Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti projektines patalpų temperatūros normas, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais statybos techniniais reglamentais. Nagrinėjami pagrindiniai reikalavimai šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemoms projektuoti ir įrengti, siekiant užtikrinti optimalų mikroklimatą ir oro kokybę pastatų patalpose.
Taikymo sritis
Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.
Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.
Teisiniai pagrindai
Reglamentas remiasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir statybos techniniais reglamentais:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą
- Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymą
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(l):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“
- statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
- statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose"
- statybos techninį reglamentą STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“
- statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“
- statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“
- Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą
- respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“
- higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“
- higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“
- higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“
- higienos normą HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“
- higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“
- higienos normą HN 51:2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“
- higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“
- Lietuvos standartą LST EN 832+AG2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos sąnaudų šildymui apskaičiavimas.
- Lietuvos standartą LST EN 1264-2:2002 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 2 dalis.
- Lietuvos standartą LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai.
- Lietuvos standartą LST EN 1366-1:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 1 dalis.
- Lietuvos standartą LST EN 1366-2:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 2 dalis.
- Lietuvos standartą LST 1678:2001 „Pastatų vėdinimas.
- Lietuvos standartą LST EN ISO 7726:2002 „Šiluminės aplinkos ergonomika.
- Lietuvos standartą LST EN 12101-3:2002 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 3 dalis.
- Lietuvos standartą LST L ENV 12097:2001 „Pastatų vėdinimas. Ortakių tinklas.
- Lietuvos standartą LST EN 12599:2001/AC:2002 „Pastatų vėdinimas.
- Lietuvos standartą LST EN 13501-1:2002 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 1 dalis.
- Lietuvos standartą LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.
- Lietuvos standartą LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos.
- Lietuvos standartą LST EN 26184-1:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 1 dalis.
- Lietuvos standartą LST EN 26184-2:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 2 dalis.
- Lietuvos standartą LST EN 26184-3:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 3 dalis.
- Lietuvos standartą LST EN 26184-4:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 4 dalis.
- statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“
- „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“
- „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles“
- „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles
Pagrindinės sąvokos
- Jaučiamoji oro kokybė - subjektyvus oro kokybės pojūtis.
- Natūraliai apšviestos patalpos - patalpos, kurios apšviečiamos per išorinėse atitvarose esančias angas.
- Oro užtvara - į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos pučiamu oru.
- Užtveriamojo tipo užtvara - sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu.
- Veiklos zona - patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi reikiami oro parametrai.
Projektinės sąlygos: mikroklimatas
Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Projektuojant ŠV ir OK sistemas, būtina atsižvelgti į:
- pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t.
Mikroklimato parametrai
Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.
Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10 ˚C.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5 ˚C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Jaučiamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais. Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Kondensacija
Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.
Šildymas
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi remiantis atitinkamais statybos techniniais reglamentais.
Šildymo prietaisai
Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti.
Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais.
Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.
Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.
Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.
Be to, gyvenamųjų namų, vaikų darželių ir lopšelių grindų paviršiaus temperatūra šildymo elemento ašyje neturi viršyti 35 ˚C.
Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.
Šildymo sistemos vamzdynai
Šildymo sistemos vamzdynų nuolydis vandens šildymo sistemose turi būti ne mažesnis kaip 0,002, o garo vamzdžiai, garui judant prieš nuolydį - ne mažiau kaip 0,006.
Šilumnešio išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu jo negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje.
Vėdinimas
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.
Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal atitinkamus standartus. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti kiti reikalavimai.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia.
Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru.
Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.
Ortakiai
Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases.
C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną.
Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų.
Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.
Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas atitinkamuose standartuose.
Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio ir negali būti naudojama kaip vienintelis šaltinis priimant sprendimus, susijusius su statybos projektavimu ir įrengimu. Visada būtina vadovautis galiojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.
tags: #projektines #patalpos #temperaturos #ziema #ir #vasara