekvieną pirkimą reikėtų analizuoti atskirai (gali būti įvairių situacijų), bet jeigu kalbate apie marmurinių plytelių ir naujo fontanėlio įrengimą kieme (jeigu tai...
Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio?
Nebent savininkai galėtų...
Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus nesurengus visuotinio susirinkimo?
Ar tokiu atveju galima pritaikyti CK 4,83 st. Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...
Ką daryti, jei namo bendrija nieko nedaro, kai semia vanduo du butus?