Projektinės patalpų temperatūros normos žiemą ir vasarą Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti projektines patalpų temperatūros normas, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais statybos techniniais reglamentais. Nagrinėjami pagrindiniai reikalavimai šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemoms projektuoti ir įrengti, siekiant užtikrinti optimalų mikroklimatą ir oro kokybę pastatų patalpose.

Taikymo sritis

Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.

Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.

Teisiniai pagrindai

Reglamentas remiasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir statybos techniniais reglamentais:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą

Taip pat remiamasi šiais statybos techniniais reglamentais:

• STR 2.01.01(l):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
• STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“
• STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose"
• STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“
• STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“
• STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“

Kiti svarbūs dokumentai:

• Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą.
• Respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija".
• Higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai".
• Higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai".
• Higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės".
• Higienos normą HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas".
• Higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose".
• Higienos normą HN 51:2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose".
• Higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai".

Projektinės sąlygos: mikroklimatas

Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.

Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).

Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.

Projektuojant ŠV ir OK sistemas, būtina atsižvelgti į pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t. t.).

Mikroklimato parametrai

Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.

Šaltuoju metų laikotarpiu (tl < 10°C) projektinė temperatūra turi būti šiluminio komforto ribose.

Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti aukščiau minėtus reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10 ˚C.

Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5 ˚C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.

Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.

Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.

Komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos:

Šildymo sistemos

Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.

Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.

Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti.

Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais.

Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.

Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.

Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.

Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.

Vėdinimo sistemos

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.

Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną. Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.

Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų.

Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.

Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.

Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas atitinkamuose standartuose.

Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų.

Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos.

Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.

Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo.

Rekuperacija

Šiuolaikiniuose energiją taupančiuose namuose neįsivaizduojama mechaninė vėdinimo sistema su rekuperatoriumi. Rekuperatoriai - tai įrenginiai, užtikrinantys nuolatinį patalpų vėdinimą ir kartu išsaugantys didžiąją dalį šilumos, kuri kitu atveju būtų prarandama šalinant orą lauk. Lietuvos klimato sąlygomis, kur žiemą brangiai kainuoja patalpų šildymas, rekuperatorius tampa itin naudingas: jis padeda palaikyti gaivų orą patalpose nevėsindamas namų. Ne veltui rekuperacinės sistemos dabar privalomos naujos statybos A+ ir A++ energinės klasės namuose.

Rekuperatorius - tai šilumogrąžos įrenginys, esantis mechaninio vėdinimo sistemos širdyje. Paprastai jį sudaro du atskiri oro kanalai: vienas šalina iš patalpos panaudotą, drėgną orą, o kitas tiekia iš lauko šviežią orą. Rekuperatoriaus viduje šie du oro srautai praeina pro specialų šilumokaitį, kuriame nesusimaišydami perduoda šilumą vienas kitam. Tai reiškia, kad išmetamas šiltas patalpų oras atiduoda didžiąją dalį savo šilumos įeinančiam lauko orui. Kokybiškas rekuperatorius gali susigrąžinti net iki ~90-95 % šilumos, todėl į patalpas paduodamas oras būna beveik tokios pat temperatūros kaip viduje, net jei lauke šalta. Pavyzdžiui, kai namie +20 °C, o lauke -5 °C, per rekuperatorių tiekiamas oras gali sušilti iki ~18 °C vien pasyvaus šilumos perdavimo būdu. Dėl to reikia minimaliai papildomai šildyti įeinantį orą arba išvis nebereikia.

Svarbu suprasti, kad rekuperatorius - tai ne oro kondicionierius: jis nešaldo ir aktyviai nešildo oro (išimtis - kai kuriuose modeliuose yra elektrinis pašildymo tenas labai šaltoms dienoms). Jo paskirtis - vėdinti patalpas su minimaliais šilumos nuostoliais. Skirtingai nei ventiliatoriai ar kondicionieriai, kurie tik cirkuliuoja esamą patalpų orą, rekuperatorius paduoda visiškai šviežią orą iš lauko ir tuo pat metu pašalina užterštą orą laukan.

Yra keletas pagrindinių rekuperatorių tipų:

• Plokštelinis rekuperatorius: jame šiluma perduodama per plonas metalines ar plastiko plokšteles, skiriančias du oro srautus. Tai paprastas ir patikimas mechanizmas - nėra judančių dalių, todėl toks įrenginys ilgaamžis. Plokšteliniai rekuperatoriai nenaudoja elektros šilumai pernešti (tik ventiliatoriams sukti), jų naudingumo koeficientas siekia 60-90%.
• Rotacinis rekuperatorius: jame sukasi metalinis būgnas (rotorius), kurio korėtos sienelės sušyla nuo išeinančio oro ir paskui atiduoda šilumą įeinančiam orui. Rotaciniai rekuperatoriai gali grąžinti 70-95% šilumos ir taip pat dalinai perkelia drėgmę atgal į patalpas. Jų privalumas - itin aukštas efektyvumas ir neapšąla net esant labai žemai temperatūrai (būgnas nuolat judėdamas apsivalo nuo šalčio).
• Decentralizuoti mini rekuperatoriai: pastaruoju metu populiarėja nedideli sieniniai rekuperatoriai, skirti vienam kambariui. Jie sumontuojami tiesiog išorinėje sienoje (poros ėjimų per sieną principu). Tokių įrenginių veikimas gali būti periodinis (keičia oro kryptį kas ~70 sekundžių, per tą laiką keramikinis šilumokaitis spėja sukaupti šilumą ir paskui ją atiduoti įeinančiam orui). Mini rekuperatoriai patrauklūs tuo, kad juos galima įdiegti renovuojant patalpas be didelės rekonstrukcijos - nereikia ortakių sistemos.

Daugelyje naujų namų įrengiamos centralizuotos rekuperacinės sistemos: vienas rekuperatorius (dažnai pastatomas palėpėje, pagalbinėje patalpoje ar katilinėje) per ortakių tinklą prijungtas prie visų kambarių. Iš kiekvieno svarbesnio kambario (svetainės, miegamųjų) imamas oras ištraukiamas per angas lubose arba sienose, o į tuos pačius kambarius tiekiamas šviežias oras per kitas angas. Vonios, tualetai ir virtuvė paprastai tik ištraukiami (ten paduoti šviežio oro nebūtina). Taip sukuriama subalansuota sistema: tarkime, keturių kambarių name rekuperatorius nuolat tiekia, pavyzdžiui, 200 m³/h šviežio oro, ir tiek pat šalina. Svarbu, kad sistema būtų sureguliuota - subalansuota, jog nei susidarytų patalpose viršslėgis ar neigiamas slėgis.

Rekuperacijos privalumai:

• Energetinė nauda: Didžiausias rekuperatoriaus privalumas - sutaupoma šilumos energija. Vėdinant patalpas įprastai (atidarant langus), prarandama 100% šilumos, o su rekuperatoriumi - tik labai nedidelė dalis. Kaip minėta, modernūs rekuperatoriai sugrąžina iki 90-95% šilumos. Tai reiškia, kad žiemą išlaidos šildymui ženkliai sumažėja. Praktikoje apskaičiuota, kad rekuperacinė sistema gali sutaupyti 20-40% šilumos energijos, lyginant su natūraliu vėdinimu (priklausomai nuo namo sandarumo ir gyventojų vėdinimo įpročių).
• Nuolatinis gryno oro tiekimas: Naudojant rekuperatorių, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Tai ypač svarbu šiuolaikiniuose sandariuose namuose, kur natūrali infiltracija minimali. Gyventojai nejaučia deguonies trūkumo, nekamuoja mieguistumas ar galvos skausmas dėl per didelės CO₂ koncentracijos. Patalpose nesikaupia nemalonūs kvapai - virtuvės, sanitarinių mazgų kvapai ištraukiami lauk.
• Sveikata ir komfortas: Geras vėdinimas tiesiogiai prisideda prie sveikesnio mikroklimato. Rekuperatorius pašalina drėgmės perteklių - dušų garus, žmonių iškvepiamą drėgmę, maisto gaminimo garus - tad patalpose mažėja kondensato atsiradimo rizika. Tai apsaugo namą nuo pelėsio. Iš tiesų, blogas vėdinimas yra pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis sandariuose namuose. Įdiegus rekuperacinę sistemą, ši problema išsprendžiama: net ir žiemą nereikia atidarinėti langų, todėl sienos neatvėsta, o drėgmė su pertekliniu CO₂ pašalinama automatiškai. Rekuperatorius taip pat pagerina patalpų oro švarą - įeinantis lauko oras yra filtruojamas. Dulkių, žiedadulkių ir kitų alergenų kiekis patalpose ženkliai sumažėja, todėl tokia sistema ypač naudinga alergiškiems žmonėms, astmatikams.
• Komforto padidinimas: Vėdinimas su rekuperatoriumi yra valdomas automatiškai - įrenginys pats palaiko nustatytą oro srautą. Gyventojams nereikia rūpintis, kada praverti orlaidę ar langą; nelieka skersvėjų, staigaus atšalimo efektų. Daugelis sistemų turi įvairius režimus - pvz., vasaros režimą, kai šilumogrąža išjungiama ir naktį tiekiamas vėsesnis lauko oras patalpoms atvėsinti (vadinama „nemokamu vėsinimu“). Taip pat rekuperatoriuose gali būti integruoti jutikliai (CO₂, drėgmės) - pagal juos įrenginys gali automatiškai padidinti ar sumažinti ventiliacijos intensyvumą, kai patalpose daug žmonių ar, atvirkščiai, nėra kam kvėpuoti.

Norint įsidiegti rekuperacinę sistemą, rekomenduojama tai suplanuoti iš anksto - statybos ar kapitalinio remonto metu. Taip ortakius galima paslėpti perdangoje, sienose, numatyti rekuperatoriaus vietą (dažnai tam skiriama techninė patalpa ar spinta). Naujai statomuose namuose rekuperacija jau yra projekto dalis. Jei namas senesnis, pilnai centrinės sistemos diegimas gali būti sudėtingesnis (tektų vedžioti ortakius per esamas patalpas). Tokiu atveju pasirenkami minėti mini rekuperatoriai atskiriems kambariams arba hibridinis sprendimas - pavyzdžiui, atskiras rekuperatorius antrame aukšte, atskiras - pirmajame, kad nereikėtų leisti ortakių tarp aukštų. Bet kuriuo atveju, sistemos projektavimą patikėkite patyrusiam specialistui, kuris apskaičiuos reikiamus oro srautus ir parinks tinkamo našumo įrangą. Montavimą taip pat turėtų atlikti kvalifikuoti meistrai. Reikia teisingai sumontuoti ortakius, izoliuoti juos (šalčio tilto ir garso izoliacijos sumetimais), subalansuoti oro srautus. Po įrengimo atliekama paleidimo-derinimo procedūra - matuojami oro kiekiai ir sureguliuojama pagal projektines vertes kiekviename difuzoriuje. Tik tinkamai sumontuota ir sureguliuota sistema veiks efektyviai ir tyliai.

Priežiūra:

Eksploatuojant rekuperatorių, svarbiausia - periodiškai keisti arba valyti filtrus. Paprastai rekuperatoriaus viduje būna du filtrai: vienas ant tiekiamo oro, kitas ant šalinamo. Juos rekomenduojama keisti naujais bent 2-3 kartus per metus (arba dažniau, jei gyvenate prie intensyvaus eismo, didelio dulkingumo zonoje). Užsikimšę filtrai mažina oro srautą, sistema pradeda dirbti neefektyviai, gali atsirasti kvapas. Taip pat bent kartą per keletą metų reikėtų patikrinti patį šilumokaitį - jį gali prireikti išvalyti nuo dulkių (kai kuriuos plokštelinius šilumokaičius galima plauti vandeniu, jei numatyta gamintojo). Ventiliatoriai paprastai yra ilgaamžiai (bešepetėliai varikliai), tačiau ir juos derėtų apžiūrėti profilaktiškai, išvalyti dulkes nuo menčių. Ortakių valymas gyvenamuosiuose namuose dažnai nebūtinas 10 ar daugiau metų, bet po ~10-15 metų galima atlikti profilaktinį išvalymą, ypač jei matote, kad difuzoriuose kaupiasi nešvarumai.

Žiemos metu rekuperatorius veikia su antšilčiu (bypass) arba periodiškai sustabdydamas tiekiamo oro ventiliatorių, kad neapšaltų šilumokaitis. Jei pastebite, kad labai šąlant lauke sistema tiekti pradeda mažiau oro, gali būti suveikęs apsaugos režimas - tai normalu. Svarbu neužmiršti vėl įjungti normalaus režimo atšilus. Taip pat, turint rekuperatorių, verta pasitarti su šildymo meistrais dėl mažesnio galingumo radiatorių ar grindinio šildymo prie langų - nuolatinė oro apykaita mažina rasojimą, tad galbūt nereikės tiek intensyviai šildyti palangių zonų.

Išvada:

Rekuperatorius - tai investicija į namo efektyvumą ir gyventojų sveikatą. Šis įrenginys leidžia nuolat kvėpuoti šviežiu oru neaukojant šilumos nuostolių ir komforto. Nors rekuperacinės sistemos įrengimas reikalauja pradinių išlaidų ir apgalvojimo, ilgainiui jos atsiperka per mažesnes šildymo sąnaudas, apsaugotą būstą nuo pelėsio ir geresnę savijautą kasdien. Ne veltui modernus energiškai efektyvus būstas visada turi rekuperatorių - tai laikoma kokybės standartu.

tags: #projektines #patalpu #temperaturos #ziema #ir #vasara